Karas prieš laisvę

Psichotroninių priemonių vadinimas ginklais, primeta joms stereotipinius ginklo įsivaizdavimus. Visų pirma primetamas karo ar kovos situacijos supratimas, o antra techninių prietaisų konstrukcijos sprendimai. Ginklais kovojama su priešais. Ginklų tikslas juos sunaikinti arba nukenksminti, ir ši kova gali būti individuali arba masinė. Individualiai naudojami šaunamieji arba sprogstamieji ginklai ir jų naikinamoji galia yra ribota. Prie techninio masinio naikinimo priemonių pirmiausiai galima priskirti branduolinį ginklą. Kitokių rūšių masinio naikinimo priemonės, kurios paprastai nenaudojamos individualiais atvejais, yra cheminis arba biologinis ginklas.

Pereinant prie psichotroninio ginklo sąvokos, galima pastebėti, kad ji išeina už tradicinio įsivaizdavimo rėmų. Nes jis vienu metu gali būti ir individualus ir masinis, t. y. turi konfigūracijas, kurias galima keisti iki bet kokio norimo masto. Tik jis daugiau skirtas ne priešo naikinimui, nes naudojamas ne prieš „priešus“ siaurąja šio žodžio reikšme ir jo paskirtis yra ne naikinti, bet neutralizuoti, ir dar svarbiau – valdyti. Kitaip sakant psichotroninis ginklas daugiau nukreiptas prieš žmogaus veiksmų laisvę. Todėl jo naudojimas neapsiriboja vien pritaikymu kare ir prieš tikrus priešus. Šis ginklas naudojamas visuomenės valdymui, o individualiais atvejais, kada reikia ir susidorojimui.

Tačiau ir tai dar ne viskas. Smegenų užgrobimas valdymui neapsiriboja vien tik kažkokio norimo elgesio suformavimu arba nepageidaujamo elgesio apribojimu per trumpesnį arba ilgesnį laikotarpį. Smegenų valdymas (o yra ir toks pritaikymas), gali būti su paprasčiausiu informacijos įrašymu arba išgavimu, kuris peržengia tik naikinimo arba neutralizavimo rėmus. Bet neutralizavimui, pavyzdžiui, galima naudoti psichotroninę lobotomiją, kuri apriboja žmogaus veiksmų laisvę visuomenėje, pavyzdžiui, karjeros galimybes. Su psichotroniniu ginklu savo „priešus“ valstybė gali laikyti visiškoje savo valdžioje ir kaip norėdama juos išnaudoti.

Aišku, viskas šiose situacijose sukasi apie valdžią ir valdymą, nes kare, kovoje ar psichologiniame užgrobime pagrindinis klausimas yra valdžios klausimas. Kieno bus valdžia, o kas turės paklusti. Ir karas, kova, konkurencija, valdymas visada sprendžia šį pagrindinį klausimą, tik jis iškyla skirtingose situacijose ir skirtingomis formomis. Todėl valdžios naudojamas psichotroninis ginklas pirmiausiai yra karas prieš laisvus žmones dėl valdžios, kurio tikslas atsakyti į klausimą kas valdys, o kas turės paklusti, kas bus laisvas, o kas bus vergas.

Išskirtinė situacija su psichotroninio ginklo naudojimu yra ta, kad jis dėl kažkokių priežasčių slepiamas, o jo įvairios dalys įvariais būdais maskuojamos. Todėl paprasta visuomenė net nežino, kad jis egzistuoja, ir kad jis yra pagrindinė visuomenės valdymo forma.

