Tai, ką aš savo veikla vykdau, galima vadinti Atskleidimo projektu. Tam turiu teisę kaip integruota sąmonė, gaunanti galimybių pamatyti aukštesnį pasaulį, gauti iš jo informacijos. Atskleidimas turi du sluoksnius, viename kurių aiškinu savo situaciją, nes ji nėra paprasta, o kitame tai, kokias galimybes aukštesnis pasaulis ruošia visuomenei. Dovanų jokių duoti nesiruošiama, bet bus parodytas kelias ir principai, reikalingi pakeisti kryptį, pasiekti aukštesnį lygį. Ant savo kupros nenuneš niekas, viską reikės susikurti patiems, tik tokį lygį kokio verti pagal sugebėjimus. Aukštesnis už juos lygis nedovanojamas, nes neatitikimas tarp proto ir technologijų – pavojingas.

Visa tiesa apie tikrovę yra 100 proc. holoplastinis vaizdas. Visą vaizdą dalinu į tūkstančio dalių etapus, kuriuos reikės praeiti siekiant pilno tikrovės vaizdo. Šiuos etapus reikės praeiti patiems, savarankiškai. Procese dalyvauju ir aš su savo Filognozijos projektu. Tačiau tai, kas jame atskleidžiama sudaro tik 1 dalį iš reikalingų 1000 dalių. Dalimis nėra matuojamas gylis kaip liniuote. Viena dalis apima visumą ir į išorę, ir į vidų, tačiau aiškinamas simetronas ir jo supratimas tesudaro 1/1000 dalį pilno simetrono supratimo, arba 0,1 procentą realybės per visą gelmę. Vadinasi tai nėra jokia pabaiga, rezultatas, bet tik kelio pradžia. Tai yra tik ieškojimas ir kūryba savo filognozijos metodu.

Tikrovė skirstoma į gelmę ir paviršių, lokalią ir globalią perspektyvą, tarp kurių įterpiu 9 žinojimo rangus. Lokalinis paviršius yra 9 rangas, o globalinė gelmė yra aukščiausias 1 rangas. Kiekvienoje pasiektoje dalyje yra toks pasiskirstymas rangais, kuris išskirsto žmones į kategorijas pagal skirtingas sąmonės kokybes. Filognozija, nors yra tik 1/1000 tikrovės, rodoma iš 1 rango perspektyvos ir 9 rango atžvilgiu yra aukščiausio pasaulio žinių atskleidimas žemesniajam pasauliui. Kiekvieną įvykį ir reiškinį galima interpretuoti iš 1 ir 9 rango žinių horizonto, kiekvienu atveju rodant savo lygio supratimą. Žemiausio rango horizontas labai siauras, suprantantis tik vietinę perspektyvą visomis prasmėmis: ekstensyvumo ir gelmės. Horizontų ir ekstensyvumų schemos čia jau nekartosiu, nes ji yra paaiškinta kitur. Šios sistemos privalumas tas, kad gyvenant 9 rango pasaulyje yra galimybė pamatyti jį taip, kaip jis matomas žiūrint valdovų akimis, net jeigu pateikiamas tik 0,1 procentas visos tiesos. Tuo pačiu suteikiamos priemonės kurti tolesnes reikalingas simetronų atskleidimo dalis iš 1000.

Iš to matosi, kad pateikiu ne uždarą, bet atvirą sistemą, ne galutinę tiesą, bet metodą. Deja toks principas su šiuolaikine mokslo ir švietimo sistema nesiderina, nes švietimo sistema pagrįsta vadovėlinių teisų ir taisyklių zubrinimu. Visi žmonės vertinami tik pagal tai, kaip efektyviai jie sugeba išzubrinti vadovėlius. Tuo pagrįstas vertinimas ir aukštus įvertinimus gaunantys talentai yra zubrinimo talentai, kurie bijo nuklysti nuo taisyklės, nes tai laikoma klaida, o už klaidas atminusuojami taškai vertinime. Vadinasi svarbiausias tikslas – maksimalus vadovėlio atitikimas. Nuo to kiek sugebi vadovėlį atitikti priklauso sėkminga karjera, nes atranka daroma surinktų taškų pagrindu ir kuo daugiau vadovėlių supresuota į galvą, tuo taškų daugiau. To pasekmė ta, kad žmogui atrodo, jog visa tiesa yra vadovėlyje ir nukrypti nuo jo – didžiausia nuodėmė. Tai virsta patologine klaidos ir normos pažeidimo baime, įdiegiama mokykloje.

Susiformuoja vidutinybės psichologija, kuri mėgsta slėptis už taisyklių ir procedūrų ir bijo prisiimti atsakomybę. Taisyklių laikymasis yra saugiausias kelias, o naują kelią atrasti nėra jėgų. Taip visą gyvenimą ir pragyvenama vaikštant tik pramintais keliais ir nepasiūlant nieko savo. Tačiau reikalas tas, kad toks principas yra padarytas aukščiausiu ir tie, kas sėkmingai jo laikosi turi daugiausiai karjeros galimybių. Vadinasi aukštus postus užimti sąlygos vidutinybėms palankios, o kūrybingiems žmonėms, kurie vaikšto savo keliais nepalankios. Todėl švietimo ir mokslo sistemoje visa valdžia sukaupiama vidutinybių rankose ir turime vidutinybių teroro situaciją, kurioje daugiau kūrybingumo parodantys žmonės yra sudorojami.

