Paprasto dimensinio skaičiaus sąvoka

Matėme, kad dinaminių skaičių pritaikymo galimybės – neribotos, nes realybėje visi objektai turi vidines ir išorines kintamas savybes, kurias galima paversti to objekto vidinėmis deformacijomis. Visos sankaupos, visos aibės yra tokių skaičių sandūros, formuojančios deformuotus kontinuumus. Sandūroms būdinga tai, kad jos, neįvedus supaprastinimų – neperstatomos, kadangi net lygūs skaičiai dėl vidinių deformacijų gali būti nelygūs – jais manipuliuoti, sukeičiant vietomis, perstatant ar skaidant – neįmanoma. Tai yra – matematika įmanoma tik rezonansų sluoksniuose, kur atsiranda tapačios deformacijos struktūra.

Tokiu atveju kyla klausimas – ką galima su tokiu kontinuumu daryti? Kadangi pagrindinė sąvoka yra deformacija, tai belieka šio aspekto analizė, įrankių jai ieškojimas. Pagrindiniai veiksmai persikelia į skaičių lenteles, kurios naudojamos aprašyti netolygumams, taip pat nuokrypių gradientų žemėlapiai. Svarbios rezonanso, vienodo lygio, simetrijos sąvokos. Tokie veiksmai kaip suspaudimas ir ištraukimas. Kadangi tai yra pagrindiniai vyksmai, reikalingi formalizuoti jų aprašymo metodai.

Dinaminį skaičių patogu atprašyti koordinačių sistemoje kaip dimensinį skaičių. Statiški nedeformuoti skaičiai yra skaičių tiesės pirmos dimensijos skaičiai. Deformacijos aprašomos antros dimensijos ašimi, kurioje rodomos vidinės skaičiaus osciliacijos. Paprasčiausias variantas tokias osciliacijos aprašyti vidinėmis trupmenomis. Imkime natūrinius dviejų dimensijų skaičius. Toks skaičius reiškia, kad nėra trupmenų ir osciliavimas į vidų ir į išorę galimas tik pilnais skaičiais. Tą vidinę deformaciją galima turėti išorėje arba viduje. 1 #2 yra dvidimensinis skaičius, kuris turi vidinę deformaciją, prilygstančią dviems vienetams. Pagal apibrėžimus gauname teisingą tokią lygybę 1 #2 = 1-11 =3. Kitaip sakant, žiūrint iš pirmos dimensijos skaičių perspektyvos, turime vienetą, kuris dėl vidinių deformacijų prilygsta 3, t. y., 1 = 3.

naturinis

Nubraižytame pavyzdyje matome paprasčiausią dinaminio skaičiaus variantą, kuriame yra pavaizduota pirmos dimensijos septyneto deformacijų sistema į vidinę erdvę. Čia pasirinktas paprasčiausias natūrinio skaičiaus variantas. Tarkime jungiant du dinaminius skaičius, reikia turėti vidinių deformacijų sistemą ir jas transformuoti į rezultato dinaminių deformacijų formą. Kaip tai daroma, turi būti apibrėžta jungimo taisyklėmis, pagal kontinuumų nustatytas savybes. Paprasčiausias variantas, kai deformacijos jungiamos. Kadangi čia natūriniai skaičiais, nėra neigiamų skaičių dimensijos, bet galima įvesti papildomą sąlygą, į kurią pusę deformacija juda – didėja ar mažėja ir nustatyti kaip sieti įvairius variantus: didėja-didėja, mažėja-mažėja, didėja-mažėja ir t.t.

Iš nubraižytos kreivės matome, kad yra tokia sąvoka kaip dinaminis nulis, kuris pirmoje dimensijoje yra niekas, o žiūrint iš dviejų dimensijų perspektyvos, gali turėti vidinę deformaciją ir nebūti lygus niekui. T. y., 0 ≠ 0 #2. Likutis esantis vidinėje dimensijoje reiškia, kad nulis nėra visiškas niekas. Tada nulis vadinamas dinaminiu, turinčiu vidines osciliacijas.

