Pagrindinis filognozijos koncepcijos šablonas yra Uroboras, arba drakonas ryjantis savo uodegą, kurį pertvarkau į ant smaigalio stovintį trikampį, savo kampais žymintį tris pagrindinius tikrovės segmentus. Žiūrint iš priekio dešinėje yra energija, kairėje – sąmonė, o apačioje – kuriantysis pradas. Kuriantysis pradas apačioje, kaip fundamentas, yra svarbiausias, nes iš jo atsiranda visa biologinė tikrovė – jeigu mąstome apie gyvybės spektrą. Šiems kampams pavadinti turiu konkretesnius terminus, kurie jau yra specifiniai, filognoziniai, arba mano autorinė nuosavybė. Pagrindinis jų yra gaublė, nes turi tam tikrų apimančių, uždarančių ir apgaubiančių savybių žemesnių realybių atžvilgiu. Tokia yra energetinė gaublė, iš kurios sudaryta materiali tikrovė – ir pagrindinis pavyzdys yra organinis žmogaus kūnas, taip pat šį kūną supantys daiktai. Informacinė gaublė yra sąmonė, kitaip dar vadinama rodančiąja substancija arba sumatoriumi. Informacinės gaublės paskirtis yra surinkti aplinkos signalus ir juos sujungti į bendrą vaizdą, arba kitaip – susumuoti. Kuriančioji gaublė yra visas žemesnes gaubles apimanti struktūra, kurios paskirtis yra formuoti, kurti, organizuoti energiją į sudėtingas gyvybines sankaupas.

Tai pirmos versijos gnostinio implanto į tris segmentus šablonas, kurį šiame skyrelyje pamėginsiu šiek tiek pagilinti naujomis idėjomis. Tos idėjos bus paimtos iš kvantinės mechanikos, tačiau čia į techninius klausimus nesigilinsiu, tik pristatysiu pačią idėją, nes techniniai dalykai tokiame populiarinimui skirtame leidinyje nebus įdomūs ir prieinami skaitytojams. Aišku, šį tą reikia žinoti, bent gimnazijos lygyje, gerai būtų universitetinio bakalauro arba aukštesniu. Taip pat galima pasiskaityti savarankiškai, nes čia į detales nesigilinsiu. Kvantinėje mechanikoje yra dvi pagrindinės dalelių rūšys, vadinamos fermionais ir bozonais. Pirmieji sudaro materiją, o pastarieji perneša jėgas tarp materijos kvantų. Tokia pradinė versija, kurią aš išplėsiu savo interpretacija, susiedamas su savo trikampio segmentais, kuriuos sudaro tam tikro tipo substancijos, paklūstančios kažkuriai vienai statistikai. Bozonai paklūsta Bozė-Einšteino statistikai, kuri reiškia, kad šie kvantai gali būti toje pačioje kvantinėje būsenoje. Iš to išvedu, kad jie gali sudaryti plotines sistemas, reikalingas informacijos sumavimui, todėl tinka būti rodančiosios substancijos modelio pagrindu. Fermionai paklūsta Fermi-Dirako statistikai, pagal kurią kvantai negali būti toje pačioje kvantinėje būsenoje ir savaime nesudaro kolektyvinių sistemų. Jos įmanomos tik tarpininkaujant jėgos kvantams. Iš fermionų sudaroma kieta materija, kuri tinka kaip įvairių struktūrų karkasas.

