• Rišlio apibrėžimas

    Rišlio apibrėžimas

    Kadangi šio, dvylikto tomo pagrindinė tema yra rišlio samprata, ją reikia labiau išvystyti, kad būtų aišku, kas turima galvoje. Todėl čia šiek tiek daugiau pakalbėsiu apie šios koncepcijos esmę, nes filognozijoje ji yra viena iš svarbiausių. Rišlį galima apibrėžti kaip sievos kognityvinėje dalyje esantį informacinį saitą, susiejantį mažąją ir didžiąją…

    Continue reading →: Rišlio apibrėžimas
  • Viršelio koncepcija

    Viršelio koncepcija

    Kadangi jau yra apie trečdalį 12 “Rišlio teorijos“ tomo, pristatau viršelio koncepciją, kuri, galimai, bus naudojama galutiniame variante. Knyga numatoma metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, tai yra 2024 metais. Ji bus nemokama, turės popierinę ir elektroninę versiją. Kaip visada, joje bus šio blogo tekstai, plius papildoma informacija, kurios šiuo…

    Continue reading →: Viršelio koncepcija
  • Karantino zona

    Karantino zona

    Ankstesniame tome gralio koncepcija buvo pristatyta kaip archetipinės technologijos simbolis, rodantis kokio tipo sukurta civilizacija, koks pasiektas išsivystymo lygis ir gelmės įvaldymo gylis. Archetipams organizuoti naudojamas penkiakampės žvaigždės modelis, susiejantis penkis svarbiausius kokios nors epochos archetipus. Pasiekusi aukščiausią išsivystymo pakopą, kiekviena epocha įeina į savo galutinį variantą, rodomą mokslinio proto…

    Continue reading →: Karantino zona
  • F. Nietzsche’ės linksmasis mokslas

    F. Nietzsche’ės linksmasis mokslas

    Norint sėkmingai išvystyti filognozijos projektą, reikia jį teisingai įrėminti realybėje, kurios, mano manymu, vienas iš geriausių modelių pateiktas F. Nietzsche‘ės filosofijoje. Jis sėmėsi iš Schopenhauer‘io, kuriame yra pirmas šio modelio variantas, dar nepakankamai išvystytas ir netinkamas šiam tikslui. Vokiečių kalboje žodis das Leben reiškia ir „gyvybė“, ir „gyvenimas“, suprantami kaip…

    Continue reading →: F. Nietzsche’ės linksmasis mokslas
  • Keturi a priori

    Keturi a priori

    Sujungus I. Kanto filosofiją su Uroboro modelyje užkoduotomis analizės galimybėmis, nesunkiai galime gauti du jo apriorizmo variantus: transcendentalinį apriorizmą, orientuotą į dvasinę substanciją, kuri yra ant subjektyvaus U-formos poliaus; ir transcendentinį apriorizmą, kuris orientuotas į materialią substanciją ant objektyvaus U-formos poliaus, būdingą spekuliatyviajam materializmui, atstovaujamam, pavyzdžiui, Q. Meillassoux. Šiame skyrelyje…

    Continue reading →: Keturi a priori
  • I. Kanto vieta rišlio teorijoje

    I. Kanto vieta rišlio teorijoje

    Norint gerai įsisavinti rišlio teoriją, naudinga prisiminti kai kuriuos teorinius pradmenis iš filosofijos istorijos, o būtent I. Kanto žmogaus teoriją, susiejant ją su mano senesniais, dabar archyve esančiais, modeliais, kad suprastumėte pagrindinius sątvarą sudarančius dėmenis. Glaustai tariant, I. Kanto problema buvo – ištyrinėti, kas yra žmogus, pažiūrėjus į jį kaip…

    Continue reading →: I. Kanto vieta rišlio teorijoje
  • ,

    Filognozijos struktūra

    Filognozijos struktūra

    Ankstesniame skyrelyje paaiškinau, kad lyginant su kitais sąveikos su realybe modeliais, filognozija išsiskiria tuo, kad ji apima viską ir planuojama kaip holistinė žinojimo sistema, peržengianti atskirų disciplinų apribojimus. Ši visuma modelyje suprantama kaip visos Uroboro dalys, kurios šiame tekste bus suabstraktintos ir pavaizduotos kaip filognozijos struktūrą imituojantis apskritimas. Jis apima…

    Continue reading →: Filognozijos struktūra
  • Bing Dirbtinis intelektas ir filognozija

    Bing Dirbtinis intelektas ir filognozija

    Sugeneravau kelis paveiksliukus su Bing image creator, štai kas gavosi. Senovinis magas: Futuristinis magas: Ateities Baltasis Drakonas: Apokalipsė prasidėjo. 🙂

    Continue reading →: Bing Dirbtinis intelektas ir filognozija

Esu Pradinės filognozijos mokyklos kūrėjas.

Joje pristatoma filognozijos teorija, kuri yra filosofijos atmaina, jungianti įvairias pažinimo formas, kurios neapsiriboja viena kuria nors disciplina. Čia galima rasti mokslo, religijos, ezoterikos ir net okultizmo. Kitaip sakant tai visa apimantis žinojimas, sujungiantis į vieną visumą visas žinojimo formas, kaip pirmapradžio žmogaus sugebėjimą. Teorija vystoma nuo 2018 metų ir anksčiau, tai yra jau apie aštuoneris metus, ir artėja prie pabaigos, kai bus pasiūlytas galutinis filognozijos variantas.

Susisiekime