Skyrelyje „Filognozijos profiliai“ filognozo veiklos buvo suklasifikuotos į dvi kategorijas. I ketegorija yra praktinė, skirta instrumentais rinkti duomenis apie tikrovės simetroną, o II kategorija yra to simetrono teorinio modelio kūrimas. Rimtas darbas prasideda nuo eksperimentinių duomenų. Be jų, teorinis modeliavimas turi tik pasiruošimo paskirtį. Tai, ką lig šiol dariau, galima priskirti II kategorijos veiklai, nes nesirėmiau jokiais konkrečiais eksperimentais. Iš dalies buvo panaudoti kitų surinkti duomenys ir asmeninis bendras pasaulio supratimas. Bet, kaip jau sakiau, tokia kryptis nėra teisinga, nes taip tik kuriami gnostiniai implantai, kurie dažniausiai neturi jokio atitikmens tikrovėje. Teisinga kryptis yra I kategorijos veiklos surinkti duomenys, perkeliami į proto konstruktus, teorijas. Todėl paskutinė, ketvirta „Filognozijos įvado“ dalis bus skirta praktikai, ar bent jau tokios praktikos užuomazgai.

Filognozija nėra mokslas. Nuo jo bandau kiek įmanoma atsiriboti ir tikrovę tirti per savo asmeninę perspektyvą. Kad tai būtų lengviau, reikia įvesti savo terminologiją, kuri nesipainiotų su moksliniu žargonu ir būtų pilnai filognozinė. Kitiems tai gali būti nepatogu, tačiau tai privaloma, nes čia užsiimama ne mokslu ir nereikia to, kas daroma filognozo, su juo painioti. Realybė ir reiškiniai gali būti tie patys, mokslo ir filosofijos jau ištirti, tačiau filognozijoje mąstomi naujais pavadinimais. Jau esu perspėjęs, kad pažinimo esmė ne pavadinimuose ir juose nėra jokios tiesos – nesugebant pažvelgti anapus pavadinimų, bus labai sunku suprasti tai, kuo užsiima filognozas. Už pavadinimo privaloma matyti teisingą mintį-schemą. Šiam tikslui dažnai naudoju supaprastintus paveikslėlius, kurie yra užuomina į tą formą, kurią reikia konstruoti savo mintyse.

Taip pat, šioje dalyje negaliu aprėpti visko, todėl teks apsiriboti tam tikra griežta sritimi, kuri prieinama paprasčiausiomis priemonėmis, nes sudėtingų įrankių kol kas neturiu. Ta sritis vadinama artimaisiais eteriais, kurie surišti su atominės substancijos kvantais. Akcentas dedamas ant eterių, o ne ant atomų, t. y, mokslo terminais – ant bozonų, o ne fermionų. Mus domins sąveikos, kurių, kaip žinia, Standartiniame Modelyje yra 5: a) stiprioji sąveika, b) silpnoji sąveika, c) elektromagnetinė sąveika, d) gravitacinė sąveika, ir e) Higso sąveika. Pradžiai paimsiu pirmas tris, kurioms sugalvojau savo, filognozinius pavadinimus.

Artimieji eteriai vadinami taip:

1. aksitonas – aksitoninis eteris (elektromagnetinė sąveika);
2. kleonas – kleoninis eteris (silpnoji sąveika);
3. eineras – einerinis eteris (stiprioji sąveika).

Šie eteriai visoje sistemoje yra tokioje vietoje:

Matome, kad iš esmės, dauguma žinomų technologijų pagrįstos Mendelejevo atomų lentele ir aksitoniniu eteriu, kuris turi du žinomus komponentus: EL – elektrinis, ir MA – magnetinis. Bendrai šie komponentai vadinami elma bangomis. Neviešos technologijos, kurios slepiamos nuo žmonių, gali naudoti gravitacijos simetronus levitacijai arba gnostinę substanciją psichotroniniam poveikiui ir daugybę kitų mums nežinomų hipostratose paslėptų galimybių. Tačiau šios galimybės „Filognozijos įvade“ mūsų nedomins. Praktinė dalis bus skirta išimtinai aksitoninio eterio komponentų tyrimui, bandant savarankiškai, savo priemonėmis atskleisti jų simetronus, galinčius parodyti, kad mokslininkai daug kur neteisūs arba paprasčiausiai žmonėms meluoja. Kitas dalykas – į aksitoną pažiūrėti kaip į svarbų žmogaus komponentą, įeinantį į pirmapradžio žmogaus sandarą, matomą anapus homunkulo, per sumatorių ir antisumatorių prote.

Artimieji ateriai taip vadinami todėl, kad yra tiesiogiai surišti su atomo komponentais, sudarančiais mūsų realybės branduolį. Mes šią substanciją suprantame gerai, esame ją plačiai ištyrinėję ir mokame iš jos gamintis jutiklius, imtuvus, antenas ir t.t. Lengvai aptinkami tie eteriai, kurie sąveikauja su elektronais, kurių judėjimą mes pagauname kaip matuojamą srovę. Šį efektą galima įvairiai taikyti renkant naudingus duomenis apie artimuosius eterius. Tačiau elektronų sąveikos aprėpia tik nedidelę eterinės realybės dalį, visi kiti judėjimai, kurie nejudina elektronų – lieka už suvokiamumo ribų. Kai kuriuos efektus, susijusius su kleonu ir eineru galima fiksuoti su detektoriais, kurie yra įvykių registratoriai, tačiau tokį metodą pritaikyti naudingai technologijai daug sunkiau. Nepaisant to, laikome, kad be elma bangų įmanomos kleoninės ir einerinės bangos, kurioms fiksuoti antenos vis dar nesukurtos. Tai padarius, būtų galima atverti naujus pasaulius, kurie šiuo metu yra paslėpti ir slepia daug nežinomų galimybių. O apie kitus, tolimuosius eterius – nėra net ką kalbėti, kol detekcija pagrįsta vienintele elektronų technologija.