Šitaip energetinę gaublę paverčiame fermionų-bozonų mišria sistema, kurioje dominuoja Fermi statistika; informacinė gaublė sudaryta iš gnostinių bozonų, kurie sugeba kurti sąmoningas plotines sistemas ir geba sumuoti informacinius signalus žmoguje – tai yra bozė statistikai paklūstanti bozoninė substancija. Kuriančioji gaublė, akivaizdu, labiau pasislinkusi į bozoninę pusę, tačiau struktūrų kūrimui reikia papildomų savybių, kurių sumacinė gnostinė substancija neturi, todėl šios gaublės statistika turi būti išplėstinė, sąlygiškai vadinama bozė+. Reikia neužmiršti, kad čia kol kas kalbama tik apie visą žmogaus spektrą, kuris daug siauresnis už visą tikrovės spektrą, todėl visos tikrovės kūrimas ir žmogaus (arba gyvybės) kūrimas – skirtingi dalykai. Gyvybės kūrimas gali būti daugiau laisva manipuliacija, įgyjanti sąsajų su religinėmis interpretacijomis, o gali būti paprasčiausias tikrovėje jau esančių simetrijų išpildymas, kuriose gyvybė randasi natūraliai, kaip natūrali tikrovės dalis. Tai reiškia, kad kuriančiojoje gaublėje turi būti išryškėjęs manipuliacijos elementas, manipuliacinė statistika, kuri gali būti tik simetrijų atitikimas, o gali būti ir „laisva valia“. Energetinė gaublė yra tik būtis, informacinė – suvokimas, o manipuliacija susijusi su rastimi to, ko anksčiau nebuvo. Iš esmės kuriantysis pradas – tai manipuliacinė gaublė, labiau pasislinkusi bozė statistikos kryptimi. Aukščiausiame lygmenyje substancijos visos savybės, greičiausiai, nėra tokios vientisos, tačiau principo lygyje idėja turėtų būti teisinga. Iš pirmos versijos gnostinio implanto vargu ar galima tikėtis daugiau.

Vietinė kuriančioji gaublė turi turėti kosminę struktūrą, į kurią įeina maždaug 10 vietinių žvaigždžių, plius galaktikos centrinė saulė. Kosmosą galima matyti per priekinę sąmonę, kuri rodo tik sutankėjusios materijos ir dujų kamuolius, tarp kurių neva yra tuščia kosminė erdvė. Tačiau aiškindamas hipostratinę tikrovės sandarą įrodžiau, kad ta neva tuščia erdvė atsiranda tik todėl, kad priekinės sąmonės sumatoriumi sumuojamas tik labai nedidelis procentas informacijos ir sumatas nerodo pilnos tikrovės hipostratinės sandaros. Aš darau prielaidą, kad kiekviena žvaigždė turi šviesmečio ir daugiau dydžio hipostratinį simetroną, kuris sukasi kartu su centrine sankaupa. Šiame simetrone juda ir planetos bei kiti kūnai, kurie orbitinį ir ašinį judėjimą įgyja būtent dėl sąveikos su šia paslėpta žvaigždės hipostrata. Tačiau kokį kosminį vaizdą pamatytume pažiūrėję į jį per galinę sąmonę, neaišku, nes galinės sąmonės kosmosas uždarytas – šioje kryptyje mes esame akli. Vadinasi, fizinės branos hipostratoje kosmosas aiškus, o gnostinės branos kosmosas užvertas, nes sumatorius tokios informacijos nesurenka ir nesumuoja. Tačiau akivaizdu, kad gnostinis kosmosas su savo sankaupomis ir struktūromis nematomoje hipostratoje taip pat egzistuoja, ir kažkokiu būdu įsikomponuoja į žvaigždinę sistemą. Tai gali būti kitos hipostratinės „žvaigždės“, ūkai, rizomos ar kas nors panašaus. Šitaip kosmosas pasidalina į zonas, kurios sudaro vietinę kuriančiąją gaublę ir jos tolimąją aplinką. Tam tikros zonos yra palankios gyvybės surinkimui, o kitos nepalankios. Per fizinę braną materijai reikia tinkamos fazinės būsenos, kurią sukuria žvaigždės energija, ar reikalinga gnostinės substancijos fazinė būsena, kol nežinome kaip ji sudaryta – klausimas neaiškus.

Šie kosminiai klausimai glaudžiai susiję ir su tarpžvaigždinėmis kelionėmis, hipostratų akvariumuose, vadinamuose kosminiais erdvėlaiviais. Kad kelionės būtų nepavojingos, būtina suprasti kosminių hipostratų savybes ir žinoti visą žmogaus spektrą, nes netinkamu, neapsaugotu būdu kūnui judant per hipostratas, galimos įvairios kenksmingos sąveikos, kurių viena – hipostratinės trinties koeficientas, nuo kurio priklauso žmogaus subtiliųjų, hipostratinių kūnų irimas, dėl labai didelio kosminio greičio. Šis irimas turėtų simptomų, kurie daug kuo panašūs į spindulinę ligą, kylančią dėl radiacijos. Iš to matosi, kad vien variklio technologiją sukurti neužtenka, norint keliauti per kenksmingas tarpžvaigždines zonas, reikia suprasti pilną žmogaus sandarą, per visą pirmapradžio kūno spektrą. Tai nenuostabu, nes visos bozoninės substancijos būna sąlygiškai silpnai surištos, nes ši substancija yra „nekieta“, ir bet koks stipresnis hipostratinis vėjas ar srautas gali jas suardyti, sukeliant psichikai ir kūnui nepataisomos žalos.

