Tai bus pirmas straipsnis nuo 2007 metų pavasario, kuriame aš bandau parodyti tiesioginį ryšį tarp psichotroninių priemonių ir psichikos sutrikimo. Tai svarbu, nes jaučiu, kad kai kurie skaitytojai, kurie skaito mano tinklaraštį, ir kurie tiesiogiai susiduria su keistais poveikiais, labiausiai domisi šiuo ryšiu. Taip yra todėl, kad psichikos sutrikimas yra pagrindinis psichotroninio užpuolimo lydintysis efektas, arba simptomas. Pirmiausiai žmogus pastebi, kad su juo kažkas atsitiko, nes viskas nėra taip, kaip buvo iki to. Paskui pradeda atidžiau tyrinėti, kas konkrečiai vyksta. Visada viskas pateikiama taip, kad būtų galimos dvi interpretacijos – natūralus sutrikimas arba technologinis įsikišimas. Kas žino su kuo turi reikalą, naivaus varianto, kad „nučiuožė stogas“ – nepriima. Nes viskas ne visai taip.

Psichikos sutrikimą interpretuoja trys pagrindiniai informacijos laukai, kurie bando apibrėžti kas iš tikro vyksta. Pirmas yra buitinis ir žiniasklaidos platinamas supratimas, pagal kurį žmonės arba gąsdinami, arba juokinami. Čia paveikti žmonės figūruoja kaip monstrai, dažniausiai asocijuojami su žiauriais ir nepaaiškinamais nusikaltimais arba pateikiami kaip idiotai, kuriuos valdo „mėnulis“. Tai reikalinga tam, kad būtų pateisinamos prievartinės priemonės, kai reikia susidoroti, ir kad nekiltų ažiotažo dėl asmens teisių pažeidimo. Kitais atvejais baiminamasi, kad gali atsirasti per daug pasekėjų ir kad taip neatsitiktų, bandoma su propaganda smogti įvaizdžiui. Visa tai daroma per agentūrų sistemą, papildant minėtas priemones „agentūrine paranoja“.

Kitas informacijos pateikimo variantas yra mokslinis, kur vaizduojama, kad klausimas tiriamas naudojant mokslinius metodus. Čia remiamasi psichikos ir smegenų sandaros ir veikimo teorija, bandoma išaiškinti patologijos genezę ir ieškoma būdų, kaip sutrikimą išgydyti arba bent sušvelninti, padarant jį „nepavojingu“. Tačiau pasižiūrėję į šitas teorijas, matome, kad čia irgi yra daug žaidimo ir gudravimo, tik čia žaidžia stambiausias žaidėjas, kuris yra valstybės organizacija. Ši turi pačių įvairiausių tikslų, darbotvarkių, planų, kaip elgtis vienose ar kitose situacijose, ką daryti su sunkiai sukalbamais žmonėmis, kurių neįmanoma įtikinti paklusti, paveikti su psichologiniu smegenų plovimu ir pan. Tam yra ne tik viešo masinio smegenų plovimo sistema, bet ir susidorojimo sistema, kuri naudojama tada, kai neveikia kitos priemonės. Bet šitas susidorojimas pavaizduojamas kaip „išgydymas“. Psichikos ligonį valstybė auklėja ne kankinimu, bet gydymu vaistais, kurie turi tiek daug šalutinių poveikių, kad jų sąrašas dešimt kartų ilgesnis už ligos simptomų sąrašą.

Trečia interpretacijos rūšis – kai viskas paaiškinama taip, kaip yra iš tikro. Kas vyksta galvoje, ką daro visuomenė ir kokios priemonės naudojamos. Žiauriausi smūgiai būna per psichotroninius kankinimus, toliau smunka žmogaus statusas visuomenėje ir tai turi neigiamas pasekmes pragyvenimo ir juridinių teisių prasme. Taip pat šitie žmonės padaromi antrarūšiais ta prasme, kad juos naudoja visų savo problemų ir bėdų sukrovimui, kai pripaišo nebūtas veikas, siuva bylas, naudoja operacijose, kur bilietas tik į vieną pusę ir t. t. Tokį statusą turėti/įgyti – nepatartina, nes problemų sistema prikuria tiesiog iš oro, kad nusiimtų nuo savo pečių ir užkrautų tau.

