Šie metai yra 15-ti saugumo operacijos prieš mane metai – gražus skaičius, gražus jubiliejus. Tokia ilga trukmė reikalauja paaiškinimų, nes gali atrodyti, kad operaciją tiek metų vykdyti nelogiška – nedovanotinas resursų švaistymas kažkieno kaprizui patenkinti. Tačiau suprantant metodus, kuriuos naudoja valstybė, tai nėra taip neįtikėtina. Tai yra būdas, kuriuo vašėjai, pasitelkdami savo organizuotas jėgos struktūras, draugovines sistemas užsimaskavusias visuomenėje, žudo žmones. Jie to nedaro vienu dideliu nusikaltimu, vienu įvykiu, kad į savo sąskaitą neįsirašytų lavono ir nenuskambėtų visuomenėje kaip rezonansinis įvykis, jie tai daro vadinamuoju mikroveikų metodu.
Šis metodas iš pažiūros gali atrodyti labai gudrus ir gerai užmaskuojantis vykdomą nusikaltimą, tačiau gerai žinant principą, tokį nusikaltimą išaiškinti labai paprasta. Mikroveikų metodo esmė ta, kad nusikalstama veika skaidoma į daugybę smulkių mikroveikų, kurios išdėstomos į labai ilgą laikotarpį, tam kad nebūtų galima už tų smulkių įvykėlių įžiūrėti didelio nusikaltimo. Kai viskas būna sukrauta į vieną įvykį, situacija būna akivaizdi, matosi kad padarytas žiaurus nusikaltimas. Tačiau kai daromos mikroveikos, paėmus įvykėlius atskirai ir nesujungus į visumą, net nebūna įmanoma įžiūrėti nusikaltimo sudėties. Vadinasi padarai vieną mikroveiką, suduodi žmogui nedidelį smūgį, šiek tiek palauki kol praeis laiko, darai kitą mikroveiką ir taip po truputį žmogų stumi į gyvenimo paraštes, kol iš žmogaus nieko nelieka. Aplinkiniams atrodo, kad žmogus degraduoja savaime, dėl „savo kaltės“. Neva tai tipiškas „nevykėlis“, kuris sužlugdo pats save. Tiesa dažnai ne visai tokia.
Kaip tos mikroveikos gali atrodyti. Pirmiausia, reikia suvokti, kad vašėjams nebūtina žmogų nužudyti fiziškai, kad jis būtų socialinis lavonas. Nužudoma sėkminga karjera, socialinis statusas, geras vardas, reputacija, sveikata. Tokiu atveju tikslas yra prie ribos žmogų stumti iš lėto siaurinant pagrindą, ant kurio pastatytas žmogaus gyvenimas. Tas pagrindas yra finansinis – užsuki visus kranelius ir žmogus „eina pasikarti“, nes nelieka jokių išgyvenimo galimybių. Vienus taip sutvarkytus laiko už pavadėlio ir išnaudoja, tuos, kurie nesutinka paklusti net tokiems grasinimams – stumia prie ribos iki galo. Lavonu gali paversti padarydami prasigėrusiu bomžu, kurio gyvenimas kabo ant plauko ir nukirpti jį imituojant kokį nors nelaimingą atsitikimą, labai paprasta.
Nužudymo mikroveikomis gudrybė ta, kad naudojant tokį metodą žmogaus žlugimą ir galutinę mirtį dokumentuose galima apiforminti ne kaip nusikalstamą veiką, kurią valstybė įsirašo į savo lavonų sąrašą, bet kaip natūralų procesą, kuris nekelia paviršutiniškai tikrinantiems žmonėms jokių įtarimų. Šitaip vašėjai, būdami žmogžudžiai, sugeba išsisukti nuo bausmės ir netgi išvengia visuotinės paniekos, nes tiems, kas žino paslaptis, „tik vaidenasi“, kad vyksta nusikaltimas. Retas kuris aukšto rango vašėjas, prieinantis prie žvalgybinės psichotroninės sistemos, savo biografijoje neturi kelių dešimčių šitaip sunaikintų žmonių kryžių.
Šitas metodas gali turėti ir klasikinį pavidalą, kai nenaudojama jokia spec. įranga tik elementarūs svertai, kuriais disponuoja valstybė. Gali sugadinti reputaciją, sužlugdyti verslą, išmesti iš darbo, uždaryti duris visoms įmanomoms karjeroms, kirsti per sveikatą, suklastoti bylą ir padaryti nusikaltėliu, grasinti artimiesiems tuo pačiu, jeigu pavyzdžiui turi šeimą ir pan. Bet yra ir daug žiauresnis metodas, kai šitoks žudymas vykdomas su psichotronine technika, kurios pagalba žmogus integruojamas į sąmonės zombinimo kompiuterius ir žmogaus gyvenimas griaunamas valdant smegenis.
Tas grupuotes, kurios užsiima tokiais projektais, vadinu MK brigadomis, kurios yra saugumo struktūrinis organizacinis vienetas. MK brigados greituoju režimu veikia labai retai, dažniau užsisėda ant žmogaus dešimtmečiams, kad mikroveikų metodu be įtarimo galėtų pašalinti žmogų iš visuomenės. Standartiniai variantai yra padaryti žmogų psichiniu ligoniu ir uždaryti psichiatrinėje arba su tiesioginiu smegenų valdymu paversti nusikaltėliu ir savo vergu visam gyvenimui. Vadinasi daug tokių mikroveikomis vašėjų nužudytų žmonių gyvena psichiatrinėse ir kalėjimuose, kur žmogaus statusas yra nulinis, jis nėra laikomas visaverčiu žmogumi ir jį bet kada specialiais medicininiais metodais galima likviduoti, pavaizduojant nužudymą kaip natūralią mirtį.
