Rašymui šiais metais turiu daug mažiau laiko, todėl brangi kiekviena laisva minutė. Situacija papuolė į šiokį tokį sąstingį, kurį išjudinti ne taip paprasta. Tačiau nepaisant to, noras pažinti ir savo žiniomis pasidalinti su kitais – niekur nedingo. Tai, ką aš darau reikalinga ne daug kam, bet jeigu atsiranda bent vienas žmogus, kuris gauna naudos – šis užsiėmimas yra vertas pastangų. Suprantu, kad pakeisti savo mąstymą yra sunku, taip pat kiekvienas turi savo kelią. Aš aklo mėgdžiojimo ir nesiekiu, tenoriu žmogų užkrėsti tikrovės ir savęs pažinimo aistra. Kaip žmogus tai realizuoja – jo asmeninis reikalas. Kuo daugiau žmonių mąstančiu savo galva, tuo geriau.

Psytechnologijos ateinančiais dešimtmečiais bus labai svarbios, todėl reikia suprasti jų pagrindus, net jeigu šis žinojimas iš pradžių yra teorinis. Jau yra atsiradusių galimybių, kurios iki šiol buvo laikomos fantastinėmis. Visa bėda ta, kad jos naudojamos netinkamų žmonių siekti netinkamiems tikslams. Viešinant žinias šią sutrikusią pusiausvirą stengiamasi ištaisyti. Žmonių nežinojimu ir neišprusimu naudojasi įvairaus plauko psichopatai, kurių rankose atsidūrę lig šiol neturėti svertai. Noriu paskatinti žmones tyrinėti šią sritį ir atsikovoti prarastą teritoriją, neleisti savęs maustyti kiekviename posūkyje. Toks yra Psytechnologijų tikslas.

Populiarioji ezoterika naudojama tik kaip išorinė forma, po kuria slepiasi tikras mokslas, tik daug kartų pažengęs lyginant su tuo, kuris skelbiamas viešai. Paprastam žmogui tai labai tinkama forma, nes joje daug daugiau laisvės negu moksle, kur lengvai gali būti apšauktas šarlatanu, jeigu neatitinki nustatyto paveiksliuko. Ezoterikoje tokio standarto nėra, ir esi laisvas tirti bei eksperimentuoti, ieškodamas savo kelio. Mokslas valdomas kvadratinių kostiumų, o ezoterikoje gali būti tuo, kas esi. Todėl ši forma man pasirodė priimtina. Aišku, tenka susidurti su scientizmo pudelių aršiu lojimu, tačiau jie didesnių problemų sukelti nesugeba, nes jų protai užrakinti, o raktas išmestas per langą.

Kai kurie dalykai tokie akivaizdūs kiekvienam žmogui, kurie gali sąžiningai pažiūrėti į savo vidų, kad reikalauti dirbtinių įrodymų yra absurdas. Kam trūksta įrodymų – tegul prasikrapšto vidines akis, nes tik jomis šiuos įrodymus įmanoma gauti. Tai aišku nepadeda tuo atveju, jeigu sąmonės iškastruotos visam gyvenimui. Tokie loja garsiausiai, nes aklumas jų pagrindinė realybė – iškastruota realybė. Yra ir šiek tiek pavydo, kai pamato, kad yra žmonių galinčių daug daugiau. Net kyla noras tokius pašalinti su iš kelio. Todėl ir apšaudo decibelais, o kai pamato, kad nieko nesigauna – traukia savo rudąją artileriją.

Visai natūralu, kad Psytechnologijų pagrindinė tema yra sąmonės klausimas. Siekiama į jį įvairiapusiškai įsigilinti, pamatyti išplėstą vaizdą iš kuo platesnės perspektyvos, nesitenkinant darželinuko lygio vadovėlinėmis tiesomis. Akivaizdžioji šio klausimo pusė yra ganėtinai paprasta, užtenka įsisavinti kelis elementarius skirstymus, tokius kaip priekinė sąmonė – supantis pasaulis, galinė sąmonė – ta kurioje mintys, vaizdai, atmintis ir centrinė sąmonė – kurią aš daugiau asocijuoju su kūnu. Priekinę sąmonę vadinu fiksatu, nes ji nėra tiesiogiai manipuliuojama ir veikia daugmaž savarankiškai. Nors kai kurie ezoterikai tam paprieštarautų, nes įsitikinę, kad realybę kuria pats žmogus, vadinasi ji negali nuo jo būti nepriklausoma. Bet tariu, kad vis tiek yra sluoksnis kuris veikia savarankiškai ir ant to sluoksnio galima uždėti mechanizmą, kuris leidžia svetimą tikrovę paversti sava. Tam reikia papildomų psichologinių pastangų.

Galinė sąmonė yra laksatas, nes ji laisva ir lanksti, minkoma žmogaus valios. Anksčiau šią sritį vadinau energomorfiniu lauku. Žmogui gimus ši vieta būna tuščia, bet laikui bėgant ji užpildoma informacija, kuri gaunama per pirmą langą. Todėl galima vienareikšmiškai pasakyti, kad laksatas yra perdirbtas fiksatas. Kokį vaidmenį atlieka ši funkcija – akivaizdu: laksatas kompensuoja fiksato kietumo trūkumą, leidžia jį aižyti į dalis ir tas dalis įvairiai perdėlioti. Kai žmogus savo galinėje sąmonėje iš šių dalių susidėlioja kokį nors paveiksliuką, ateina eilė centrinei sąmonei, kuri padeda tą paveiksliuką realizuoti. Centrinė sąmonė susijusi ir su fiksatu, ir su laksatu, vadinasi skilusi į du sluoksnius. Laksatinis kūno sluoksnis yra tik jausmas, būsena, savijauta, energija, jėga, o fiksatinis – yra akių vaizdas, anatominė bei fiziologinė sandara.