Mane labiausiai dominanti psichotroninio ginklo pritaikymo rūšis yra individualiam susidorojimui (kokios yra gynybos galimybės), pavyzdžiui, įvairiomis nematomomis priemonėmis šalinant opoziciją valdžiai. Tai gali būti paprastas neišaiškinamas įprastiniais metodais likvidavimas (pvz., su zombinimo programa išmeta per langą, ir paskelbia, kad „pats iššoko“, t. y. „nusižudė“, arba „padaroma avarija“ su automobiliu ir t.t.). Arba tai gali būti susidorojimas su teisės priedanga kriminalistikoje, kai valdant žmogaus smegenis sufabrikuojama byla nekaltam žmogui. Tai irgi valdžios karas prieš visuomeninę opoziciją, ir jame naudojamos ne tiek įprastinės priemonės – organizuota jėga, šaunamieji ginklai, nemirtini ginklai ir t.t. – bet ir psichotroniniai ginklai, kurie užvaldo žmogų nematoma jėga.

Nuo „haarp’ų“ iki tardymo psichotronikos

Kodėl psichotroninis ginklas slaptas? Pirmiausiai, jo efektyvioji dalis yra nematoma, nes pagrįsta nematomos spinduliuotės mechanizmu, o generuojančią dalį ir valdymo centrą galima užmaskuoti kitais būdais. Toks pobūdis yra labai palankus inversijai, kai nusikalstama veika užmaskuojama ir iš situacijos dingsta nusikaltėliai, ir viskas vyksta nelaimių, ligų, nelaimingų atsitikimų, avarijų principu. Tuos, kas sukelia šiuos padarinius – surasti sunku, ir nėra ką patraukti atsakomybėn. Apskritai žmonėms sunku susigaudyti kas vyksta. Aišku, visiškai paslėpti kas vyksta neįmanoma, nes veikiami konkretūs žmonės ir jie, sukaupę savo patirtį, supranta paslaptį. Tačiau naudojama jų izoliavimo ir diskreditacijos taktika ir jais visuomenė „netiki“. Tokie liudijimai paverčiami „kliedesiais“.

Paprastos masinės psichotronikos principas, kurį aš vadinu „haarp’ų“ principu, yra poveikio siuntimas spinduliais ir grįžtamosios informacijos surinkimas. Siunčiant reikia energijos šaltinio, informacijos kodavimo priemonių ir antenų tinklo. Surenkama informacija taip pat antenomis, ji dešifruojama ir analizuojama. Pagrindinis valdymo centras yra kontrolės centras, kuriame stovi superkompiuteris ir tvarko visą informaciją bei teikia ataskaitas. Tokiu principu gali veikti zombinimas arba psichotroninis Echelon’as, panašus į internetinį Echelon’ą, kuris internete ieško raktinių žodžių ir seka jų judėjimą. Psichotroninis Echelonas seka minčių judėjimą.

Antenos gali būti antžeminės ir palydovinės (siųstuvai, imtuvai, track’inimo radarai), kurių tinklas apima visą be išimties žemės rutulį. Tos antenos gali būti užmaskuotos kaip ryšio antenos, pvz., mobilaus. Be to, siųstuvai ir imtuvai yra mobilieji telefonai, siųstuvai – televizoriai ir kompiuteriai, per kuriuos taip pat galima zombinti, debilinti ir hipnotizuoti žmonių visuomenę.

Toks yra masinio pobūdžio, haarp’o principu veikiantis psichotroninis valdymas. Bet yra ir mažesnės apimties, dažniausiai individualus žmogaus persekiojimas, kai taikomas ne tik toks plataus masto track’inimas visoje planetoje, bet ir žmogų implantuojant. Pvz. su „brain radio“, arba lobotomijos implantais, su kuriais žmogus paverčiamas zombiu. Bet niekšiškesnis yra kriminalistinis implantų pritaikymas, kai psichotronika naudojama žmogaus tardymo metu, kuomet norima prisiūti kokį nors įvykį ir likviduoti žmogų kaip nusikaltėlį.