Fizinė ir gnostinė brana žmoguje yra surištos, kas matosi iš to, kad sumatorius moka sumuoti fizinius signalus. Tačiau taip pat matome, kad įmanomas besielis daiktas, kuriame fizinė brana nesujungta su gnostiniu sumatoriumi. Todėl natūraliai peršasi mintis, kad turi būti galimybė egzistuoti ir bekūnei sielai, kuri egzistuoja vien gnostinės branos pasaulyje, kuris, labai tikėtina, turi kosminius mastelius. Kalbant apie kuriančiąją gaublę, į ją žiūrėti galima per galinę sąmonę ir per priekinę, taip gaunant materialistinę arba dvasinę jos sampratą. Priekinė sąmonė valdoma deterministinių modelių, kuriuose svarbiausią vaidmenį vaidina dėsniai. Galima aiškinti, kad kuriantysis pradas kuria valdomas materialistinių dėsnių ir gyvybės atsiradimas yra materialistinė evoliucija. Gnostinėje branoje, kur sumatoriai plotiniai, daugiau akcentuojama laisvė. Todėl dvasinėje kuriančiojo prado koncepcijoje turėtų būti daugiau akcentuojama „laisva valia“.

Įsigilinę į laisvės klausimą matome, kad jis glaudžiai susijęs su bozoninėmis, plotinėmis, kolektyvinėmis substancijos būsenomis, kurios priešpastatomos taškinėms ir tiesinėms. Žmogus plote gali pasirinkti tik vieną trajektoriją iš daugelio galimų, ir tai sukuria jo laisvo pasirinkimo erdvę, kurioje jis save realizuoja. Tai įmanoma būtent dėl plotinio sumatoriaus, kuriame yra rodoma daugiau galimybių, negu įmanoma pasiimti. Todėl kiekvienas žmogus turi rinktis ir rinkdamasis apsibrėžti. Kūnas juda linijiniu judėjimu, galva įstatyta į laisvą pasirinkimų erdvę. Tai žmogaus laisvės esmė. Tačiau įmanoma ir ploto užgrobimo strategija, kai laisvės grobikas sunaikina laisvę, suorganizavęs sau pavaldžią grupuotę, kurioje surinkti tarnai pratęsiantys valdovo valią, kuriais naudodamasis vienas žmogus gali brėžti daug trajektorijų vienu metu ir užvaldyti visą galimybių erdvę, kitiems žmonėms nepalikdamas jokios laisvės. Visi keliai per globalinę sistemą užkertami, ir žmonių trajektorijos kreipiamos tik iš anksto paruošta ir numatyta kryptimi. Tokia žmogaus laisvės tragedija šioje planetoje, kuri turi būti sprendžiama dar galingesne taktika, pasisemta iš prigimties, kuri yra anapus valdžios kontroliuojamo horizonto.

Ši santrauka yra užuomina į aukštesnį lygmenį, reikalingą „Filognozijos pradmenyse“ gauti konceptualines užuomazgas 2-os versijos gnostiniam implantui „viso žmogaus spektro“ klausime. Rodančioji substancija arba sumatorius turi būti aiškinamas kaip bozoninio tipo substancija, turinti savybę vykdyti plotinį informacijos sumavimą. Projektas Nr. 346 yra Žmogaus projektas, vietinėje kuriančioje gaublėje, kurio scenarijus neaiškus, nes juda link susinaikinimo. Todėl turi būti ieškoma kelių jo išgelbėjimui, atstatant pradines jo galimybes, nes šiuo metu pasirinkta tendencija yra išnykimas.

• Filognozija