Filognozijos tikslas – pateikti naują žmogaus teoriją sampratų ir santvarkų kontekste tam, kad būtų pagerinta žmogaus būklė ir sukurta aukštesnės kokybės civilizacija. Žmogus turi būti suprantamas holoplastiniu supratimu, kuriame būtų atskleista ir jo matoma, ir nematoma dalis. Šia prasme žmogus sudarytas iš sumatoriaus ir pirmapradžio kūno, kurie sudaro jo pagrindinius sandus. Kadangi sumatorius yra atvertoji dalis, jis mus domina pirmiausiai, o pirmapradžio kūno formos atskleidimas yra sunkioji filognozijos užduotis. Sumatoriaus elementai yra tokie: bendroji gaublė – U, psichologinė sieva – S, psichologinis sievaras – SV, pažinimas – GN, drakono akis – DA. Kiekvieno žmogaus tikslas – savęs pažinimas tam, kad bėgant gyvenimui atsivertų tikras realybės supratimas, parodantis jo paslaptį ir gyvenimo kelio prasmę. To ezoterinėse grupėse buvo siekiama per visą žmonijos istoriją – slaptose draugijose ir ordinuose – kurie išlikę iki šių laikų ir žino daug žmogaus paslapčių, kurių nerasi viešumoje ir kurios dovanojamos tik išrinktiesiems.

Filognozijoje surasta bendra sumatoriaus forma yra tokia:

U (MS – DA – T – DS)

U – bendroji gaublė;

MS – mažoji sieva;

DA – drakono akis;

T – technika;

DS – didžioji sieva.

Pirmiausiai aptarkime bendrąją gaublę U. Ji sudaryta iš rodančiosios ir rodomosios substancijos, kuriose su suvokimu sujungiamos sumuojamos informacijos, vadinamos sumatais. Bendroji gaublė yra dvivietė ir antitezinė, nes ją sudaro priekinė ir galinė dalis, tarp kurių formuojasi psichologiniai, epistemologiniai, socialiniai sąryšiai, apibrėžiantys jos sąveiką su tikrove. Vidinė psichologinė dalis vadinama sieva arba sievaru, kurie sudaryti iš daugtūrių kompleksų, vadinamų sumatais. Bendroji gaublė yra šio vidinio pasaulio stebėjimo taškas, kuris tapatinasi su stebimais objektais, susiliejus su kuriais įgaunama formą ir turinį turinti asmenybė. Tokio stebėjimo centras vadinamas subjektu, kuris sukoncentruotas galinėje dalyje ir sujungiamas maždaug galvos srityje, kuri žymima trečios akies simboliu ant kaktos. Objektinė stebėjimo dalis yra priekinė sąmonė, kuri yra pasaulis, suvokiamas kaip išžmogintas ir nuasmenintas, tačiau taip pat yra sumatoriaus dalis, kuri yra žmogaus vieta, skirta parodyti Kitam, nesubjektinei realybei. Pagrindinis antitezinio sumatoriaus procesas yra silpnoji ir stiprioji sintezė, kurioje sujungiama priekinė ir galinė dalis paviršiniu ir giliuoju būdu, gaunant dirbtinę realybę, vadinamą kūriniu ir technika.

MS yra mažoji sieva, išdėstoma į tokias sumatų kategorijas žyminčias raides:

A – asmuo: tapatybės – A1, charakteris – A2, dorybės – A3, ydos – A4, savivertė – A5;

B – protas: mąstymas – B1, protas – B2, kalba – B2.1, logika – B2.2, matematika – B2.3, vaizduotė – B3, atmintis – B3.1, fantazija – B3.2, supratimas – B4 ir intelektas – B5;

C – jausmai: būsenos – C1, nuotaikos – C2, jausmai – C3, motorinės būsenos – C4, tikslinės būsenos C5, emocijos – C6;

D – pasaulis: matomi objektai – D1, žmonės – D1.1, gyvūnai – D1.2, daiktai – D1.3, nematomi objektai – D2, negyvi – D2.1, gyvi – D2.2 ;

E – kūnas: vidinis – E1, judėjimas – E1.1, jėga – E1.2, alkis – E1.3, libido – E1.4, jutimai – E1.5, išorinis – E2;

F – gnostinis implantas: magija – F1, kalba – F1.1, vaizdinys – F1.2, mitologija – F2, religija – F3, filosofija – F4, mokslas – F5, matematika – F5.1.

Tam, kad būtų aiškiau, kaip visos šios raidės susiveda į vieną visumą, sudedame jas į bendrosios gaublės U struktūrą, naudodami bendrą formą arba patikslintą.