Akivaizdu, kad eteris turi dvi pagrindines būsenas – neutralią ir aktyvią. Neutralioje būsenoje eteris kompensuotas  uždaromis sąveikų grandinėmis ir neaktyvus į išorę. Tačiau šį kompensuotą simetroną suardžius, eterio komponentas tampa aktyvus, kas pasireiškia per traukimą arba stūmimą, sukamąjį judėjimą ir kitus efektus. Šioje būsenoje eterį tirti patogiausia, nes matome jo simetrono akivaizdų poveikį įvairiems objektams. Toks yra magnetinis komponentas aksitone, kuris sukuriamas elektronų srovės, išstumiančios MA jėgos linijas į išorę. Šis komponentas tampa aktyviu ir traukia metalus bei magnetus. Kitaip sakant, šiuo atveju neutralaus simetrono apvertimas sukuriamas paprastu elektronų judinimu. Tai labai svarbus principas, kurį, manau, galima naudoti ir kitų eterio komponentų „atidarymui“. Pavyzdžiui, aktyvios substancijos judinimas sukamuoju judėjimu ir pan., kuris dažnai vaizduojamas kaip antigravitacinių komponentų išstūmimo ir suaktyvinimo viena iš galimų sąlygų.

Kuo svarbus aksitonas – suprasti nesunku. Tai visus branduolinius elementus išoriškai rišantis apvalkalas, pereinantis į makroskopinius mastelius ir makroskopiškai aktyvus per EL ir MA komponentą. Visos fazinės substancijos sankaupos surištos naudojant sąveiką tarp teigiamo ir neigiamo aksitono. Aksitonas kuria makroskopinius laukus, kurie daro poveikį organizmo sandarai, suriša šį žmogaus komponentą su supančia aplinka. Taip pat aksitonas svarbus recepcijoje per jautrumą ELMA bangoms. Šia proga noriu pasakyti kelis žodžius apie šviesą, kuri tapatinama su aksitonu. Tai neteisinga, nes aksitono bangos yra ne pati šviesa, o šviesos būsenos sukėlėjas gnostinėje substancijoje, kaip garsas yra ne atmosferos virpesiai, o sąmonės sukurta kokybė. Saulė yra ne šviesos, bet tik energijos šaltinis, kuri reikalinga tam, kad atominė substancija turėtų gyvybei tinkamas fazines būsenas.

Kaip matome iš nubraižytos schemos, viešų technologijų branduolys paremtas matomais atomais ir matomu aksitonu. Kitos galimybės yra arba avangardinės technologijos, arba, jeigu kas nors efektyvaus ir atrasta, tai akylai saugoma nuo visuomenės. Iš esmės, technologijos įmanomos visuose gyliuose, bet šiuo metu mokslas krapštosi pačiame paviršiuje ar bent taip vaizduoja. Kita vertus, yra daug padaryta ir egzotiškose srityse, tokiose kaip gnostiniai eteriai, tik kol kas lieka neaišku ar naudojama psichotronika aksitoninė, ar yra surasta kas nors labiau pažangaus. Jeigu tai tiesa, tai turi būti surasta daug efektyvesnių kvantų už elektronus, kažkas panašaus į gnostinius elektronus ir gnostinius aksitonus. Aišku, tai tik spėlionės, nes pats sąmonės principas gali būti ir ne tokia didelė egzotika eteriniame lygmenyje kaip bandoma pavaizduoti ir poveikis informacinei gaublei per energetinę gaublę – pasiekiamas labai lengvai. Ypač per nanotechnologijas valdant smegenų struktūrą labai dideliu tikslumu.

Tai yra vienas iš klausimų, kuriuos sprendžiu, tačiau šiame „Įvade“ jis nebus svarbiausias, geriausiu atveju – pasiruošimas tokių klausimų sprendimui. Tai svarbu todėl, kad tokios technologijos iš lėto įvedinėjamos į viešumą ir žmonės turi turėti supratimą apie tai, kas jiems siūloma. Tokio supratimo neturint galima padaryti klaidingų sprendimų ir prarasti savo laisvę ilgiems tūkstantmečiams. Sprendimai bus labai sunkūs, su labai rimtomis pasekmėmis. Iš nežinojimo atidavimas savo valdžios, susižavėjus technologija, gali turėti katastrofines pasekmes. Todėl tai, ką darau reikia suprasti ne kaip primityvią propagandą ir viliojimą, bet kaip pagalbinę informaciją, kuri padės padaryti kvalifikuotus sprendimus. Sprendžiama turi būti ne vien emocijomis, bet ir turint gilų reikalo supratimą. Tam filognozija ir skirta.

• Filognozija