Kompiuterinio modeliavimo technologijos pakeitė kone visas gyvenimo sritis darbo įrankių ar poveikio priemonių prasme. Ne išimtis ir visuomenės valdymas, kuriame naudojami ir visos populiacijos, ir kiekvieno žmogaus kompiuteriniai modeliai. Dar daugiau, ne mažą dalį sprendimų priima ne žmogus, bet tam specialiai užprogramuotas dirbtinis intelektas, kuris surenka informaciją, ją analizuoja ir vertina, kuria bendrą modelį ir galiausiai teikia savo pasiūlymus sprendimų priėmėjams. Tad turime kažką panašaus į kompiuterių ir dirbtinio intelekto diktatūrą, kai mašina pastatoma aukščiau už žmogų, į kurį žiūrima tik top-down principu, t. y., iš viršaus, ekrane tiesiogine to žodžio prasme.

Kaip tai atrodo galima pasižiūrėti nubraižytame paveikslėlyje. Tai nėra tikra kopija, bet sumodeliuota pagal galimybes ir tikimybes. Taip atrodo žmogus, kurio elgesį kompiuteris bando sumodeliuoti ir numatyti tam, kad galėtų parinkti tinkamas poveikio priemones, jeigu nukrypstama nuo kokių nors normų.

 Daroma prielaida, kad žmogaus planus ir veiklą sąlygoja materialūs ir informaciniai faktoriai. Materialių faktorių bazė yra turimas turtas, o informacinių – paveldėtas ir susiformuotas lavinimusi protas. Turtas gali būti užsidirtas ar gautas pagal socialinio statuso modelį, jeigu žmogus priklauso aukštesnei socialinei klasei. Todėl jis lemia vartotojišką požiūrį į kitus materialius faktorius: formuojami socialiniai faktoriai, naudojamasi ekonomine sistema dar padidinti savo turtui. Informaciniai faktoriai tokiu atveju nueina į antrą planą. Kitas variantas, kai turto ir statuso nėra, bet turimas aukštesnis intelektas. Tada, naudojantis ekonomine santvarka, bandoma savo turtą ir socialinę klasę pakelti į aukštesnį rangą. Tokie žmonės angliškai vadinami „socially mobile“.

Šitą diagramą galima naudoti įvairiai, papildant arba pasirenkant kitus išeities taškus. Mano pavaizduotoje diagramoje baze pasirinkti žmogaus planai. Dažniausiai gyvenimo planas būna sukaupti arba padidinti savo turtą, jeigu ateini iš vargingesnės aplinkos. Ir čia yra du keliai: vienas paprastas, naudojantis kapitalizmo įrankiais ir kuriant savo verslą; arba per proto lavinimą, kai pirmiausiai sukaupiamos reikalingos žinios kokioje nors srityje, ir tik tada jas bandoma realizuoti, padarant verslą bei pagerinant savo finansinę padėtį ir atitinkamai savo socialinį statusą. Tačiau jeigu turtas turimas, galimas ir kitas gyvenimo kelias, kai turtas ne be galo didinamas, bet pritaikomas projektams, kurių tikslas išplėsti žinias ir protą, tada kuriant planus, kaip tas naujas žinias, idėjas, teorijas pritaikyti, pertvarkant kokius nors materialinius arba informacinius faktorius – visuomenę, ekonomiką, mokslą, švietimą, technologijas, civilizaciją ir t.t.

Tad reikia suvokti du dalykus, kad kiekvienas žmogus, taip pat ir jūs, esate šitaip modeliuojami ir vertinami valstybės organizacijos, kur superkompiuteryje turimas visos valstybės modelis su kiekvienu konkrečiu žmogumi. Kita vertus, tą patį principą galima taikyti ir pačiam, modeliuojant kitus žmones, ypač priklausančius valstybės organizacijai. Kokie pagrindiniai faktoriai, kurie lemia mąstymą ir elgesį, tai ar žmogus yra vidutinis tipažas, nenukrypstantis nuo standarto, ar turi ką nors originalaus. Pavyzdžiu, ar žmogus yra visiškai susiliejęs su socialiniu ir ekonominiu vaidmeniu, nebando įvesti nieko naujo ir nieko pakeisti. Tai yra, kokia nors darbininkiška funkcija, arba turto ar atlyginimo darymo mašina, kurioje nieko daugiau nėra.

