Pagrindinės substratologijos kryptys

Kaip sako pats filognozijos pavadinimas, ji yra „pažinimo meilė“, kuri, kaip filosofijos disciplina, yra epistemologija, artėjanti prie šiuolaikinio mokslo, tokio kaip fizika, biologija, chemija. Tačiau nesutapanti nei su vienu, nei su kitu todėl, kad filosofija yra peržengiama, įvedant jai nebūdingų metodų, bet prie mokslo nepriartėjama. Filognozija yra kažkur viduryje tarp jų. Toks jos pobūdis atsiranda todėl, kad ji yra futuristinė, vizionieriška, atsisakanti griežto metodo, įjungianti vaizduotę ir fantaziją, reikalingą peržengti įprastines ribas. Tai įvyksta ir filosofijos ir mokslo atžvilgiu. Kam tai reikalinga – suprasti nesunku: atsisakoma vaikščioti pramintais takais, ieškoma naujų idėjų, kelių ir metodų, stengiamasi aprėpti galimybių visumą, susikurti kuo platesnius idėjų žemėlapius, kuriuose ieškoma perspektyviausios trajektorijos. Keliamas tikrovės kaip visumos klausimas, matomas visas spektras nuo riboto iki begalinio žmogaus, ieškoma būdų, kaip šias idėjas sutaikyti, nesirenkant nei vieno, nei kito kraštutinumo, kaip darė kai kurie filosofai. Šiam tikslui turime sukūrę savo filognozinės šviesos arkos modelį, kuris bus naudojamas „Filognozų asociacijoje“.

Sievos teorijoje tai vaizduojama į centrinę sankryžos vietą tarp pažinimo ir gyvenimo įdėti begalybę, protą iškelti anapus sumato, o asmenį patraukti atgal, į standartinę proto vietą. Schemoje tai atrodo taip:

Pradiniame variante, kuriame begalybė yra substratologijos simbolis, galimos trys specializacijos: fizinis pasaulis Phi, psichinis pasaulis Psy, ir gyvybės pasaulis Bio, kurie turi po tris šimtus taškų iš tūkstančio ir sudaro 900/1000 viso transcendencijos informacinio ploto. Paprastas sumatas, D, kaip forma turi tik 0,5 vieneto, kaip ir proto, B, paslapčių supratimas – 0,5. Pateiktoje schemoje parodyta specializacija Phi, kuri yra priekinės substancijų dalies spektro pažinimas, sujungiant jos fasadinę ir hipostratinę formas. Pagrindinis mokslas šioje kryptyje yra chemija, kurios turime pilną veikiantį modelį, sudarantį didžiausią pažintos transcendencijos segmentą, kuris yra kartu ir fasadinis, ir giluminis. Chemiją sujungus su fizika, gauname aukščiausią mokslinės civilizacijos pasiekimą, kuris leido sukurti šiuolaikines technologijas, iš kurių labiausiai žinomos informacinės. Šioje kryptyje filognozijoje svarbiausia tema yra netradicinis kosminis transportas, antigravitacija, kuri įmanoma padarius proveržį giluminėse hipostratos struktūrose. Kita specializacija yra Psi, susijusi su sąmonės klausimu, psichotronika, telepatija ir pan. Jos visas spektras irgi yra 300 dalių iš tūkstančių, kurių šiuo metu turime daug mažesnę dalį už turimą chemijoje, nes nėra veikiančios fizikinės sąmonės teorijos, nepasiektas tas hipostratos sluoksnis, kuriame yra bozoninis sąmonės laukas, kurį vadinu luksorinų lauku. Filognozijoje šioje specializacijoje aktualiausias klausimas yra dirbtinė sąmonė ir dirbtinis intelektas, kuris reikalingas dirbtinės gyvybės sukūrimui. Panašu, kad proveržių šioje srityje neturėsime kelis šimtus metų, ir Phi specializacija daug kartų pralenks Psy specializaciją, išsiverždami į kosmosą ir pradėdami kosmoso kolonizavimo erą. Trečia specializacija yra Bio, kuri yra tradicinis ir netradicinis gyvybės mokslas, kuriame sujungtos ir Phi (kūnas), ir Psy (sumatorius) kryptys. Pagrindinis klausimas šioje specializacijoje yra dirbtinė gyvybė, kuri yra kuriama genetikos priemonėmis, gyvybės substrato užprogramavimu ir technologinėmis priemonėmis.

Paskutinės dvi specializacijos labai glaudžiai susijusios su moraliniais klausimais, o Phi kryptis tam yra ganėtinai neutrali, todėl ji filognozijoje ir renkamasi pirmiausiai. Tuo tarpu gyvybės ir sielos klausimai atidedami į šalį, laukiant civilizacijos sąmonės kokybės įvertinimo. Tačiau „Filognozų asociacija“ pasisako prieš šių sričių slaptinimą ir siekia, kad žinios būtų prieinamos visiems, nes priešingu atveju yra pavojus, kad jos bus panaudotos prie žmogų. Todėl šiame tome bus aptariamos visos kryptys ir visi šviesos arkos modeliai, kurie turi naudingų metodų substratologijos pažangai. Tai arkos statybos temos pratęsimas, kuriame pagiliname savo pažįstančios sievos galimybes, sukuriame drakono akies struktūrinį principą. Pažinimas, kaip buvo paaiškinta pirmame tome, turi veikiamąją dalį ir reprezentacinę, kur veikimas susijęs su teorijos efektyvumu, o formų reprezentacija – su tiesa. Tiesa turi du variantus: juslinės formos tiesą, kuriame matosi rėizolinio vektoriaus fasadinė struktūra ir protinės esmės tiesą, kurioje tai, kas matoma fasade pagilinama, išplečiama, įgylinama į hipostratas. Taip sumato D = 0,5 paverčiame B = 300. Tai, ar reprezentacinė tiesa tikrai atitinka hipostratas, patvirtinama tik efektyviu jos valdymu, technologiniu įsisavinimu. Toks principas artimas mokslui, tik pastarasis daug kartų susiaurina savo principus, neįtraukia į teorijas psichologinės dalies, kuri sumatoriuje glaudžiai susijusi su technologine.