Pamačius tokį vaizdą, gali kilti įtarimas, kad tai nelogiška. Jeigu

visi valdomi, tai galima būtų išspręsti visas problemas, nebūtų nusikaltimų, klestėtų ekonomika, į priekį žengtų mokslas (visi būtų valdomi, bet be stiprių lobotomijų ir galėtų dirbti kūrybinį arba mokslinį darbą). Vietoj to, ekonominis nuosmukis, karai, visuomenės demoralizacija, nusikalstamumas ir t.t. Ir atrodo, jog tai – neišsprendžiamos problemos. Tai yra ne proto kontrolė, bet labiau panašu į anarchiją. Niekas nieko nevaldo ir visi daro ką nori.

Tačiau tokia yra aukščiausios valdžios parinkta valdžios forma, į kurią įtraukiami abu poliai – ir gėris, ir blogis. Nes manoma, kad sistemos, kuriose tik gėris – neįmanomos, ar gal „neįdomios“. Taip pat negali visur be jokios atsvaros būti tik blogis. Sprendimas yra sujungti šiuos du polius ir juos tam tikromis proporcijomis išdalinti visoje hierarchinėje valstybės organizacijos struktūroje. Šioje sistemoje valdomas yra tiek gėris, tiek blogis. Valdomas blogis kaip našta ir lemtis daugiausiai paskirstoma žemiausiuose visuomenės sluoksniuose, kuriuose „judėjimas“ skatinamas lobotomija, vergove, žiaurumu, tragiškais likimais, dingimais be žinios, savižudybėmis ir t.t. Žmonės dirba kaip vergai, žūsta, kenčia nuo nusikaltėlių ir t.t. Ir šitas procesas valdomas taip, kad šitą gyvenimo blogį kontroliuoja „problemų sprendėjai“ (kurie realiai patys yra slaptos blogio sistemos įrankiai). Jie organizuoja nusikaltimus, t. y. sukuria problemas, nusikaltimus, išrenka atpirkimo ožius, fabrikuoja jiems su psichotronine technika bylas ir uždaro kalėjime (kaip pavyzdys tiems, kas bando galvoti apie pasipriešinimą, nepaklusimą). Kaip jau sakiau, tokiu būdu, nuo pat daigelių apatinėje visuomenės dalyje naikinamas pasipriešinimo ir opozicijos nusikaltėlių valdžiai žiedas.

Taip galimas normalus pasaulis tampa žiauriu, net tragišku. Tokia sistema valdoma pirmiausiai su psichotroninėmis technologijomis. Galima net įtarti, kad aukščiausia planetos valdžia kuria tokią valstybės valdymo techniką, ir pardavinėja visoms pavaldžioms valdymo sistemoms, kad jos savo teritorijoje pasitvarkytų taip, kaip pasitvarkiusi yra JAV mafija.

Apibendrinant: valstybės organizacijoje yra vaizduojama inversinė kova tarp gėrio ir blogio. Gėris yra valdžios struktūros visuose lygmenyse, o blogis yra pasipriešinimas valdžiai. Tačiau visas gėris ir blogis slapta valdomas, ir visas tikrasis blogis ateina iš aukščiausios valdžios, kuri savo priemonių arsenale turi technologines psichotronines valstybės valdymo sistemas.

Trumpai – kaip apsiginti

Tokioje vergovinėje santvarkoje, kuri pateikiama kaip demokratija, apsiginti nuo psichotronikos, išsaugant savo pasipriešinimo jėgos vaidmenį, – beveik neįmanoma. Palydoviniai ir antžeminiai haarp’ai nesunaikinami, implantai – nesurandami ir neišimami, nes tokioms priemonėms priedangą ir stogą daro visa sistema. Bet spindulinius haarp’us galima būtų užblokuoti ekranavimu, neutralizuoti veikiant spindulius, arba sugadinti signalą. Implantus galima bandyti surasti, pvz., padarant galvos rentgeno nuotraukas, ir išimti ( žinoma, sistema nepadės (gydymo įstaigos ir t.t., nes jos yra valstybinės) ir kaip tai įgyvendinti – reikia galvoti pačiam). Psichotroninį montažą galima bandyti įrodinėti, žinant kaip falsifikuojami duomenys atmintyje.

• Psichotronika
• Terorizavimas