F. Nietzsche’ės skaitymo sistema

Kiekvienas skaitęs mano knygas žino, kad dažnai naudoju nuorodas į F. Nietzsche’ės filosofiją, todėl norint suprasti filognozijos modelį, reikia žinoti visą F. Nietzsche’ę. Tam, kad tai palengvinčiau siūlau skaityti pagal mano sistemą arba eiliškumą. Pradedant nuo

Pagrindai

  1. “Apie istorijos naudą ir žalą gyvenimui“ (1874)
  2. “Apie tiesą ir melą nemoraline prasme“ (1873)
  3. “Filosofija tragiškoje graikų epochoje“ (1873)
  4. “Tragedijos gimimas“ (1872)

Kova prieš Bažnyčią ir jos ideologiją

  1. “Antikristas“ (1888)

Krikščioniškos moralės kritika, nauja moralė

  1. “Apie moralės genealogiją“ (1887)
  2. “Ryto žara“ (1881)

Vakarų civilizacijos bendroji kritika: filosofija, kultūra, mokslas

  1. “Žmogiška, pernelyg žmogiška“ (1878)
  2. “Įvairios nuomonės ir poskiai“ (1879)
  3. “Klajūnas ir jo šešėlis“ (1880)
  4. “Linksmasis mokslas“ (1882)
  5. “Anapus gėrio ir blogio“ (1886)
  6. “Dievukų saulėlydis“ (1888)

Atvejo analizė: nuopuolio simptomatologija

  1. “Nietzsche prieš Wagnerį“ (1888)
  2. “Wagnerio atvejis“ (1888)

Naujoji doktrina

  1. “Valia siekti galios“ (1901)
  2. “Taip kalbėjo Zaratustra“ (1883)

Kas aš toks?

  1. “Schopenhaueris kaip mokytojas“ (1874)
  2. “Richardas Wagneris Bayreuth’e“ (1876)
  3. “Davidas Straussas“ (1873)
  4. “Ecce homo“ (1888)

Jaunystės tekstai

  1. “Iš mano gyvenimo“ (1858)
  2. “Apie muziką“ (1858)
  3. “Napoleonas III kaip prezidentas“ (1862)
  4. “Likimas ir istorija“ (1862)
  5. “Valios laisvė ir likimas“ (1862)
  6. “Ar pavydas gali būti tikrai laimingas?“ (1863)
  7. “Apie nuotaikas“ (1864)
  8. “Mano gyvenimas“ (1864)

Nietzsche’ė filologas

  1. “Homeras ir klasikinė filologija“ (1864)
  2. “Penkios prakalbos penkioms neparašytoms knygoms“ (1872):

a) “Apie tiesos patosą“

b) “Mintys apie mūsų švietimo įstaigų ateitį“

c) “Graikų valstybė“

d) “Ryšys tarp Schopenhauerio filosofijos ir vokiečių kultūros“

e) “Homero varžybos“

Toks skaitymo principas padeda sisteminiu būdu apžvelgti F. Nietzsche’ės filosofijos visumą, suprasti jo viso gyvenimo projektą ir ką reiškė posakis “didžioji politika“. Filosofas visada žinojo, kad niekada vienas neįgyvendins savo plano ir laukė tikrų pasekėjų ir jo darbo tęsėjų – ateities filosofų, kurie kurtų Vakarų civilizacijoje ir visoje planetoje jo planuotą istoriją. F. Nietzsche’ės filosofija yra 19 šimtmetis, antro tūkstantmečio pabaiga; 20 šimtmetis yra finalas, kuris turėjo būti tolesnio irimo ir pastangų ieškoti išeities protrūkiai. 21 šimtmetis – paskutinės dekadanso fazės, bet dabar jau dėl technognozio ir informacinės visuomenės įsigalėjimo. Filognozija yra 21 šimtmečio pabaigos pastanga, kuri remiasi F. Nietzsche’e, permąstant jo keltus fundamentalius klausimus ir bandant pasiūlyti savo atsakymus.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s