Tačiau pirmiausia turi sukurti tam tikrą būseną, kuri yra visų operacijų pagrindas. Norint nevaikščioti šiuo klausimu tamsoje, reikia atsisakyti pirmų dviejų interpretacijų, o jeigu šios bėdos aplenkė, tai reikia atmesti ir trečio varianto suformuotą negatyvizmą ir pabandyti suprasti, kas vyksta iš tikrųjų. Pirmiausiai reikia suvokti koks pagrindinis už to stovintis veikėjas. Čia nėra jokių abejonių – valstybės organizacija, kuri turi savo neformalią sistemą, kuri veikia neformaliomis priemonėmis ir šitaip kontroliuoja visų stebimų žmonių gyvenamą aplinką.

Toliau turite suprasti, kaip veikia psichikos sutrikimas. Šį pavyzdį, šiek tiek juokais, vadinu „radijo šizofrenija“. Apie tai turbūt niekas išskyrus mane nėra pagalvojęs, bet sutrikimo simptomai yra labai panašūs į tam tikrus ryšio technikos efektus. Manau, kad bent apytikriai visi žino kaip veikia radijo ryšys. Yra stotis, tam tikrais dažniais transliuojantis siųstuvas, ir tą stotį priimantys radijo imtuvai. Kiekviena stotis turi savo dažnį, kurį nustačius galima demoduliuoti tuo dažniu transliuojamas programas. Bet kartais tas ryšys sutrinka, bent jau taip dažnai atsitikdavo senesniais laikais. Kas mėgsta klausyti radijo įvairaus ilgio bangomis, žino, kad kartais į nustatytą stotį įsiterpia signalas iš kitos stoties ir atrodo, kad šitą signalą atpūtė vėjo gūsis – banga užeina, išgirsti kalbėjimą iš kitos programos ir vėl dingsta. Arba kartais būna, kad labai sunku tiksliai pagauti dažnį, nes nepakankamai jautrus radijo imtuvas ir prie tos pačios padalos vienu metu girdisi dvi skirtingos radijo stotys. Tai yra kito dažnio įsiliejimas, kurį aš vadinu „radijo šizofrenija“, nes kita stotis yra haliucinacijos, arba kaip mėgsta sakyti „psichikos ligoniai“ – „balsai“.

Ši liga, kuria serga kai kurie radijo aparatai, yra grynai technologinė. Ji gali kilti netyčia, dėl nekokybiško radijo aparato arba tai gali būti daroma tyčia, tam kad nugesintų kokią nors nepageidaujamą radijo stotį. Tai darydavo „šaltojo karo metu“ Sovietų Sąjunga ir JAV. Tam reikia teritorijoje, kurioje veikia imtuvo antena, paskleisti dažnį dubliuojančią programą, ir radijo imtuvai toje teritorijoje išprotėja, nes pradeda transliuoti/girdėti įsiterpiančius pašalinius „balsus“. Kadangi priešo teritorijoje siųstuvą pastatyti sudėtinga, naudojami komunikacijų palydovai, kurie nepaiso dažnių paskirstymo ir susargdina radijo imtuvus „radijo šizofrenija“. Yra vienas skirtumas, susargdintas žmogus dažniausiai agentūros izoliuojamas, o radijo imtuvus gali stebėti ir tyrinėti visi. Visi žino kas vyksta, kad teritorijoje paskleistas svetimas dažnis.

