Gynyba nuo psichotroninio tardymo (3)

Psichotroninis tardymas yra didesnės neteisėtos akcijos prieš žmogų dalis, kuri akcentuoja psichologinį poveikį (juodoji psichologinė operacija, psyop). Yra ir daugybė kitų priemonių, kurios nelenda į žmogaus galvą, bet kai lenda – tai psichologinė operacija, pirmiausiai pastatyta ant blefo ir apgaulės, siekiant susukti žmogui smegenis. Jie tai daro todėl, kad tai pigiau kainuoja ir įsivaizduoja, kad už taikinį daug kartų pranašesni. Juodų psyop psichologai įsivaizduoja, kad jų psichologiniai modeliai – nepajudinami, prieš juos nėra jokio priešnuodžio.

Bet yra daug būdų apdoroti šią situaciją savo prote ir surasti atramų, leidžiančių atsilaikyti prieš apgaulę, gąsdinimą ir blefą. Kiekviena organizuota grupė yra kibernetinė sistema, kuri susiurbia duomenis ir pagal paruoštą planą veikia, daro poveikį. Elgesį valdo elgesio algoritmai, kurie turi du sluoksnius: a) fiziškai įmanomų pasirinkimų išsišakojimas, b) psichologinis išsišakojimų algoritmas. Pavyzdžiui, su žmogumi, turint kiekybinį pranašumą, galima daryti viską kas tik įmanoma: terorizuoti, grasinti, kankinti, persekioti, žaisti žaidimą ir t.t. Bet ant šio bazinio algoritmo pastatytas teisinis algoritmas, kuris apibrėžia kokie pasirinkimai yra teisėti. Kiekvienoje operacijoje šie algoritmai susijungia, ir operacija pasidalina į slaptą ir viešą, neteisėtą ir teisėtą dalį.

Kiekvienas pasirinkimas algoritme yra psichologinis mazgas, kuris gali būti stipresnis ir silpnesnis, priklausomai nuo to, kaip „jaučiasi“ kibernetinė sistema, darydama pasirinkimą. Tai yra psichologija. Aišku, juodų psyop operatyvininkai būna išdresiruoti kaip psichopatai, ir jiems bet koks pasirinkimas yra vienodas. Tada žiūrima tik į žaidimą, teisingus sprendimus ir ėjimus.

Kadangi psichotroninis tardymas pirmiausiai yra galvoje rodomas spektaklis, tai čia kuriama psichodrama ir čia vyksta visas veiksmas. Tačiau viskas bandoma pateikti taip, lyg ši psichodrama atrodytų kaip pagrindinė tikrovė. Ant to ir pastatytas blefas. Viskas vyksta fantazijose, bet žmogui atrodo kaip realūs įvykiai, ir tuo naudojantis bei blefuojant bandoma įbauginti, prigąsdinti žmogų, priversti jį prisipažinti psichodramos kontekste, o paskui apgaulės būdų, šį prisipažinimą perkelia į realų pasaulį. Todėl norint neužkibti ant meškerės, reikia žinoti visą psyop sistemą.

Pirmas klausimas galvoje yra dominavimo klausimas, dviem aspektais: informacijos gavimo – psichožvalgyba; ir informacijos davimo – valdymas. Kai dominavimo nėra, psichožvalgyba įsipainioja į manipuliacijas, o valdymas nedaro jokio poveikio, nesuveikia. Tad viskas priklauso nuo to, kas dominuoja, subjektas ar terorizuotojų grupė. Taikinys turi visais būdais siekti dominavimą išlaikyti, tada jo psichologiškai neįmanoma paveikti ir jis su informacija gali manipuliuoti lervomis.

Visas šis procesas yra uždaras ratas, nes psichožvalgyba renka informaciją, ją kaupia, analizuoja, tada sugrąžiną atgal, perleidus per efektorių suformavimo modulį, kuris turi paruošti apdorotos informacijos formas, skirtas psichikos užvaldymui. Reikia neužmiršti, kad komunikacijoje niekada nebūna neformalaus pokalbio, nuoširdumo – visada vyksta spektaklis, kurio tikslas psichožvalgybiškai surinkti informaciją, kad paskui ją būtų galima panaudoti psichologinėje operacijoje, kokiam nors blefui arba šantažui.