Centrinė sąmonė ne veltui yra centre – ji yra pagrindinis žmogaus bendrosios būklės kriterijus. Kai žmogaus centrinė sąmonė streikuoja, nesvarbu ar tai būti laksatinis, ar fiksatinis sluoksnis, jo būklė būna labai sunki. Tačiau šią situaciją galima gerokai pagerinti, remiantis galinės sąmonės nuostatomis, kurios skatina rūpintis tiek savo savijauta, tiek fizinio kūno būkle. Tam yra prikurta daugybė sistemų bei metodikų, todėl šiuo klausimu nesiplėsiu.

Kiekviena sąmonės dalis turi akivaizdžią, išreikštą dalį ir neakivaizdžią. Neakivaizdi dalis plečiasi iki begalybės ir atsiremia į nežinomą tikrovės pagrindą. Ta energetinė dirva, kuriame įaustas žmogus, gali būti labai gili, tas sluoksnis, iki kurio jis siekia yra žmogaus egzistencinės dimensijos, dar mano tinklaraštyje kitaip vadinamos hipostratomis. Strata yra viskas, kas matoma, o tai, kas yra po tuo, vadinama hipostratomis. Kokiomis sąlygomis žmogus gyvena priklauso daugiausiai nuo padėties hipostratose, kuriose gali siautėti įvairios anomalijos. Dalis jų gali būti natūralios, panašiai kaip saulės audros, o kitos sukeltos dirbtinai. Šiam tikslui sukurti įvairūs hipostratiniai ginklai, kurie žaloja žmogaus nematomus sluoksnius ir apsiginti nuo to labai sunku, nes to, kas nematoma neįmanoma niekam parodyti ir įrodyti poveikio. Vienintelis signalas ir įrodymas – bjauri savijauta laksatiniame kūno sluoksnyje.

Tos savijautos tiesiogiai žmonės nesuvokia, ir gali net nesuprasti, kad kas nors negerai. Neretai situaciją pablogina tai, kad elgiasi kaip kvailiai. Nematoma dalis yra reali ir ji vidiniame žmogaus pasaulyje pagrindinis veiksnys, nuo kurio priklauso žmogaus energijos ir gebėjimo veikti lygis. Žemą lygį dažnai vaizduoja kaip tingumą – kvailesnio kalbos triuko ir nesugalvosi – taip problemą padarydami tavo asmenine problema ir ją dar pasunkindami. Žmogus turi už savo būklę prisiimti atsakomybę, tačiau turi būti sudaromos tinkamos sąlygos problemą išspręsti, ne vien bliauti, kad esi „tinginys“. Visos problemos turi priežastis – taip pat ir centrinės sąmonės.

Tradicinis įvairių sąmonės būsenų valdymo būdas yra meditacija, kuri yra psichikos treniruotė panašiai, kaip būna fizinio kūno treniruotės. Visi žino, kad norint treniruotėmis užsiauginti raumenis, reikia mažiausiai metų atkaklaus darbo. Naivu būtų tikėtis, kad meditacijoms reikia mažiau laiko – dažnai net daug daugiau. Todėl rezultatą pasiekia tik nedaugelis – patys atkakliausi. Reikia laikytis nustatyto režimo ir turėti savo sistemą, o tai šiame pasaulyje – ne taip lengva. Lengvų rezultatų nebūna nė vienoje srityje.

Jeigu yra kokių nors problemų – pirmiausiai reikia jas identifikuoti, rasti vietą, kur energijų kanalas uždarytas ir bloką pašalinti iš savo gyvenimo. Tai ne visada įmanoma, bet dažnai įmanoma. Galinėje sąmonėje – tai mintys arba atsiminimai, jausmai ir emocijos. Priekinėje sąmonėje – situacijos ir jų autoriai. Juo gali būti tiek pats, tiek kiti žmonės. Ir galiausiai centrinėje sąmonėje, kur dažniausiai negatyvas supilamas iš priekinės arba galinės dalies. Pila negatyvą ir pasaulis, ir pats per savo mintis, norus, troškimus, jausmus ir t.t.

Kad tai tavęs nevaldytų, reikalinga minčių, jausmų higiena, situacijų kontrolė ir tinkama savęs priežiūra. Padėtis dažnai tokia – kuo didesnė problema, tuo didesnė motyvacija ją spręsti. Jeigu valia silpna, tinkamai valdant ją galima sustiprinti. Jau sakiau, kad vidinę būseną labiausiai įtakoja išorinė situacija, todėl išorę reikia apvalyti nuo viso negatyvo. Jo turi nebūti ir viduje, nes jeigu jį pili iš savęs į pasaulį, tai pasaulis viską tau sugrąžina. Svarbiausia – neprarasti realybės jausmo, kurio esmė ta, kad pasaulis neturi atitikti tavo norų, šis atitikimas iškovojamas. Bet turi suprasti, kad pats irgi neturi pataikauti niekieno norams.

• Žmogaus samprata