“Juodosios liepsnos“ planas

Užbaigus “Angelų dieną“, 8 tomą, laikas pagalvoti apie tolesnį kūrybinį scenarijų, kuris šiuo metu yra šiokiame tokiame neapibrėžtume: galima rinktis pereiti prie pagalbinių projektų ir pagrindinį “Filognozijos pradmenis“ atidėti, o galima pasilikti pagrindiniame kelyje ir užbaigti II projekto dalį, pradedant 9 tomą, kuris vadinasi “Juodoji liepsna“. Ką darysiu kol kas neaišku, bet tai turėtų išaiškėti kelių savaičių eigoje.

Jeigu rašysiu “Juodąją liepsną“, planas toks:

D. Mockus, Filognozijos pradmenys: juodoji liepsna, 9 tomas, 2023

  1. Šiapusinė santvarka.
  2. Anapusinė santvarka.
  3. Mirusiųjų knyga.

Tai pagilintas žvilgsnis tarsi iš metafizinio paukščio skrydžio, kuriame matosi ir šiapusinė, ir anapusinė tikrovė, kuriame sujungiami gyvieji ir mirusieji į vieną pasaulį. Iš tikro yra viena transcendentinė ekosistema, kuri žiūrima iš dviejų perspektyvų: išplėstos ir susiaurintos, dėl ko, sutrinka elgesys, nesilaikoma saugumo reikalavimų, todėl reikalinga korekcija. Yra tam tikra tarpinių žmonių rūšis, kurie gyvena ant ribos tarp šių pasaulių ir palaiko bendravimą bei ryšį, suvienodina, subalansuoja principus.

“Juodoji liepsna“ apie tokius emisarus, kurie arba šviečia ir lavina, arba perspėja. Ta priemonė, kuri sujungia du pasaulius, yra psichotroninė širdis, kuri leidžia vykdyti komunikaciją, atlikti “kanalo“ funkciją.