Planetos paslaptis

Filognozijos tyrimo objektas yra didžioji ir mažoji sieva, aprašanti holoplastinį žmogaus ir tikrovės spektrą, kurios susikerta pažinimo terpėje, vadinamoje rišliu, kuris yra pagrindinis sątvarologijos objektas. Mažoji sieva aprašoma naudojant „burės“ koordinačių sistemą, kuri apibendrina visus sumavimo kompleksus ir turi psichologinį bei epistemologinį variantą. Didžiajai sievai aprašyti naudojame modifikuotą Feynmano diagramos variantą, kuriame atveriame hipostratinių klodų telkinių struktūrą, kuri sudaro tikrovės spektro pagrindą. Visos tikrovės esminis principas yra tas, kad sumuoti gebantis klodas sukuria tikrovės reprezentacinį vaizdą, panaudojant gyvybės antitezinę struktūrą ir siekia paversti juo visą gylinę tikrovę, viduje klodo atskleidžiant jos paslaptį. Taip sąmonę sukūrusio klodo tikslu tampa tapti antru realybės centru, kuris atima centro statusą iš dievo.

Paveiksle sistema imituojam taip:

Klodų telkinys, sukuriantis pažinti gebančią gyvybę, tampa veikliąją anomalija tikrovėje, kuri meta iššūkį visai visatai, siekdama tapti antruoju jos fundamentu, kovojančiu su savo dirbtine tvarka prieš pirmojo fundamento natūralią tvarką. Viso klodų telkinių spektro atskleidimo rišlyje siekia baltojo drakono civilizacija, kuri nori, kad mažoji sieva perimtų iš didžiosios sievos valdžią ir sukurtų dirbtinę šios visatos ateitį, tarnaujančią žmonijai, o ne vykdančiai savo natūralią paskirtį. Sunkioji šios svajonės problema ta, kad gyvybės klodų telkinys, perdarinėdamas didžiosios sievos tikrovę iš natūralios į dirbtinę, pjauna šaką ant kurios sėdi, ir taip nusižudo, nepasiekęs pagrindinio savo tikslo – tapti tikrovės šeimininku.

Taip filognozijoje atskleidžiama planetos civilizacijos paslaptis, kuri ją žinančius dalina į dvi stovyklas: pirma – siekia žmoniją mokyti rodyti pagarbą natūraliai tikrovės tvarkai, nesiekiant jos apvertimo, antra – siekia baltojo drakono civilizacijos, kurioje žmonija įvykdo stulbinantį technologinį proveržį, atskleidžiant vis didesnį skaičių hipostratinių klodų telkinių, kad sukurtų kosminį veiklos mastą ir taptų galaktine civilizacija. „Filognozijos pradmenys“ yra vadovėlių ciklas, kuriame vykdomas baltojo drakono civilizacijos principų atskleidimas, dievo civilizacijos argumentų kontekste. Centrinis konceptas yra sątvarologija, kuri atskleidžia pagrindinius sumatoriaus principus, iš kurių išvedama silpnoji arba stiprioji civilizacinio psichovektoriaus forma. Ankstesniuose tomuose aprašinėjau gnostinio apskritimo ir gyvybinio vektoriaus principą, archontų naudojamą žmonijos valdymui. Mano propaguojamas valdymo principas – gnostinį apskritimą dalinti į tris dalis, kuriose ašis, centras, sudaro išorinę apskritimo dalį, kur lyderiai yra vadinamieji pirmapradžiai civilizacijos žmonės; tada eina silpnoji psichovektoriaus struktūra, kurianti kultūrines civilizacijos formas, mena, filosofiją; ir galiausiai – stiprioji struktūra, kuri kuria mokslą ir techniką, vadovaujami kitų dviejų gnostinių apskritimų. Laikau, kad jeigu norime sėkmingai kurti baltojo drakono civilizaciją ir nenusižudyti, turime turėti efektyvią stabdymo funkciją, kuri įvedama į aukščiausio rango postus priežiūros sistemoje.

Veiklos masto plėtimas galimas klodų telkinių medyje, atskleidžiant vis didesnį jų informacinį plotą ir erdvėje. Šie du variantai susiję tuo, kad kuo didesnis žinojimo gylis, tuo didesnė kosminė erdvė ir atvirkščiai, užkariauti kosmoso neatidarant hipostratų – neįmanoma. Pavyzdžiui, norint sukurti antigravitaciją, reikia žemėje neturimų substancijos formų iš giliųjų klodų, ir norint juos atidaryti, reikia kosminės technologijos, kaip naftos gręžinio, kur vidinės, tolimosios dalys, esančios pusiausvyroje – suaktyvinamos ir surenkamos energijos gaudytuvais. Tada ją paruošus ir apdorojus, galima naudoti antigravitacinių lėktuvų dinaminiuose elementuose. Šios energijos gauti žemės sąlygomis neįmanoma todėl, kad tam reikia kurti kosminio masto anomalija, kuri pavojinga gyvybei ir sunaikintų visą žemės biosferą. Tad kosminės civilizacijos, kurios jau peršokusios šį barjerą, turi pranašumą ir gali, jeigu nori, sau naudingu būdu perdavinėti egzotišką substanciją žemesnio išsivystymo civilizacijai, kad ji išeitų į kosmosą, tapdama kosmine.

