Kitas filognozijoje svarbus filosofas yra A. Šliogeris, kuris taip pat turi būti žinomas visas. Jo kūryba turi būti skaitoma panašiai kaip ir F. Nietzsches, išsidėliojant jo veikalus į sistemą, pateikiamą toliau.
Įvadas
- “Kas yra filosofija?“ (2001)
- “Filosofijos likimas“ (2009)
- “Melancholijos archipelagai: žodžiai ir vaizdai“ (2009)
- “Daiktas ir menas: du meno kūrinio ontologijos etiudai“ (1988)
Brandžioji sisteminė fenomenologinė ontologija
- “Niekis ir Esmas“ (2005)
- “Transcendencijos tyla: pamatiniai filosofijos klausimai“ (1996)
- “Niekio vardai: septyni antropologijos etiudai“ (1997)
- “Alfa ir Omega: ontotopijos metmenys“ (1999)
Nesisteminė fenomenologinė ontologija
- “Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai“ (1990)
- “Post scriptum: iš filosofijos dienoraščių“ (1992)
- “Bulvės metafizika: iš filosofo dienoraščių“ (2010)
- “Kasdienybės metafizika: iš filosofo dienoraščių“ (2016)
Straipsnių rinkiniai
- “Sietuvos: eseistikos rinktinė“ (1992)
- “Konservatoriaus išpažintys: 1988 – 1994 tekstai“ (1995)
- “Lietuviškosios paraštės“ (2011)
- “Nerimas: humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos“ (2012)
Šliogerio filosofija ir gyvenimas
- “Pokalbiai apie esmes“ (2013)
Mokslinis tyrimas
- “Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ (1885)
- “Krikščioniškosios filosofijos modernizacijos bandymų kritika: V. Solovjovo ir jo lietuviškų sekėjų filosofijos pagrindu“ (1973)
A. Šliogerio filosofija filognozijoje svarbi tuo, kad jis pirmas Lietuvos filosofijos istorijoje kūrė sisteminę sątvarologiją, kurios tikslas – pilnu paaiškinimu paaiškinti žmogaus egzistenciją ir jos sąveiką su būtimi ontologijos metodu. Kadangi jis yra paviršininkas, A. Šliogeris naudoja fenomenologinį metodą, kuris aukština akių pasaulį ir mąstymą, kurį galima pavadinti “oculocentriniu“. Filognozijos perspektyva šiek tiek kitokia, nes ji remiasi ne tiek išorinėmis, kiek vidinėmis akimis, bet sisteminės sątvarologijos klausime – filognozija yra A. Šliogerio darbo išvystymas ir pratęsimas. Tarp A. Šliogerio ir filognozijos pagrindinis skirtumas tas, kur yra pirmosios filosofijos arche. Šliogeris ja laiko paviršių, aš laikau gelmę.