• Anapus mokslo

    Anapus mokslo

    Ankstesniuose skyreliuose apibrėžiau, kad filognozijos rišlys yra holoplastinė, universali priemonė, naudojama juodojo ir baltojo drakono civilizacijų rišlių metaanalizei. Tai yra tam tikra koordinačių sistema, kurioje tiriami kitų civilizacijų psichiniai ir informaciniai vektoriai, formuojantys žmonių santykį su savimi, kitais ir supančia aplinka. Jie kultūrai suteikia formą ir turinį ir iš įvairių…

    Continue reading →: Anapus mokslo
  • Filognozijos rišlys

    Filognozijos rišlys

    Dar F. Nietzsche‘ė rašė, kad žmonijos civilizacija turi turėti tikslą, suteikiantį atskirų individų gyvenimui prasmę, kad gyvybė neišsišvaistytų ir augintų žmogaus galią, kuri būtų pervesta į veiklos masto plėtimą. Tai yra planetos valdovų uždavinys, valdančių planetą ir formuojančių vietinius žmonių gyvenimus, suteikiant jiems aukštesnius tikslus. Civilizacija neturi būti paprastas kultūros…

    Continue reading →: Filognozijos rišlys
  • Antigravitacijos raigas

    Antigravitacijos raigas

    Praktinis filognozijos pradmenų darbas susijęs su gravitacijos teorija, kurios pradinis variantas buvo pateiktas vienuoliktame tome. Tai teorinis modelis, aprašantis šio reiškinio mechanizmą ir svarbiausias proporcijas, kuriomis remiantis būtų galima ieškoti, kaip šias žinias pritaikyti praktikoje. Vienas iš tokių pritaikymų yra levitacija, naudojant iki tol nežinotus hipostratos mechanizmus, nukreipta prieš gravitacijos…

    Continue reading →: Antigravitacijos raigas
  • Rišlio apibrėžimas

    Rišlio apibrėžimas

    Kadangi šio, dvylikto tomo pagrindinė tema yra rišlio samprata, ją reikia labiau išvystyti, kad būtų aišku, kas turima galvoje. Todėl čia šiek tiek daugiau pakalbėsiu apie šios koncepcijos esmę, nes filognozijoje ji yra viena iš svarbiausių. Rišlį galima apibrėžti kaip sievos kognityvinėje dalyje esantį informacinį saitą, susiejantį mažąją ir didžiąją…

    Continue reading →: Rišlio apibrėžimas
  • Viršelio koncepcija

    Viršelio koncepcija

    Kadangi jau yra apie trečdalį 12 “Rišlio teorijos“ tomo, pristatau viršelio koncepciją, kuri, galimai, bus naudojama galutiniame variante. Knyga numatoma metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, tai yra 2024 metais. Ji bus nemokama, turės popierinę ir elektroninę versiją. Kaip visada, joje bus šio blogo tekstai, plius papildoma informacija, kurios šiuo…

    Continue reading →: Viršelio koncepcija
  • Karantino zona

    Karantino zona

    Ankstesniame tome gralio koncepcija buvo pristatyta kaip archetipinės technologijos simbolis, rodantis kokio tipo sukurta civilizacija, koks pasiektas išsivystymo lygis ir gelmės įvaldymo gylis. Archetipams organizuoti naudojamas penkiakampės žvaigždės modelis, susiejantis penkis svarbiausius kokios nors epochos archetipus. Pasiekusi aukščiausią išsivystymo pakopą, kiekviena epocha įeina į savo galutinį variantą, rodomą mokslinio proto…

    Continue reading →: Karantino zona
  • F. Nietzsche’ės linksmasis mokslas

    F. Nietzsche’ės linksmasis mokslas

    Norint sėkmingai išvystyti filognozijos projektą, reikia jį teisingai įrėminti realybėje, kurios, mano manymu, vienas iš geriausių modelių pateiktas F. Nietzsche‘ės filosofijoje. Jis sėmėsi iš Schopenhauer‘io, kuriame yra pirmas šio modelio variantas, dar nepakankamai išvystytas ir netinkamas šiam tikslui. Vokiečių kalboje žodis das Leben reiškia ir „gyvybė“, ir „gyvenimas“, suprantami kaip…

    Continue reading →: F. Nietzsche’ės linksmasis mokslas
  • Keturi a priori

    Keturi a priori

    Sujungus I. Kanto filosofiją su Uroboro modelyje užkoduotomis analizės galimybėmis, nesunkiai galime gauti du jo apriorizmo variantus: transcendentalinį apriorizmą, orientuotą į dvasinę substanciją, kuri yra ant subjektyvaus U-formos poliaus; ir transcendentinį apriorizmą, kuris orientuotas į materialią substanciją ant objektyvaus U-formos poliaus, būdingą spekuliatyviajam materializmui, atstovaujamam, pavyzdžiui, Q. Meillassoux. Šiame skyrelyje…

    Continue reading →: Keturi a priori

Esu Pradinės filognozijos mokyklos įkūrėjas.

Joje pristatoma filognozijos teorija, kuri yra filosofijos atmaina, jungianti įvairias pažinimo formas, kurios neapsiriboja viena kuria nors disciplina. Čia galima rasti mokslo, religijos, ezoterikos ir net okultizmo. Kitaip sakant tai visa apimantis žinojimas, sujungiantis į vieną visumą visas žinojimo formas, kaip pirmapradžio žmogaus sugebėjimą. Teorija vystoma nuo 2018 metų ir anksčiau, tai yra jau apie aštuoneris metus, ir artėja prie pabaigos, kai bus pasiūlytas galutinis filognozijos variantas.

Susisiekime