Šiame skyrelyje pratęsiu bendruosius samprotavimus apie eterį, kurie vis dar yra pasiruošimas praktinei veiklai. Tai, ką darau yra gnostinių implantų projektavimas į eterio kauzalinį kontinuumą, kurie yra tik vietos pradinis paruošimas tolesniam išvystymui. Tikslumo didinimui, aišku, reikės realių sąveikų, tačiau iki to reikia paruošti teorinį modelį iš bendro supratimo, iš to, ką kiti jau naudoja alternatyviose pažinimo sistemose. Dalis darbo jau padaryta, manau, juo visai sėkmingai galima pasinaudoti filognozijoje.
Informacinio ploto savo gnostiniuose implantuose sumuojame nedaug, dėl šios priežasties jo aiškinamoji galia nedidelė. Galima įsivaizduoti prote tokį gnostinį implantą į tikrovės kauzalinį kūną, kuris paaiškintų jos atsiradimą pilnu paaiškinimu. Toks žinojimas prieinamas tik toli pažengusioms civilizacijoms, kurios sugeba tobulai manipuliuoti gyvybės ir tikrovės substratais. Pavyzdžiui, pusė informacinio ploto – tikrai reikštų tarpžvaigždinę kosminę civilizaciją, matančią realybę labai dideliu gyliu ir suprantančią kaip ji veikia. Deja, mes kol kas sumuojame, mano vertinimu, iki 5 proc. informacinio ploto, arba 1/20. Tikras kauzalinis kūnas yra pilna tikrovė, bet jis paslėptas anapus sąmonės, o tai, ką mes matome – tėra nedidelis sluoksniukas, kuris mums pasako apie tikrovę labai nedaug. Todėl stengiamės sužinoti daugiau, bet labai apdairiai, apgalvotai ir išmintingai.
Mane dominančią realybės dalį vadinu eteriu, tai jau ne kartą sakiau. Ji mane domina todėl, kad mano nuomone, visi ateities proveržiai susiję su šia sritimi. Pateiksiu bendrą įsivaizdavimą, kaip aš suprantu šį gnostinį implantą į kauzalinį tikrovės kūną. Tikiuosi, kad parengiamąją informaciją visą atsimenate, ypač spektrinę substancijų juostą ir kaip vadinu artimuosius eterius, kurie yra iš Standartinio modelio perimti bozoniniai laukai, pervadinti eteriu ir pavadinti kitu pavadinimu. Tai būtina, nes čia ne fizika, čia filognozija. Aksitonu vadinu elektromagnetinę sąveiką, kleonu – silpnąją sąveiką, ir eineru – stipriąją sąveiką.
Bendras modelis toks. Iš tyrėjo perspektyvos, eteris gali turėti dvi būsenas: pusiausvirą ir nepusiausvirą. Pusiausviro eterio simetronai iš tyrėjo perspektyvos kompensuoti ir neturi aktyvios sąveikos į išorę. Tokius simetronus dar galima vadinti neutraliais, kurie sąveikauja tik sistemos viduje. Nepusiausviro eterio simetronai yra atviri ir aktyvūs į išorę, daro jai įvairų poveikį. Pavyzdys yra feromagnetinės medžiagos, arba magnetai, ir elektromagnetizmas, kuriame judantys elektronai išstumia magnetinį komponentą į išorę, sąveikaujantį su metalais ir magnetais. Šis eterio simetronas turi sluoksnį ar galimybę, kuri yra artima Mendelejevo periodinės atomų lentelės cheminiams procesams. Cheminis procesas yra struktūrinė transformacija, kuri įmanoma ir eterių simetronuose. Tačiau reikia žinoti visus substratus, visus komponentus ir visas įmanomas reakcijų rūšis. Tai žinant, žinias galima sudėti į lentelę, kurios įvaldymas leistų valdyti artimuosius ir tolimuosius eterius. Pažangių civilizacijų technologijos pagrįstos kaip tik tuo. Pavyzdžiui, tokia yra psionika, antigravitacija ir pan.
Dabar turime paaiškinti logiką, pagal kurią yra ne vienas bet daug eterinių substratų. Ši logika kyla iš standartinio modelio, kuriame įrodytos trys pagrindinės subatominės ir atominės sąveikos, plius dvi papildomos. Branduoliuose turime stipriąją sąveiką, perduodamą „gliuonu“; silpnąją sąveiką, perduodamą W, Z bozonais, ir elektromagnetinę sąveiką, perduodamą fotonais. Šie kvantai yra ne kas kita kaip komponentų eteryje simetronas, panašiai kaip fotono magneto-elektriniame virpesyje. Tai, kad yra kiti kvantai rodo, apie egzistuojančius kitus substratus ir kitus komponentus negu randame elektromagnetinėje bangoje. Tačiau jie universitetiniame moksle prastai ištyrinėti, nemokama jų valdyti.