Aukščiau pažymėtos buvo skaičių ašys. Tačiau šį principą pritaikę erdvei, erdvinį kontinuumą formuojame iš trijų pirmos dimensijos skaičių tiesių, kurios turi bent vieną vidinę deformaciją. Įdomus klausimas, kaip tokiu atveju susijungia skirtingi skaičiai. Šį metodą galima naudoti aritmetinių veiksmų grafiniam atvaizdavimui (?), kur jungiami atskirai pirmos dimensijos skaičiai ir atskirai deformacijos.

dplokstumaMatome, kad vidinių ašių deformacijų susikirtimo taškai išcentruoti, turintys statiškų skaičių variantą ir skirtumą arba poslinkį. Norint jį apskaičiuoti, reikia susieti pagal nustatytas taisykles vidines deformacijas. Šitaip galima pridėti kiek nori ašių ir kiek nori vidinių deformacijų, tik reikia gerai apgalvoti taisykles, pagal kurias jungiasi deformacijos. Akivaizdu, kad tai priklauso nuo pasirinkto kontinuumo savybių.

Jau esu aprašęs, kad visas vidines deformacija galima išskleisti į virtualią išorinę dalį. Tai ypač paprasta su natūriniais dvidimensiniais skaičiais, nes visi skaičiai sveiki, t. y., ne trupmeniniai. Kaip tai padaryti, jau rodžiau, paprasčiausiai vidiniai vienetai iškeliami į išorę. Tokiu atveju visus dvidimensinius skaičius galima išskleisti pirmos dimensijos skaičių sandūra ir šį grafiką pateikti kaip skaičių tankių lentelę.

:Tarkime, kad yra tokia sandūra 1 #2, 1, 1 #4, 1 #3, 1 #2 = 3, 1, 5, 4, 3. Sujungiame šią sandūrą su kita 1, 2, 5, 3, 2, sudarome skaičių lentelę paprasčiausiai sudėdami natūrinius tankius, ir gauname lentele išreikštą deformacijų sistemą, kurią galima įtraukti į dar aukštesnių matmenų deformacijų skaičiavimus ar paprasčiausiai sukurti skaitinį tankių gradientą, kur pažymėtas statiškas sutankėjimų ir išretėjimų pasiskirstymas. Jeigu tokias plokštumas išdėstytume fraktaliniu principu, galėtume modeliuoti deformacijas dalies ir visumos ryšių požiūriu. Tokia sistema labai naudinga grafiniame modeliavime arba dirbtiniame intelekte, kuris turi mokėti judėti nuo dalies prie visumos ir nuo visumos prie dalies. Dinaminių skaičių lentelės-plokštumos yra paprastas tokio judėjimo variantas. Norint sukurti tikslesnį modelį, aišku, reikia įdėti daug daugiau pastangų.

Dinamišką aukštesnių lygių skaičių išreikšti neapibendrinant labai sudėtinga. Tai paprasčiausiai padaroma sulyginant tolygaus paskirstymo principus, pirma išskleidus į išorę visus virtualius vienetus. Tarkime kad yra 7 su tokia vidine sandūra 1 #1, 1 #3, 1#2, 1 #1, 1#2, 1 #4, 1 #2. Bus 7 su 15 virtualių vienetų. Tai yra mes turime deformuotą 7, kuris lygus 22. Vadinasi yra 7 su vidine deformacija 15, 7 #15. Dabar, jeigu norime nustatyti kaip šis 15 pasiskirstęs viduje, turime žinoti deformacijų šabloną, jeigu šablono nėra – skirstome vienodai, taip kaip vanduo pasiskirsto formoje.

Tikrovėje nėra tokio kontinuumo, kuriame teisinga 1 = 1. Matematika, kuri daro tokią prielaidą yra netikslioji matematika. Tikslioji matematika yra ta, kuri atsižvelgia į visas deformacijas. Šiam tikslui reikalingi skaičiai, kurie gali turėti vidines deformacijas, tokie kaip paprasti arba sudėtingi dinaminiai skaičiai, kaip statiškų skaičių priešybė.

Tai, ką aprašiau yra būdas pakelti sąmonės kokybę į aukštesnį lygį, išplėsti žinių horizontą, geriau suprasti supantį pasaulį jo giliojoje šaknyje, kur yra chaoso, dinaminių deformacijų, karalystė.

horizontai

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s