Tai aišku ne viskas. Yra ir daug sunkesnė psichikos arba technikos sutrikimo forma. Be abejo, ji retesnė. Dabar minčių eksperimentui imkime televizorių. Jis daug sudėtingesnis, nes transliuoja ne tik garsą, bet ir vaizdą. Abu gali išprotėti. Tai vyksta keliais būdais – kabeliu ir antena. Dabar jau – skaitmeniniu signalu, nes taip lengviau dirbti kompiuteriui. Į detales nesigilinsiu, bet, analogiškai radijo ryšiui, skirtingi kanalai nustatomi naudojant kabeliais keliaujančiu signalo dažniu, t. y., kiekvienas kanalas turi savo dažnį. Bet kartais atsitinka taip, kad žmogus žiūri vieną kanalą, stebi kokią nors laidą ir staiga, nei iš šio nei iš to ekrane įsiterpia pašaliniai vaizdai – užeina banga, parodo kokį fragmentą iš kito dažnio ir jis vėl dingsta. Tai vėlgi – diagnozė televizoriui, paprastai vadinama „televizoriaus šizofrenija“. Taip gali atsitikti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, techninių nesklandumų, bet gali būti ir piktybinis trukdymas. Kai signalas perduodamas į skaitmeninę anteną radijo ryšiu, „šizofrenija“ veikia taip pat kaip ir radijo imtuve. Šiek tiek sudėtingiau, kai signalas keliauja kabeliu. Norint televizoriaus ekrane sukelti vaizdo ir garso haliucinacijas, reikia signalą indukuoti televizijos kabelyje. Tačiau technologiškai tai taip pat įmanoma, nors tai jau aukštosios specialiųjų tarnybų technologijos. Iš pavyzdžių matome, kad jos geba psichikos sutrikimus sukelti ne tik žmonėms, bet ir radijo imtuvams bei televizoriams.

Man keista, kad žmonės anksčiau į tai neatkreipdavo dėmesio ir manydavo, kad šizofrenija tik žmonių problema. Nieko panašaus – išprotėja taip pat ir radijo imtuvai, bei televizoriai. O jau dabar, visai naujais laikais, manau, gali išprotėti net mobilūs telefonai – jeigu girdisi kokie nors trukdžiai arba aidas – tai greičiausiai piktybiniai „balsai“, su kuriais bandoma telefoną išvesti iš proto. Tai tikrai ne juokas, tik neaišku kuo agentūrai nusikalsta telefono aparatai.

Bandom apibendrinti, kaip veikia įvairios „šizofrenijos“ rūšys. Viena rūšis sukuriama radijo bangomis, teritorijoje paskleidus dubliuojantį dažnį. Imtuvas gali priimti vieną ar net dešimt papildomų stočių ir tada jau visiškas chaosas. Kita rūšis kai naudojama elektra kabeliuose. Tokiu atveju „paskleisti“ neužtenka – konkrečiuose kabeliuose reikia dubliuojančius signalus sukelti indukcijos būdu. Ekranuose matomi pašaliniai vaizdai ir garsai, kuriuos galima vadinti televizoriaus haliucinacijomis. Kažkada juokdavosi kai „psichikos ligonis“ aiškindavo, kad su juo kalbasi radijo aparatas. Šiais laikais telefonai kalba su visais žmonėmis ir niekam nejuokinga.

Daug plėstis neketinu. Tačiau įrašo neužbaigsiu nepataręs žmonėms, kuriems „radijo šizofrenija“ ir kurie nežino pagrindinių kovos su šia neganda taisyklių. Pirmiausiai reikia suprasti, kad įsibrovimas, tai kita, piktavalių žmonių transliuojama radijo stotis. Kai klausaisi kokios nors vienos pagrindinės radijo stoties, niekada nesiklausyti, ką transliuoja „demonai“. Kai kanalai pradedami dubliuoti, radiją aišku galima išjungti, bet to neįmanoma padaryti savo galvoje. Su tuo tenka apsiprasti. Jeigu neįmanoma „išjungti“, reikia nepaversti šių stočių savo pagrindiniu kanalu ir nepasiduoti jokioms manipuliacijoms. Visada reikia atsiminti, kad čia yra radijo šizofrenija ir ji veikia kaip radijo aparatas – jį galima išjungti. Bet pirmiausiai galima išjungti siųstuvą. Ligos nėra nei kūne, nei sieloje.

• Terorizavimas