Psy specializacijoje gnostinio kūno kryptis apverčiama į priešingą, kuri rodo standartinę proto padėtį sievos modelyje. Atitinkamai Bio specializacija rodo į apačią, kuri yra kūno kryptis, suvokiamo kaip fizinis ir dvasinis kūnas. Šios trys kryptys sudaro 900 vienetų hipostratos, kuri turi būti perkelta į sievos centrą, ir žymima begalybės ženklu. 99 susieja visas kryptis į vieną visumą, paaiškina kaip viskas yra sujungta ir suderinta, kaip vyksta perėjimas iš vieno sluoksnio į kitą, kaip surišti skirtingi laukai ir t.t. Ir 1 dalis lieka sumatoriui, kuris pažįsta per paviršių formas, kuriose pasirodo gelmės paslaptis, tačiau tik ribotu, nepakankamu lygiu. Šioje vienoje dalyje ir jos sukurtų mokslų visumoje gyvena žmogus, kuris yra Lim kategorijos, daugiausiai kuriantis psyopines civilizacijas, santvarkas formuoja be fizinių technologijų, jeigu reikia, remiasi daugiau fizine jėga, o ne ją išplečiančiomis technologijomis. Inf žmogus savo tikslų siekimui naudoja hipostratas, moka kontroliuoti psichinius, fizinius ir gyvybės substratus ir gali  nuslysti į didelius amoralius išsigimimus, pridengiamus mokslo plėtros logika. Todėl, kiek Lim galia skiriasi nuo Inf galios, tiek turi skirtis ir etikos paveikumas bei įspūdis. Greičiausiai vien etikos teorija apsiriboti labai pavojinga ir reikalinga speciali priežiūros institucija, kuri spręstų etikos klausimus prievartinėmis priemonėmis. Tam teisinė sistema nepakankama, nes joje nėra pakankamai kompetencijos suprasti brovimosi į hipostratas pavojus, ir pelno beatodairiškas vaikymasis dažnai nugali racionalumą. Kaip jau sakiau, moksle, psichotronikos ir biologijos srityje, ši riba jau peržengta, o efektyvi kontrolė elite – neegzistuoja. Todėl kol kas imamės šių sričių viešinimo ir nusikaltimų jose atskleidinėjimo. Man ypač aktualus yra psichotronikos klausimas, kuri yra sukurta ir plačiai naudojama, bet pridengta valstybės paslaptimi, šitaip spec. tarnyboms atrišant rankas nebaudžiamai vykdyti psichotroninius nusikaltimus.

Todėl, kad filognozija duotų naudą ir nedarytu žalos, kurią daro karo pramonei dirbančios mokslininkų grupuotės, renkamės neutralią kryptį, o sąmonę ir gyvybę paliekame ramybėje. Jeigu ir atskleidžiame naujausius pasiekimus, tai tik tam, kad supažindintume su jais visuomenę, kuri turi žinoti, koks tikras karo technologijų lygis ir ieškotų metodų kaip apsiginti. Iš dalies tai nenuostabu, nes mokslas irgi pradėjo nuo materijos tyrimų, kurie labai pažengė chemijoje ir fizikoje ir davė žmonijai daug naudos. Mano įsitikinimu, didžiausias artimiausio šimtmečio proveržis bus kosmoso srityje, kur reikalingi nauji hipostratos principai, todėl stengsiuosi filognozijos projekto skalėje ieškoti naujų metodų hipostratikoje čia. Pirmame tome paskutinės dalies pavadinimas buvo „Artimųjų eterių tyrimai“. Manau šią temą turėtume pratęsti, išplėsdami artimuosius eterius iki tolimųjų, įtraukdami žinomus, bet gerai neištyrinėtus bozoninius laukus, tokius kaip gravitacija, Higgso laukas ir pan. Įdomiausias klausimas yra netradicinės levituojančios fizikinės sistemos, kurioms reikalingas dinaminis elementas, sukuriantis antimasę, netoli planetos paviršiaus. Tradiciniai variantai žinomi, tačiau reikalinga kažkas panašaus į hipostratinį Archimedo dėsnį, kuri keltų masyvius objektus nuo žemės paviršiaus į viršų ir į kosmosą. Fizikinė sistema susideda iš žemės savybių, žemės aplinkos ir levituojančio objekto, kuris turėtų būti manevringas ir lengva valdomas, judantis dideliais atstumai ir dideliu greičiu. Įtraukus į drakono akį šį sugebėjimą, žmonija padarytų didelį proveržį į priekį.