Todėl tardymo lervas reikia labai atidžiai stebėti. Ypač stebėti aktyvumo ir pasyvumo ciklą. Aktyvi lerva bando paveikti, daro ėjimus, realizuoja kokį nors planą, o receptyvi lerva laikosi ramiai, nesireiškia, nedaro poveikio, leidžia išsikalbėti. Šis ciklas būna įstatytas į didesnę operatyvinės grupės struktūrą, kuri yra temų bendrumo ir aktyvumo lygiai. Centre būna siauriausios temos ir aktyviausios lervos, kurios dirba su tiesioginiu poveikiu, nors jų tekstas būna labai primityvus, beprasmis. Kiti, aukštesni lygiai laikosi pasyviai ir dirba receptyviu režimu. Bet kartais aktyvumo lygiai apsikeičia ir pradeda aktyviai reikštis bendresnės temos lygis. Taip kaitaliojant, gali būti bandoma supainioti, susukti galvą. Bet dažniausiai jie dirba receptyvios psichožvalgybos principu.

Aktyvumo centras taktikų naudoja daug, nemažą dalį jau esu aprašęs ankstesnėse dalyse. Bet čia paminėsiu dvi: gąsdina „Baudžiamojo kodekso“ sąvokomis, tai yra, savo aktyvume naudoja BK žodynėlį ir siuva jį visoms būsenoms, visiems įvykiams, net jeigu tam nėra pagrindo. Tai yra bauginimo taktika, kai visa psichika vaizduojama kaip nusikaltimas. Kita taktika yra kelių pagrindinių sąvokų, kurias parinko psichologai, kalimas, kuriomis norima užprogramuoti psichiką. Dažniausiai būna 5-6 nuolat kartojami žodžiai ar frazės, apdorojimą taikant kelis metus. Apsiginti, nepasiduoti valdymui, išlaikyti dominavimą galima tomis priemonėmis, kurias jau paaiškinau, svarbiausiai  neleidžiant prisisiurbti prie savo dėmesio.

Taip nukenksminamas destruktyvus, manipuliatyvus psichožvalgybinės informacijos grąžinimas. Psichika išlieka nepaveiki.

Tačiau tai – pasyvi gynybą, o žmogus gali taip pat būti ir aktyvus. Jis daro tą patį, ką ir lervos – vykdo psichožvalgybą ir manipuliatyviai grąžina informaciją. Pirmiausiai tikslas išsiaiškinti tikslus ir planą, kurio siekia operatyvinė grupė, o konkrečiai per savo psichologinę operaciją. Tai bendra užduotis. Galima imtis konkrečiai lervų ir bandyti nustatyti sąvokų tinklą, kuris yra pagrindiniai poveikio mazgai, kas leidžia suprasti, koks psichologų sukurptas poveikio metodas, kaip profilyje interpretuojama asmenybė. Tai naudinga todėl, kad dažnai metodų būna nedidelis skaičius, ir žinodamas pagrindinius lervos psichikos tinklo mazgus, gali matyti plano centriniame lygyje visumą.

Išsiaiškinus tampymui naudojamas sąvokas, kurios dažnai būna klonuotos iš tos informacijos, kurią pats davei, galima pereiti prie aktyvesnių veiksmų, bet savo aktyvumą reikia riboti. Kodėl? Todėl, kad aktyvumui reikia daug energijos ir tu eikvoji ją toje vietoje, kurioje nevyksta lemiamas mūšis. Nes visa vidinė psichodrama būna blefo vieta, kuris pats save griauna, jeigu nesuveikia ir eikvoti tam savo energiją nėra jokios prasmės. Užtenka blefo įtakai nepasiduoti ir daugiau daryti nereikia nieko.

Mintimi galima sunaikinti logiškai, bet neįmanoma fiziškai, todėl loginis pravalas lervų dažniausiai būna ignoruojamas, padaroma pauzė ir vėl viskas prasideda iš naujo. Tad čia užtenka atsimušinėti žaidžiant paprastą lengvą žaidimą.

Sunkiausia būna, kad tai tęsiasi labai ilgai ir reikia turėti labai daug kantrybės, kad kiekvieną dieną galėtum kartoti tą patį per tą patį.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s