Beveik visus materialių ir informacinių faktorių segmentus įvertina oficiali organizacijos sistema. Turtas turi būti deklaruotas, socialinis statusas užfiksuotas vardais ir rangais, ekonominiai vaidmenys, nuosavybe, funkcija, tokia kaip direktorius, vadybininkas ir t.t. Protas ir žinios vertinami mokykloje ir universitete, belieka tik savarankiškas ugdymasis ir planai, kuriuos išaiškina agentūrinė žvalgyba ir visus duomenis suveda į modeliavimo kompiuterį ir laiko kiekvieną žmogų šitaip „suskaičiuotą“. Visi, kurie modelio įvertinami kaip neaiškūs, tiriami su specialiais operatyviais ir žvalgybiniais tyrimais, šitaip siekiant išsiaiškinti tokio neaiškumo ir neapibrėžtumo priežastis.

Tačiau tai ne viskas, nes informacijos surinkimu ir jos sumodeliavimu viskas neužsibaigia. Nes kiekvienas žmogus pagal tam tikrus kriterijus ir metrikas „išmatuojamas“ ir jam dirbtinis intelektas parenka savo nustatytą gyvenimo planą, pagal kurį valstybė netiesioginiais ir tiesioginiais būdais bando kreipti žmogaus mąstymą ir veiklą. Jeigu žmogus pradeda priešintis, su juo paprasčiausiai susidorojama. Kitaip sakant, valstybė mano, kad turi teisę nuspręsti už kiekvieną žmogų ko jis vertas ir pagal tai parenka gyvenimą. Tam yra specialios formulės, į kurias įstačius reikšmes, apskaičiuojama kiekvieno žmogaus vieta organizacijoje. Laisva valia, iniciatyva, gabumai yra tik vienas iš sveriamų faktorių.

Yra specialus šio valdymo tipo pavadinimas, kuris yra „technokratija“. Laisvos valios lieka labai nedaug, nes stengiamasi užvaldyti kuo daugiau nepavaldžių sričių ir sutvarkyti jas pagal savo įsivaizdavimą. Tie kas valdo sistemą, aišku, pirmiausiai galvoja apie savo turtą ir statusą, tada turi tam tikrų „idealistinių“ vizijų ir įsivaizdavimų, kaip turi funkcionuoti jų valdoma sistema. Tad po truputį mažinama „laisvos rinkos“ veikimo zona, demokratija, nes politikai ne laisvai išrenkami, bet parenkami „geriausi“ pagal sistemos įsivaizdavimą. Demokratiniai rinkimai tėra vaidyba ir spektaklis.

Reikia neužmiršti, kad šie faktoriai realūs ir jie veikia iš tikro, tad juos žinant galima įvertinti kiekvieno žmogaus galimybes. Tačiau galima, jeigu nori išvengti psicho-socialinės inžinerijos, bandyti gyventi „off the grid“ principu. Bent padaryti, kad tokia būtų gyvenimo viena dalis. Visas gyvenimas tokiu principu įmanomas tik kaip marginalinis gyvenimas, neturint nei viename segmente aukštų įvertinimo koeficientų. Toliau galima bandyti daryti savo mąstymą ir planus nestandartinius, kad būtų kuo sunkiau numatyti elgesį su primityviu dirbtiniu intelektu. Nors veikia ribojantys faktoriai, galima bandyti laužyti nusistovėjusius stereotipus ir pasirinkti gyventi savo gyvenimą tokį, kokio geidžia širdis. Pavyzdžiui, atsisakant būti tik kokia nors turto akumuliavimo mašina, šiam tikslui paaukojant visą savo gyvenimą. Galima daugiau dėmesio skirti informacinių faktorių vystymui, šitaip investuojant į žinias ir protą ir pagal šias veiklas planuojant savo gyvenimą. Tarkime, jeigu nusprendžiama eiti dvasinio tobulėjimo keliu.

Valstybei aišku reikia tik kerpamų avių, nes turi galvoti apie savo sistemos išlaikymą organizuojant mokesčių rinkimą. Todėl reikalingi tik išnaudojami darbininkai arba pelno mokesčius generuojantys verslininkai. Tačiau joks įstatymas tokio gyvenimo būdo rinktis neverčia, ir valstybė šį tikslą pasiekia netiesioginės, arba minkštos, prievartos priemonėmis. Pavyzdžiui, plaunant smegenis mokykloje ir universitete, per masinio informavimo priemones ir t.t. Nestandartinis mąstymas yra retas ir jis visada sistemos sudorojamas per informacinį ir socialinį spaudimą. Tačiau mūsų dienomis tokios poveikio priemonės iš tikro darosi vis mažiau veiksmingos. Dar juokingiau tai, kad šitaip įmanoma sumodeliuoti ir pačią valstybės organizaciją, turint omenyje ne „viešus“ bet slaptus finansus. Valstybė, kuri vystosi tik tokios diagramos rėmuose yra vidutinybių valstybė.

• Mentalizmas