Toliau pateikiami oneiratyvo nuosakos laikai, kurie naudojami kalbant apie sapno realybę. Kaip žinote, laikau, kad sapnas yra atskira signalinė sistema, kuri turi vidinės ir išorinės sistemos bruožų, ir sapno sensoriume vykstančius įvykius galima pažymėti specialiomis veiksmažodžio gramatikos priemonėmis.

Pagrindinė priemonė yra pagalbinis žodis κειμι, kuris reiškia, kad veiksmas, įvykis vyko, vyksta arba vyks sapne. Laikai yra trys ir sudaromi įprastiniais laikų priešdėliais kaip pavaizduota lentelėje. Dalelytė σε reikalinga pavaizduoti veiksmą labiau nerealistišką, kai jis vyksta visiškai svetimoje sapno sąmonės teritorijoje. Šitos dalelytės galima ir nenaudoti, tada gaunamas ganėtinai realistiškas siužetas.

Dabar keli žodžiai apie tris laikus. Yra sapno laikas, kuris visada būna dabartis, todėl yra esamasis, bet veiksmas, tikro pasaulio atžvilgiu gali būti suvokiamas kaip vykstantis dabartyje, ateityje, praeityje arba neapibrėžtame laike. Neapibrėžto laiko neįdėjau, bet jis yra taip pat numatytas. Tad kai sapnuojame ateitį, turime sakyti κειμι ορι-, kai sapnuojame praeitį – κειμι ιδε-, o kai sapnuojame dabartį paprasčiausiai κειμι.

Lietuviškai oneiratyvą galima paprasčiausiai vadinti sapno nuosaka. Be šio dar yra telepatyvas, kuris jau sukurtas, t.y., telepatijos nuosaka. Ir kai turėsiu duomenų apie transoriumą, bus įvestas transoratyvas. Viso to prasmė yra atspindėti visas pagrindines žmogaus signalines sistemas, pagal mano koncepciją.

O dabar noriu pateikti savo kalba parašytos pastraipos pavyzdį:

ενα γαφορι ελι σο ποτα σειροτο, πορεο, εν ψειμο, δχεγοραταν αριπελο αλοσυ κλοδα, ορισενδο κιχορεοξεν γεμοτοτ ες οριπαιρο φαβδορνι μαδετοτ. βι εν ψειμο, χη ζυο γαφορε βαξετο σατο ελιξεν φησοχε ε απδοκενορσο ες γερορι απδοχε ενα γαφορνι φολετονε τειοτι. ε λασο νοητοσει εν σειρο, χη πα βεθε ζογαχορι ορισατο λασο οχρε λυφοραταν αδιφολε ες πα ληβδοχε αριελι τολε ζογαχορνε φαβχοτι, ηει ορισατο γαφορατ κιμελοξεν. ορισελι ανεδε ες σιτε γαφορι, εψο πορεο ιγιοτο ορισελι ψεδοσε ξερ δοχε.

ena gafori eli so pota seiroto, poreo, en pseimo, dchegoratan aripelo alosu kloda, orisendo kichoreoksen gemotot es oripairo fabdorni madetot. bi en pseimo, che zuo gafore bakseto sato eliksen fesoche e apdokenorso es gerori apdoche ena gaforni foletone teioti. e laso noetosei en seiro, che pa bethe zogachori orisato laso ochre luforatan adifole es pa lebdoche arieli tole zogachorne fabchoti hei orisato gaforat kimeloksen. oriseli anede es site gafori, epso poreo igioto oriseli psedose kser doche.

—

Asmeninės kalbos yra labai įdomi perspektyva, kuri manau visuomenei padarytų daug gero, leistų išplėsti mąstymą ir ugdytų žmonių kūrybiškumą. Manau netgi, kad tokia filologinė disciplina turėtų būti dėstomα mokyklose ir vaikai būtų mokomi asmeninių kalbų kūrimo pagrindų. Savo vizijoje matau, kad kiekviena galingesnė organizacijα turės savo vidiniam naudojimui susikurtą kalbą ir visi norėdami tapti tos organizacijos nariai, turės kalbą išmokti. Bus viešos ir slaptos kalbos, prie kurių priėjimas bus laisvas arba ribojamas.

• Kalba
• Uncategorized