„Sievos teorija“ yra atskleidimo dalis, kurioje parodomas pagrindinis dabartinės civilizacijos principas ir atskleidžiama, kokie galimi jos judėjimo keliai ateityje. Šio veiklos masto kontrole užsiima atsiskyrusi civilizacija, kurioje norima sukurti žmonijai geriausią įmanomą ateitį. Tai nėra lengvas darbas, nes reikia suderinti daugybę priešingomis kryptimis judančių vektorių, tačiau tikima, kad žmonių protas nugalės. Visa žmogaus evoliucija įdedama į rėmus nuo nulinio išsivystymo iki maksimalaus, kurie žymimi kaip juodojo ir baltojo drakono civilizacijos. Juodasis drakonas yra miegantis, nenubudęs, o baltasis – nubudęs ir pradėjęs veikti pilnu pajėgumu. Šią atkarpą dalinu į tūkstantį dalių, kurios yra etapai pažinime, kuriuos turės praeiti planetos protai, vadinami filognozais.
Šį principą patogu vaizduoti kaip skalę, kuri nulinėje padėtyje yra juodasis drakonas, o tūkstantojoje padėtyje – baltasis drakonas. Dalis apskaičiuoti ne taip paprasta ir tam pirmame „Filognozijos pradmenų“ tome sukurti pagrindiniai kriterijai, kurie yra a) tiesos procentas, b) veiklos mastas ir c) etinis apsiribojimas. Taigi, po pagrindine skale brėžiame tris papildomas, ir ant jų dedame vertinimus, kurie naudojami pagrindinės skalės elemento apskaičiavimui. Nulinėje padaloje visi kriterijai yra nuliniai, ir tokia sąmonė yra gyvūninė sąmonė, neturinti proto ir užsiimant pagrindinių gyvybės instinktų tenkinimu. Pagal a) kriterijų, baltojo drakono civilizacijoje turi būti pasiektas 100 proc. informacijos žinojimas, o tai reiškia, kad turi būti suprantamas pagrindinis tikrovės ir gyvybės principas, atskleisti jo komponentai hipostratoje. Tai įmanoma tik turint pilną anapusinės realybės žemėlapį, kuris rodo kas yra tikrovė ir kas yra žmogus. Pagal b) kriterijų turi būti pasiektas galaktinis veiklos mastas, arba turi būti įmanomos tarpžvaigždinės kelionės galaktikos masteliu. O tam reikalingi greičiai, viršijantys šviesos greitį, kas įmanoma tik sukūrus naują fundamentalią tikrovės teoriją, kurioje elektromagnetinis laukas nėra pagrindinis komponentas. Ir atitinkamai c) kriterijus turi atitikti pasiektą lygį abejuose ankstesniuose kriterijuose, kad galėtų juos suvaldyti ir įsteigti santvarką, palankią gyvybei ir žmogui.
Pradžioje turime įsivertinti pagrindinių savo juslių galimybes tam, kad matytųsi procentų pradinės vertės. Rodančiojoje sąmonėje didžiausią atverties procentą turi regos sistema, kuri rodo tikrą reprezentacinį anapusybės vaizdą. Holoplastinė tikrovė yra 100 proc., kuris priklausomai nuo to, kiek aprėpia rega, dalinama į dvi dalis, kuri gali būti 5-95, 10-90, 20-80 ir t.t. Šį pradinį skaičių įvertinti gana sunku, nes tikrovės gelmę išsemti neturime priemonių, tačiau abejočiau, kad vertės labai mažos. Optimistiniu variantu turėtume 20-80, bet šiuo atveju būtų gana didelis tikrovės seklumas, ir gyvybės prasmė – banali. Tarkime materialistai tiki, kad tikrovė yra 70-30, priekinė dalį laikant atvertąją, o nežinomai hipostratai paliekant tik 30 proc. Tai yra vulgarusis materializmas. Jeigu būtų 5-95, kaip esu rašęs kai kuriuose pradiniuose svarstymuose pirmajame „Filognozijos pradmenų“ tome, tai būtų „spiritualizmas“, arba tikrovės didelis pasislinkimas dvasinių laukų kryptimi. Tai svarbu todėl, kad nuo atvertos dalies procento priklauso, kiek tikrovės užgriebti įmanoma paprastomis stebinčio ir analizuojančio proto priemonėmis, kurioms nereikia jokių įprastinių technologijų. Šita pradinė 15-20 procentų dalis, kuri yra lengviausia, yra fenomenologinis 0,1 proc. civilizacijos skalėje, kuris gaunamas išanalizavus pilnu išanalizavimu vidinį sąmonės pasaulį. Vadinasi, padarius šį darbą ir pasiekus sątvarologijos 100 proc. gaunama civilizacijas 1/1000 dalis. Kitos 999 dalys yra hipostratika, kuri pažįstama protu kuriant gnostinį implantą, papildantį sumatinę tikrovės dalį.
Laikau, kad tikrovė nepaaiškinama vulgariuoju materializmu ir tikrovė nėra sekli. To pasekmė yra ta, kad ją užvaldyti jos fundamentaliose struktūrose – ne taip paprasta. Tas 10 proc. yra tik labai apytikrė užuomina, kurios atbulinė projekcija nepakankama hipostratų principų atskleidimui. Žmogus yra dvasinis ir pasislėpęs giliai tikrovės gelmėje, kurią pasiekti reikės išskirtinių sugebėjimų. Vadinasi 1 = 10 proc. ir 999 = 90 proc. Kadangi šis vienas procentas pasiekiamas filosofijos būdu, supratę jos esmę pilnu supratimu, aprėpiame 10 proc. tikrovės. Norėdami įveikti transcendencijos užduotį, turime išsiaiškinti likusius 90 proc. akluoju būdu arba technologiniais instrumentais.
