© Darius Petras Mockus, 2016 – 2026
Kategorija: dievo bažnyčia
Pagrindinė filognozijos struktūra rodo, kad realybė gali būti žiūrima iš dviejų pagrindinių perspektyvų, vadinamų mažąja ir didžiąja sieva. Žinoma, bendrasis fundamentas yra išorinė perspektyva, kuri, žiūrint iš mažosios sievos olos vidaus, atrodo kaip metafizinė išorė, tačiau savo drakono akyje ją galima naudoti kaip simuliuojamą pagrindinį žiūros tašką. Kiek tai įmanoma priklauso nuo proto išsivystymo ir … Skaityti toliau Metafizika kaip atskaitos taškas
Dabartinis filognozijos lygis paremtas dviem formulėmis, kuriose matomas visas filognozijos principas, aiškinamas „Filognozijos pradmenų“ tomuose. Viena jų yra holoplastinė didžiosios ir mažosios sievos sąveikos struktūra, turinti natūralią statišką ir dirbtinę augančią dalį R – T, tai yra MS (1) – R – T – DS (999) MS – mažoji sieva, DS – didžioji sieva, R … Skaityti toliau Nuo laukinio iki bioroboto
Filognozijos modelį galima pabandyti performuluoti kaip laisvės problemą, tampančią teorijos centru, valdančiu visas žmogaus analizės galimybes. Laisvė kaip sąmonės branduolys filosofijoje nenauja tema, tačiau filognozijoje šis klausimas įgauna kitą atspalvį, kuris parodomas kaip konfliktas tarp žmogaus ir realybės, kuriame turi būti sprendžiama, kiek turi teisių žmogus, o kiek pasaulis. Aukščiausiame mąstymo lygmenyje šis santykis įgauna … Skaityti toliau Žmogaus laisvė Dievo bažnyčioje
Septintame tome pavadinimu „Drakono akis“ buvo aprašytas civilizacijų medis, kuriame pažymėtos pagrindinių civilizacijų sątvarologijos, atstovaujamos keturių „Filognozijos pradmenyse“ nagrinėjamų filosofų. Kamienas yra ašinė sątvarologija, aprašanti pirmapradį sątvarą, kurio rišlys dar nesusiformavęs, sąmonės būsena laukinė, atitinkanti metaphysica naturalis gryną variantą. Šioje būsenoje sąmonės struktūra bazinė, universali, gyvūninė, neturinti išsivysčiusios asmenybės ir individualumo, bekalbė. Ašinė sątvarologija dezintegruotis … Skaityti toliau Prieš technovergovę
Kadangi Jėzus iš Nazareto yra vienas iš filognozijoje tyrinėjamų istorinių asmenybių, šiame skyrelyje pabandysiu pateikti savo interpretaciją apie krikščionybės ištakas ir pradžią. Jėzaus istorija įvyko Izraelio žemėje, kuri tuo metu buvo Romos imperijos provincija, kentusi išnaudojimą ir priespaudą. Tais laikais čia vyravo judaizmas, paremtas „Senuoju testamentu“ ir Mozės sandora su Jahve. Tačiau Jėzaus inspiruotas gnostikų … Skaityti toliau Apie slaptą Jėzaus mokymą
„Senojoje dinastijoje“ buvo paaiškinta, kad pasaulis turi dvi žiūrėjimo perspektyvas: viena yra iš žmogaus olos, vadinamos mikrokosmu, kurią sukuria dvasinė sietuva, sumuojanti iš aplinkos surenkamus signalus; ir kita – anapus olos, iš išorės, vadinamos makrokosmu, kuris yra ta tikroji visata, kaip sakoma, valdoma Visatos Dievo, arba Absoliuto. Savo oloje žmogus suvokia save kaip kūną, turintį … Skaityti toliau Dieviška sieva kaip absoliuti, dvasinė erdvė
Šiame skyrelyje atėjo laikas paaiškinti kai kurias sąvokas, susijusias su vadinamuoju „dievo sindromu“, turinčiu būti būdingu baltojo drakono civilizacijai ir apribotu juodojo drakono civilizacijoje. Norint suprasti, ar teisinga baltojo drakono logiką vaizduoti susidievinimo manija, reikia suvokti, ką reiškia dievas ir gyvūnas. Įprasta manyti, kad gyvūnas yra tik smukęs dievas, o dievas – daug kartų labiau … Skaityti toliau Baltasis drakonas: apeksas ar teoras?
Kol kosmologija žmogaus sąmonėje yra tik empirinė, neatitrūkusi nuo sumavimo paviršiaus, ji turi bazinį pavidalą, kuriame kalbos sluoksnis minimalus, o visa struktūra yra elementarus, vidinis sątvaro pasaulis, tiesiogiai suvokiamas vadinamąja „bendrąja jusle“, mano vadinama „bendrąja gauble“. Norint suprasti kaip vystosi tokia kosmologija, pradedant nuo paprasčiausių jos formų, reikia išskirti svarbiausius dėmenis, kurių evoliucija vėliau pavirsta … Skaityti toliau Nauji dangaus šeimininkai
Filognozijos pradinė mokykla 