Tokia susidorojimo sistema veikia visose bendruomenėse ir žemiausia jos grandis yra draugovininkai, kurie užsiima duomenų apie žmones rinkimu ir kontrole. Butuose yra filmavimo kameros ir pasiklausymo sistemos, sekamas interneto ryšys, telefonas, mašinos judėjimai, ryšiai su žmonėmis, privataus gyvenimo paslaptys. Vienu žodžiu viskas, ką galima panaudoti žmogaus apjuodinimui ir sunaikinimui. Draugovinės sistemos išsidėsčiusios daugiabučių butuose ir gyvenamuosiuose namuose, kuriuose yra filmavimo kamerų stebėjimo monitoriai, sekantys žmonių gyvenimus, o centriniai serveriai būna policijos ir žvalgybinėse struktūrose, iš kurio galima prisijungti prie bet kokių terminalų naudojant slaptą interneto ryšį, kuris yra atskiras nuo liaudies interneto tinklo.
Tai be abejo tik dalis to, kas daroma, nes šitaip prie filmavimo sistemų prijungti ne tik butai ir kiemai, bet ir žmonių smegenys ir psichotroninės technikos pagalba galima programuoti smegenų darbą: uždėti skausmą, nuovargį, mąstymo lobotomiją, nutildyti per šnekos centro blokavimą ir t.t. Žmogus negali normaliai funkcionuoti visuomenėje, praranda darbus, žlunga karjeros, apleidžia sėkmė, dėl draugovininkų šmeižto nusisuka žmonės, atsiduriama socialinėje izoliacijoje, skurde ir varge. Galima užprogramuoti alkoholizmą, narkomaniją ir net imituoti savižudybę per tiesioginį smegenų valdymą. Visuomenė šitų paslapčių nežino ir nesupranta kas pasidarė su žmogumi, kodėl jis pasidarė toks neadekvatus, sunkiai pakenčiamas. Deja, ir vašėjų nusikaltimo auka ne visada supranta, kas vyksta, ir kodėl jo gyvenimas staiga pasisuko tokia baisia vaga. Būna tik nuojautos, tačiau sunku patikėti, kad valstybė turi tokias technologijas ir kad naudodami jas mikroveikų metodu žudo žmones.
Toks metodas turi įvairų intensyvumo pobūdį ir jo tikslas iš pradžių būna tik apriboti neparankų žmogų, vašėjų konkurentą. Tačiau jeigu žmogaus tai nesustabdo, gyvenimo griovimas įgauna labai žiaurias formas ir ribojamas žmogus iki likvidavimo, imituojant natūralią mirtį arba nelaimingą atsitikimą.
Kaip atsekti tokius atvejus, kur ieškoti tokių žmonių ir kokios trajektorijos kelia didžiausią įtarimą, kad gali būti naudojamas mikroveikų metodas. Pirmiausiai, kritimas iš labai aukštų pareigų į žemo lygio pasaulį, pavyzdžiui turtuolio nuskurdimas. Kitas pavyzdys yra „reputacijos lavonai“, kurie nužudomi gero vardo apdergimu, pavyzdžiui, viešinant privataus gyvenimo paslaptis. Taip pat visi gabūs žmonės darbininkų klasėje, kurių karjeros buvo sustabdytos ir nebuvo leista pasikelti savo statuso, iškilti į viršų. Pavyzdžiui, gera specialybė, universitetinis išsilavinimas ir alkoholikas arba nusikaltėlis. Kitas variantas, gražus gabus žmogus, geru išsilavinimu, bet psichinis liginis, kurio liga užprogramuota psichotroniniu kompiuteriu. Dėsnis toks: krentama iš didelio aukščio į socialinę apačią, kur sukaupiami ir kontroliuojami visi vašėjų lavonai. Mikroveikų metodas leidžia pavaizduoti, kad tai kritimas „dėl savo kaltės“, bet tiesa ta, kad šitie žmonės beveik visada nachališkai nustumiami valdininkų klasėje veikiančios mafijos, kurios naudoja žiaurius technologinius visuomenės konktroliavimo metodus.
Išsigimimo laipsnis toks didelis, kad neretai tai daroma savo pramogai, kad „pamokytų išsišokėlius“. Jų logika man suprantama – uždarose valdymo zonose visiems vietos nėra, todėl kad nebūtų per didelis susigrūdimas, pertekliniai kandidatai išstumdomi nachališku išstumdymu, kad netrukdytų gyventi sau patogaus gyvenimo.
Tokia yra 15-likos metų trukmės paslaptis, toks yra logikos paaiškinimas. Kaišiadoryse yra vašėjų, kurie dar mano jaunystėje buvo nusprendę manimi atsikratyti, ir jų taktika tipiška valstybės taktika – nužudymas mikroveikomis. Turėkite tai omenyje ir akylai stebėkite žmonių gyvenimus, visus iškilimus ir nuopuolius. Už viso to gali stovėti labai žiaurūs valstybės nusikaltimai.
5-to reportažo pabaiga.
Filognozijos pradinė mokykla 