U (ABCE – DF)

Žinoma, aukščiau pateikti sumatai nėra tikra smulkiausia klasifikacija, bet ji yra pagilinta bent keliais lygiais. Jeigu tartume, kad bendroji gaublė turi tris pagrindinis būsenas, kurios yra U1 mąstymas, kai sumatorius yra galinės sąmonės būsenoje; U2 – stebėjimas, kai sumatorius yra priekinės būsenos ir U3 – bendravimas, kai tarp galinės ir priekinės būsenos vyksta sąveika, komunikacija. Pavyzdžiui, jeigu filosofas užsiima savistaba ir apmąsto savo vidines būsenas ir jausmus, jis turi tokį kompleksą:

U1 (B1,C1, C2, C3 – 0)

Bendroji sumatoriaus forma rodo išvystytos civilizacijos formulę, kurioje žmogus – susiorientavęs pasaulyje, žinantis jo valdymo metodus ir sugebantis kelti tikslus ir primesti realybei savo valią. Tuo tarpu pirmykštis, ašinis žmogus, nenorinti kurti nei stipriosios, nei silpnosios sievaro struktūros, išsivalo savo sąmonę, sugrįžta prie pradmenų, prie laukinio sąlyčio su tikrovę, šiame autentiškame sąlytyje norėdamas atrasti naują kelią, kuris nubraukia visus ankstesnės istorijos pasiekimus ir laimėjimus ir žaidžia civilizacijų žaidimą iš naujo. Tokia pradžia gali būti ir asmeninis pasirinkimas ir primesta prievarta, po stichinės ar technogeninės katastrofos, kuri sugriauna anksčiau buvusią tvarką, atmeta pasaulį atgal į ankstesnį išsivystymo etapą ir priverčia bandyti kurti gyvenimą iš naujo. Kad toks sunkusis scenarijus įmanomas rodo dabartinė pandemijos situacija, kuri nors ir valdoma, tačiau niekas nežino, kas bus rytoj – žlugus santvarkai, prasidėtų chaosas ir gyvenimas pereitų į tikrą laukinę būklę, kurioje išgyvena tik stipriausi. Žinoma, filosofinis sugrįžimas prie šaknų ne toks, tačiau privalome žinoti visus tokio scenarijaus variantus.

Svarbiausia civilizacijos vektoriaus logika, yra atidengtų ir įsisavintų tikrovių struktūra, nuo kurių priklauso sievaro charakteris ir kaip jis veikia tikrovę – prisitaikančiu ar griaunančiu būdu. Logika tokia:

U (MS1 – DA – T – DS999)

Mažoji sieva atsiskleidžia lengviausiai ir jai duodame 1 tašką; aukso puodas yra didžioji sieva, kuri slepia savyje 999 taškus, kuriuos galime konvertuoti į DA, arba drakono akį, pradėdami atvėrinėti tikrovės gelmę, arba T, techniką, kuri yra iš drakono akies ir didžiosios sievos sintezės sukuriama dirbtinė realybė. Galutinis rezultatas, vadinamas baltuoju drakonu, atrodo taip:

U (MS – DA1000 – T200 – MS)

Tai reiškia, visą informaciją, tiek vidinę, tiek išorinę, pervedame į drakono akį, ir dalį drakono akies žinių konvertuojame į civilizacijos lygį kuriančias technologijas. Problema su DA – T struktūra ta, kad ji ardo ir mažosios sievos natūralią sandarą, perdirbinėja ją į kiborgą, ir didžiosios sievos natūralią sandarą, kurioje, gyvybės sferoje sukuria technologinę anomaliją, taip nužudydama ir dievą, ir žmogų. Kiek civilizacija leidžia pati sau degraduoti parodo tai, kokioje vietoje nusprendžiama sustoti ir kiek leidžiama sau aukoti ant pažangos aukuro. Atsisakiusi moralės gyvybės ir tikrovės atžvilgiu, civilizacija tampa tikra technologinio šėtono jėga, kuri griauna natūralias planetų biosferas, neleidžia gyvybei vystytis savarankišku vystymusi, atima iš elitinės planetos rūšies ateitį. Taip išsiskiria grobuonių rūšys, kurios tik naikina ir griauna, ir negrobuonių, kurios laikosi nesikišimo politikos, neatiminėja iš civilizacijos savarankiškumo, nenaudoja šovinistinės biologinio ir technologinio pranašumo ideologijos.

Ši struktūra yra elementari ir logikos supratimui nereikia jokių išskirtinių intelekto galimybių. Visa idėjos esmė – civilizacijos įėjimas į savo finalinę fazę, kurioje vyksta pagrindinis mūšis, kurio pabaiga – žmonijos išnykimas technogeninėje katastrofoje, drakono akiai perėjus į neišsprendžiamos problemos kalėjimą, iš kurio neranda išsigelbėjimo nė viena žemo išsivystymo, intelektą turinti gyvybės forma. DA1000 loginė raida tokia:

DA1 – magija;

DA1 – mitologija;

DA1 – religija;

DA1 – filosofija;

DA200 – mokslas.

Civilizacija dar turi šiek tiek laiko, nuo kelių šimtų, iki tūkstančio metų. Keli šimtai, jeigu bus pasirinktas radikalus technofašizmo ir subanditėjimo variantas, tūkstantis, jeigu mafijai bus suduotas stiprus smūgis, ji bus stabdoma galingu stabdymu, sulaikoma nuo greito degradavimo. Kas tikrovėje yra archontas, rodo pateiktos formulės; be šios struktūros nėra nieko ypatingo ir išskirtinio, gali net neturėti jokių ypatingų biologinių pranašumu, o tik būti paprasta beždžione su granata.

Turime neužmiršti, kad gyvename laikiną gyvenimą ir megalomaniniai projektai yra sutrikusios psichikos pasekmė, kur sutrikimas yra toks sumanto, arba subjektyviosios dalies, perviršius, kuriame be savo valios viešpatauti nematoma jokia savarankiška realybė, kuri neturi būti trikdoma arba pasisavinama, kad liktų nepažeistas pamatas, ant kurio stovi gyvybė.

• drakono akis