Kokia didžiausia problema su kitais eteriniais substratais – akivaizdu. Fizikų pateikiamas modelis tvirtina, kad šios sąveikos labai silpnos ir veikia tik subatominiame lygmenyje. Natūralus klausimas – ar tai tiesa? Jeigu tiesa, kodėl taip yra? Turime ir subkvantinį aksitoną, kuris yra magneto-elektrinių komponentų pliūpsnis/virpesys, fizikų vadinamas fotonu. Tačiau jo svarba didelė yra todėl, kad šis virpesys gali įgauti makroskopinius mastelius, ir gali būti sukurti komponentai turintys metrų ir kilometrų dydį. Kodėl yra apribojimas kitiems substratams? Kodėl negauname makroskopinių komponentų su spalviniu krūviu, kurį turi kvarkai? Viena iš akivaizdžiausių priežasčių ta, kad tokiam poslinkiui šiame substrate neturime valdomo šaltinio. Elektronus makroskopiniu masteliu lengva valdyti laidininkuose, kvarkams tokios makroskopinės sistemos neturime, negana to, jie visi neutralizuoti branduoliuose ir suskaldyti branduolių nemokame. Tačiau turėtų būti akivaizdu, kad šie alternatyvūs artimojo eterio substratai yra makroskopiniai kaip ir aksitonas, ir jie turi makroskopinius simetronus, sudarančius stabilias, pusiausviras sistemas, kurios yra mūsų artimųjų hipostratų kol kas dar nepasiekta dalis. Sugebėjus šias hipostratas atidaryti, būtų galima gauti daug naudingų (ir nenaudingų) technologinių efektų.
Vienas jų yra susijęs su silpnąja sąveika, kurios išskirtinis bruožas yra tas, kad ji – masyvi, t. y., sąveikauja su Higgso lauku. Kleono virpesys turi masę, tuo jis panašus į materijos kvantus, bet jis apribotas subatomine erdve ir nemokama gauti makroskopinių kleoninių komponentų. Viena priežasčių – atomuose tam nepakanka energijos, kad įveiktų Higgso lauko potencialo pasipriešinimą, tačiau gavus didelės energijos makroskopinį šaltinį, kleono eteriu būtų galima siųsti masyvias bangas, turinčias griaunamąją galią. Kas tai yra – akivaizdu, tai būtų technologinės telekinezės prietaisas, kurį greičiausiai iš karto pasisavintų karo pramonė. Kokios tokios telekinezės savybės suprasti nesunku, banga būtų masyvi, turėtų jėgos vektorių ir veiktų jėga kitus masyvius objektus. Iš esmės tai būtų smūginė banga Higgso lauku, sukeliama per kleoninį eterį.
Taigi matome, kad atidarius artimojo eterio hipostratas, būtų galima gauti daug naudingų ir nenaudingų savybių. Noriu akcentuoti nenaudingas, nes jos gali kelti didelį pavojų gyvybei. Organizmo pirmapradis kūnas sudarytas iš viso eterių spektro, kurie turi stabilius simetronus. Neprotinga intervencija juos suardžius, atidaromos gyvybei kenksmingos energijos, kurioms pamatyti ir išmatuoti mes galime net neturėti priemonių. Tarkime, organizme yra gyvybiniai eteriniai simetronai, per kuriuos paleidus energetinį eterinį impulsą, jie gali būti suardomi, taip pažeidžiant organizmo gyvybines funkcijas. Pasukusi šia kryptimi, karo pramonė kelia didelį pavojų žmonijai, todėl turi būti ribojami ir kontroliuojami, kaip ir mokslininkai, kurie užsiima beprotišku dalelių daužymu kolaideriuose tam, kad „pažiūrėtų kas bus“. Reikia suprasti, kad sprogimo smūginė banga persiduoda per visas eterines hipostratas, ir mes net nesuvokiame kokie gali kilti katastrofiniai padariniai – ką padarome sau, ir ką nužudome „ten“.
Bet nieko nematome, nieko nejaučiame – vadinasi nieko tokio nevyksta ir beprotybei uždegama žalia šviesa, kol vieną dieną bus per vėlu. Kad taip neatsitiktų, reikia dviejų dalykų – mesti iš galvos Šliogerio pasakų pasaulį ir suprasti kaip veikia hipostratos, ką galima jose daryti ir ko negalima. Mokslui privaloma uždėti griežtą apynasrį, atimti jį iš banditų ir padaryti pilnai viešą ir skaidrų. Blogiausia, kad ši vieta pasisavinta karinio-pramoninio komplekso, kuris šias galimybes pirmiausiai nori pasiimti naikinimui ir žudymui. Tai ypač pavojinga todėl, kad čia veikia nematomos energijos, kuriomis galima sukurti kalėjimą nematomomis sienomis – ir žmogus net nesupranta, kad jis uždarytas, o jeigu supranta – nežino kaip, kokiu būdu išsilaisvinti.
Vienas iš filognozijos tikslų, šalia tiesos apie tikrovę atskleidimo, yra paviešinti nusikalstamą technologijų mafiją, kuri gviešiasi pavergti žmoniją, pasinaudojant avangardinėmis žiniomis. Visų genijų misija yra padaryti, kad taip neatsitiktų, pasinaudojant visomis savo proto galimybėmis, nes matome kokios bus to pasekmės.
Filognozijos pradinė mokykla 