Dėl tos priežasties, kad jau yra kosminį šuolį padariusių civilizacijų, juodojo drakono struktūra planetose sunkiai įgyvendinama, nes yra poreikis konkuruoti, siekiant išsaugoti galios pusiausvyrą, ir yra noras plėsti savo galią technologijomis. O priešingas principas, noras susilaikyti nuo natūralios tvarkos darkymo, susiduria su dideliu vidiniu spaudimu, nes savo ego ir protą mažinti, žiūrint kaip kiti jį didina – beveik neįmanoma. Padeda tik supratimas, kad peržengus saiką, iškyla labai didelė susinaikinimo tikimybė, kurios žinojimas stiprina savisaugos instinktą. Lietuvai sąlygas ir madas, dėl nedidelės įtakos diktuoti labai sunku ir jų strategijoje vienintelis įmanomas pasirinkimas – įgyti galingą supratimą ir rinktis sau geriausių galimybių, laikantis dalinai savarankiško kurso, kuris yra pagrįstas ir argumentuotas. Svarbiausia – netapti naujausių technologijų išbandymo poligonu ir bandomaisiais triušiais. Dirbtinis daiktas – nėra toks gėris kaip atrodo, nesvarbu kokias fantastines galimybes jis siūlytų. Pavyzdžiui, verslo siūlomi dirbtiniai daiktai skirti tik išauginti astronominius pelnus, pririšant prie jų žmones, o ne teikti naudingą paslaugą. Nes paslauga visa nukenksminama su kontrolės ir priežiūros sistema ir yra ne galios išplėtimo, bet pavergimo priemonė.

Kol kas žmogaus gyvenimas vyksta pagal fundamentum I logiką ir galimybes, o technologijos jas tik iškraipo. Todėl visi įkalinti tarp gamtos ir techninės civilizacijos, kur gamta turi būtinybės formą, o civilizacija – iliuzinės laisvės. Suformavus protą telehominidiniuose ekranuose su fantastiniais baltojo drakono civilizacijos vaizdiniais, žmogus užprogramuojamas nekęsti natūralaus pasaulio, jį niekinti, tampant galvoje ir išorėje kibernetine šiukšle, kuri yra naujausia kultūros forma. Visi turtuoliai įsitechnina, naudodami savo aukštą pajamų lygį, o natūraliame pasaulyje gyvena tik negalintys užsidirbti skurdžiai. Tačiau šis skirtumas pateikiamas ne kaip dievo ir šėtono kova, bet kaip aukštas lygis ir degradavimas. Tačiau tiesa ta, kad net jeigu gamtinis žmogus nėra išvystyto proto, technohominidas prieš jį atrodo kaip tikras technologinis degradas, panašus į plastinių chirurgijų auką, kuri vietoj to, kad sukurtų gražuolį, sukuria išsigimėlį.

Dėl šios priežasties baltojo drakono civilizacijos kūrimas negali būti atiduotas verslui, nes verslo logika netinkama tvariam technologijų vystymui. Baltojo drakono civilizaciją kuria archontai, kurie nesiekia iš technologijų pelno, o tik siekia formuoti psicho ir technovektorius, kurie atitinka aukšto lygio civilizacijos reikalavimus. Tai reiškia, kad geriausia kurti dvi civilizacijas vienu metu: žemės, kurioje būtų saugoma natūrali tvarka, ir kosmoso, kur būtų leidžiamas transhumanizmas, nes be techninių modifikacijų gyventi gyvybei netinkamose zonose – neįmanoma. Tikras protas, nevertina technologijos pagal jos psichologinį įspūdi ir įvaizdžio „kietumą“. Toks principas vaikiškas ir rodo žemo išsivystymo intelektą, kurio elite neturėtų būti. O verslo marketingo logika kaip tik tokia: siekiama kurti madas ir masines apsipirkimo isterijas. Todėl, kol baltasis drakonas bus kapitalizmo logikos nelaisvėje, jis bus vystomas netinkamu būdu ir darys didelę žalą visuomenei ir psichikai.

Žinoma, kritika nereiškia, kad aš pasisakau prieš baltojo drakono civilizacijos logiką Lietuvoje, nes mano manymu – kito kelio nėra. Pasisakau tik prieš transhumanistinį radikalizmą, ir ypač tokį, kuris radikalias idėjas išbando su kitais žmonėmis, o ne su savimi. Taip pat, technologiniuose proveržiuose svarbus privatumo ir laisvės klausimas, kurie yra svarbios vertybės, kurių neverta atsisakyti, nes tai veda keliu, kuris sukurs žmonėms daug kančių ir vargo, o tai nėra technologijų tikslas, greičiau tikslas priešingas. Turime nekurti kančių ne tik sau, bet ir apskritai gyvybei, taip pat tokiai, kurios gyvena neatskleistuose telkiniuose, kurių mūsų sumatoriai nesumuoja. Dėl tokios gyvybės didelės tikimybės, visos gylinės technologijos yra didelė rizika, nes kurdami dirbtinius daiktus, nesuvokiame, kokias pusiausvyras pažeidžiame hipostratoje. Iššūkis, kurį meta stiprioji civilizacijos forma, yra didelė rizika, natūralus kelias – patikrintas ir saugus ir ilgą laiką aukščiausias egzistencijos taškas bus juodoji liepsna, sugrįžtanti savo natūralią būklę iš savo žemutinės formos, kuriai dirbtinumas – tik vaikiška kvailystė.