Taisyklės ir vadovėlinės tiesos reikalingos universalizatų į sąmonę įdėjimui. Universalizatai skirti visuomenę paversti viena mase, kad ją būtų galima valdyti su bendru masinių informavimo priemonių signalu. Už universalizatų klaidas atimami balai, ir atsiskaitymų už vadovėlius sistemoje nedaroma sėkminga karjera, nepereinama į aukštesnę klasę. Visuomenėje irgi yra socialiniai ir ideologiniai dvejetukininkai, kurie apmėtomi šūdais per trolinimo sistemą, kurie atskaičiuoja socialinius vertinimo balus už ideologinius pažeidimus, taip apsaugant ideologinių universalizatų sistemą nuo keitimo ir „klaidų“ įsigalėjimo. Visuomenę kaip vienos universalizatų sistemos valdomą masę kontroliuoti daug paprasčiau, todėl gaudomas kiekvienas nukrypimas nuo masinės sąmonės ir per trolius atminusuojami socialiniai balai. Tie, kas sėkmingai laikosi taisyklių yra vadovėlių pirmūnai, o tie, kas normas atmeta – vertinimo sistemoje virsta dvejetukininkais ir nustumiami į apačią socialinėje hierarchijoje. O šita sistema įdiegiama būtent mokykloje ir vėliau pereina į gyvenimą. Mokyklų pirmūnai ir jiems prijaučiantys tampa troliais, kurie nesupranta kaip jais tampa ir kodėl dvejetukininkų vadinami „agentais“. Tai jie neigia, nes net nesupranta, kas iš tikro jie yra.

Tie, kas pažeidžia taisykles ir procedūras ne iš stokos, bet iš pertekliaus, siekia vadovėlių perrašymo. Karjerą padarę zubrinimo pirmūnai to bijo todėl, kad žlunga pagal senus vadovėlius parašytas viso gyvenimo darbas. Kai „dvejetukininkai“ susirenka nepaisant trolių teroro į vieną vietą ir sugeba suorganizuoti didelę socialinę jėgą, kylą dvejetukininkų revoliucija, perrašanti vadovėlines tiesas. Buvę pirmūnai patys tampa dvejetukininkais, o to jie labai bijo ir visaip tam priešinasi, kovoja už savo taisykles, vadovėlius ir universalizatus. Liliputų pasaulyje genijui gyventi labai sunku, nes jis palyginus su jais yra milžinas ir visose liliputams skirtose konstrukcijose turi vaikščioti susirietęs, jeigu nenori sulaužyti. Tai genijui labai sunku, todėl jis išsitiesia ir sugriauna visus liliputams skirtus žinių rūmus. Tai sukelia didelį pasipriešinimą, nes į savo žinias liliputai investuoja visą savo gyvenimą. Nepaisant to, toks protestavimas prilygsta griuvimo keliamam traškėjimui, kuris tik rodo, kad vyksta procesas, bet savaime neturi jokios prasmės. Tai tik natūralūs procesą lydintys garsai.

Bet siūlant savo sistemą reikia suprasti, kaip veikia informacija patekusi į skirtingus psichinius substratus. Ji tokios formos, kokios yra autoriaus galvoje, neįgauna niekada ir autoriaus entuziazmas būna sutinkamas labai vangiai. Taip yra todėl, kad kiekviena sąmonė turi savo individualią būseną ir joje informaciniai paketai funkcionuoja savo, individualiu būdu. Todėl autoriui kuriančiam savo teoriją būna labai svarbus vidinis jausmas, kuris perkeliant informaciją į išorę – neperduodamas. Kitas žmogus nejaučia to, ką jaučia autorius. Tai rimtas filognozininkas supranta puikiai ir turi imtis priemonių tam, kad sukurtų papildomų motyvatorių kitiems žmonėms. Tam reikia praktinių pavyzdžių, praktinės naudos, kuri įrodo, kad principas veikia, kad jis yra sėkmingas. Tada atsiranda kažkas panašaus į autoriaus entuziazmą, nors jis šiek tiek kitoks, labiau savanaudiškas, ieškantis naudos tik sau, o ne siekiantis visuomenės pažangos. Deja žmonės tokie jau yra, ir su tuo nieko padaryti neįmanoma. Aukotis bendram labai retas kuris sutinka, visi vaikosi tik asmeninio pelno.

Bėda ir ta, kad vadovėlių zubrintojų sistema šiuo metu pritraukia daugiau lėšų ir zubrintojų pasaulyje suktis labiau apsimoka. Vienas iš Atskleidimo tikslų – duoti impulsą šio principo pakeitimui. Terpę tam turėtų sukurti filognozija ir sudaryti sąlygas, išėjus iš zubrintojų pasaulio, parodyti tikrą save per autentišką kūrybą, kuri nebijo pažeisti taisyklių ir procedūrų, vaikščioti uždraustais keliais. Dėl to gali kilti karjeros problemų, tačiau karjerą vidutinybių pasaulyje galima pasiųsti velniop.

• Filognozija