Dievo bažnyčia filognozijoje vadinama juodojo drakono civilizacija, kurioje stengiamasi laikytis natūralios pusiausvyros tarp atvertos ir užvertos būties tam, kad nebūtų pažeista gyvybės šaknis ir pasaulis būtų iš esmės paliktas toks, kokį sukūrė Dievas. Kadangi žmonijos vystymosi esmė yra didžiosios sievos inversija į mažąją sievą ir mažosios sievos eksversija į didžiąją sievą, filognozijoje bandoma sureguliuoti šį … Skaityti toliau Saiko žmogus imperijų siautėjime
Žyma: begalybė
Pagrindinės substratologijos kryptys
Kaip sako pats filognozijos pavadinimas, ji yra „pažinimo meilė“, kuri, kaip filosofijos disciplina, yra epistemologija, artėjanti prie šiuolaikinio mokslo, tokio kaip fizika, biologija, chemija. Tačiau nesutapanti nei su vienu, nei su kitu todėl, kad filosofija yra peržengiama, įvedant jai nebūdingų metodų, bet prie mokslo nepriartėjama. Filognozija yra kažkur viduryje tarp jų. Toks jos pobūdis atsiranda … Skaityti toliau Pagrindinės substratologijos kryptys
Begalinis žmogus
Gyvybės teoriją galima nagrinėti naudojant gnostinę arba genetinę perspektyvą, išryškinant norimą gyvybinio proceso dėmenį bendruomenėje. „Gyvybės magijoje“ pasitelkiamos abi perspektyvos, stengiantis išlaikyti tarp jų dermę ir pusiausvyrą. Gyvybė be proto yra laukinė gyvybė, gyvenanti primityvų gyvenimą, neturinti galimybių iškopti į aukštą kultūrinį ir techninį lygį. Gyvybė be prasitęsimo, neturi ateities perspektyvų, nes nėra kam biologiniame … Skaityti toliau Begalinis žmogus
Begalybės kelias
Naujausias mano eiroksenas buvo paviešintas įraše „Gyvenimų medis“, kuriame aprašiau sielos didžiąją sandarą. Mano kalba „eiroksen“ reiškia „mąstyti“, eiroksenas yra „daugiadimensinė, struktūrinė mintis“, kuri yra tokia aiški, kad remiantis ja galima braižyti schemą. Paskutinis mano eiroksenas yra „begalybės kelias“, kuris skirtas pasipriešinti dešinės rankos kelio satanizmui. Sielos buvo suskirstytos į eksplozyvines ir implozyvines, pagal tai, … Skaityti toliau Begalybės kelias