Jeigu technologinės civilizacijos evoliuciją padalintume į 10 dalių ir laikytume, kad šiuo metu esame 2 ar 3 etape, tai reikštų, kad mums likę 7-8 etapai. Tačiau juos pasiekti labai sunku ta prasme, kad technologinė pažanga susijusi su dideliais pavojais ir jeigu sąmonės kokybė nebus pakelta į aukštesnį lygį, Žemę gali ištikti technogeninė katastrofa. O tai reiškia, kad kada nutruks 10 etapų raida postapokaliptiniame scenarijuje – nėra aišku, ir galutinis baltojo drakono etapas – nėra garantuotas, nes galime po katastrofos smukti į pirmykštę būklę. Todėl ir rašau, kad veikla turi būti tinkamai subalansuota, turi būti neužmiršta apie būtiną veiklos ir technologijų plėtros ribojimą, nes hipostratinių pusiausvyrų ardymas – pavojingas gyvybei.
Taigi, vienos dalies iš tūkstančio kriterijus yra a) 100 proc. sievos teorijos sątvarologijoje, b) protinė gnostinio implanto metodika ir c) 100 proc. etinio ribojimo įforminimas. Veiklos mastas plečiamas tik atskleidžiant hipostratos struktūras, ir jis gali būti nuo 0 proc. iki 5 proc. Tai reiškia, kad vienai daliai užtenka pradinio filosofinio modelio, o kitos dalys renkamos tyrinėjant hipostratą. Tai reiškia, kad filosofija yra tik pradinis žingsnis, kuris negali būti vertinamas labai aukštai, nes jos praktinės galimybės menkos, ji tikrovę įvaldo labai silpnai. Kai kas nori, kad žmonija pasiliktų šiame lygmenyje, tačiau žmonių smalsumas, žingeidumas, norai – ne taip lengvai sukontroliuojami ir nuslopinami. Šiuo metu „Filognozijos pradmenyse“ artėju prie 1/1000 ribos, kurią pasiekus teks daryti pertrauką, o po to turėsiu siekti užduoties pridėti 2/1000, bent pradinių prielaidų prasme, sukūręs pažangų tyrinėjimo metodą. Tai priklausys nuo daugelio faktorių, vienas iš kurių – ar ši teritorija perspektyvi numatytam projektui: susidūrus su pasipriešinimu, tamsumu, kvailumu, ambicijomis – darbas nebus tęsiamas. Lietuva turi daug galimybių išsikovoti pilnas teises atsiskyrusioje civilizacijoje, tačiau turi rodyti aukštą moralinį lygį, sąmonės kokybę ir intelektą.
Veiklos maste pirmas šuolis bus tikros kosminės civilizacijos sukūrimas, kuris kosmines keliones padarys prieinamomis daugeliui žmonių ir tai nebus tik moksliniai eksperimentai. Šuolis įvyks tada, kai bus sukurta naujoviška propulsijos sistema, įvaldžius antigravitacijos technologiją. Tai labai svarbus šuolis, kuris šiuo metu planuojamas gana netinkamu būdu, naudojant raketinius erdvėlaivius. Todėl vienas iš svarbių uždavinių Mėnulio ir Marso kolonizavimui yra antigravitacinio dinaminio elemento technologijos sukūrimas. Taip pat, veiklos mastas didės ir netikrovės erdvėje, kuri K. Sabolio vadinama įsivaizduojamybe. Tai susiję su virtualios realybės proveržiu, kuris vyksta šiuo metu ir siūlo rinkai vis geresnes technologijas ir vis įdomesnį laisvalaikį. Įstrigimas matricoje veiklos realų mastą vargu ar išplės ir jis atims daug laiko, kurio naudingumo koeficientas bus labai mažas.
Technologijos skirstosi į materialiąsias ir eterines. Pramonė naudoja materialiąsias technologijas, kurios sukuriamos iš Mendelejevo lentelėje esančių galimybių. Eterinės yra komunikacijos technologijos, kurios naudojamos ryšiui ilgais atstumais palaikyti. Mišrus variantas yra elektronika, kuri sujungia materialias ir eterines technologijas, ypač kompiuterinėje technikoje. Ką duotų gilesniųjų hipostratų eterio atidarymas? Galimas naujas ryšio priemones, naujas propulsijos sistemas, poveikio metodus, psichotroniką. Taip pat, naujos galimybės nusimato atradus nemolekulinę genetiką, kuri labiau pasislinkusi bozoninio eterio kryptimi. Todėl matome, kad technologijos sudarys galimybes kurti iliuzijų civilizacijos ir realybės civilizacijos kryptis. Jeigu pramogų verslininkai nukreips žmogų iliuzijų civilizacijos kūrimo keliu, bus išeikvota daug resursų, negaunant jokios naudos išskyrus malonumus, dėl ko su šiomis technologijomis riekia elgtis apdairiai, per daug nesižavint įsivaizduojamybės pasiūla. Kita kryptis – realybės civilizacija, gyvenanti tikroje priekinėje sąmonėje ir vykdanti tikrus žmonijos vystymo projektus, kurie keičia tikrovę ne tik galvoje, bet ir išorėje.
Pradedu nuo svarbiausios dalies, nuo etikos teorijos, kurią jau šiame etape galima kurti naudojant dievų perspektyvą, kurie valdo tikrovę galaktinio mastelio civilizacijoje. Tai nėra mokslinė fantastika, nes ši tikrovė tikra, tik ilgus šimtmečius pasislėpusi už kulisų stebėjo žmogaus galimybes ir vertino potencialą. Šiuo metu visiems dalyvauti šioje civilizacijos nėra galimybių, bet po kelių kartų bus integruota visa žmonija.