Mintirega sątvarologijoje

Sątvarologijos teorija turi daug pritaikymų, tačiau vienas iš svarbesnių yra psichožvalgyba, naudojama psichologinėse operacijose. Nesunku suprasti, kad ji gali turėti dvi kryptis – gynybinę ir puolamąją, priklausomai nuo to, kokioje situacijoje yra žmogus. Gynyboje žmogus gina savo teritoriją šiapus horizonto, kuri yra žinomas pasaulis, bandomas užgrobti invazinių jėgų; puolimas yra šio horizonto peržengimas, norint įsibrauti į svetimą teritoriją ir sutriuškinti psichologinę operaciją joje. Sudėtinė psichožvalgybos dalis yra vadinamoji mintirega, kurios komponentai yra mintisiunta ir mintiskaita tuo atveju, jeigu naudojama tikra technologija. Nenaudojant technologijos yra tik kognityvinė empatija, galinti skaityti galimybių žemėlapio metodu, tačiau siunčia informaciją tik įprastinėmis priemonėmis.

Pilnas mintiregos aprašymas pateiktas „Mintiregos metoduose“, kurie išleisti 2020 metais, nors tekstas parašytas daug anksčiau. Įtraukdamas į sątvarologiją, noriu mintiregą susieti su filognozijoje atskleistais metodais, kurie išplečia pradinį priemonių arsenalą. Šie du projektai buvo paviešinti kaip atskiri, tačiau pilnas abiejų variantas matosi tik sujungus visas žinias į vieną visumą. Ypač prie mintiregos privaloma prijungti burės koordinačių sistemą, naudojamą filognozijoje, kuri leidžia vykdyti daug tikslesnę kognityvinę analizę negu naudojant „Mintiregos metoduose“ pateiktas priemones. Tai psichožvalgyba, pritaikyta kasdienybei, kurią naudoti nedraudžiama, nes tikslas, kuriuo ji viešinama filognozijos cikle yra pagerinti žmonių vienas kito supratimo galimybes, padėti suprasti kokį vidinį paslėptą pasaulį turi žmonės ir sukurti glaudesnę bendruomenę, sugebančią spręsti konfliktus remiantis giliu psichologijos žinojimu.

Susiejus pastarąjį variantą su pateiktu pradžioje, akivaizdu, kad psichožvalgyba yra prevencinė priemonė, kuri gali turėti ir psichologinio ginklo statusą, todėl ją reikia naudoti atsakingai ir protingai, sugebant tinkamai susiorientuoti situacijoje ir įvertinti, koks jos variantas tinkamiausias. Jeigu reikia atremti puolimą – tai gynybinis pritaikymas; kontratakuojant po puolimo – puolamasis ir agresyvus pritaikymas; žmogaus analizėje – terapinis, pažintinis vertinamasis pritaikymas. Vadinasi, psichožvalgyba, mintirega naudinga tiek agresinėje situacijoje, tiek neagresinėje, kurią įvaldžius galima spręsti klausimus, kurie žmogaus gyvenime turi kritinę svarbą. Filognozija nėra abstrakti teorija, nes iš jos galima pasisemti daug praktinių žinių, kurios praverčia tiek asmeniškai, tiek bendruomenės supratimo lygio pakėlimui. Galiausiai, akivaizdu, kad filognozija neskatina kriminalinio psichožvalgybos pritaikymo, tačiau reikia turėti omenyje, kad mano teorijos yra viešos ir jos gali atsidurti piktavalių žmonių rankose. Stengsiuosi kiek galima tokias galimybes apriboti.

Prisiminkime kas yra burės koordinačių sistema, ant kurios modeliuojamas žmogaus sątvaras. Tai pradedama prisimenant kokios sątvare yra sąmonės topografinis sritys: pirma jų yra priekinė sąmonė, kurioje pateikiamas mus supantis pasaulis; galinė sąmonė – kuri yra vidinė sritis, vykdanti visų rūšių kognityvinius procesus; centrinė sąmonė – kuri yra kūno homunkulas, padalintas į kelias dalis, priklausomai nuo to, kokioje žievės srityje projektuojamas jo vaizdas; ir karūninė sąmonė, kuri susijusi su emocijomis, jausmais ir būsenomis, valdančiomis komandinius motorikos režimus. Šioje vietoje svarbiausia yra kūno homunkulo centrinė dalis, kuri yra tapatybės centras, su kuriuo save kaip asmenį asocijuoja sątvaro bendroji gaublė, ypač galvos srityje. Uždedame ant šių sąmonių taškus, sujungiame juos linijomis ir gauname „burinę“ struktūrą, kuri ta pati tiek savyje, tiek kitame, todėl tinkama kitų žmonių analizėje.

Pagal svarbą A tašku žymime asmenybės centrą, kuris yra žmogaus tapatybės šerdis; tada eina B tašku žymimas protas, apimantis visą pluoštą kognityvinių sugebėjimų, kurių čia smulkiau neparašinėsiu; ir C tašku užbaigiama vidinė sritis, žyminti jausminius ir emocinius sątvaro sugebėjimus. Toliau eina išorinė dalis D ir E, atitinkamai žyminčios išorinį pasaulį ir kūno tašką. E taškas skyla į semantinį ir akių kūną, kurie sudaro vidinio homunkulo pagrindą ir dvi pagrindines kūno suvokimo perspektyvas. Semantinis E daugiau pasislinkęs prie vidinės dalies ir asocijuojasi su vidinėmis sąmonės struktūromis, o akių E su priekine sąmone, kuri kuriama naudojant akių vaizdą. Iš to, kas pateikta matosi, kad galinės burės dalys yra stumiančiosios, centrinės – stumiamosios, o išorinės – veikiamosios. Norint suprasti veiksmą, reikia žinoti tai, kas yra viduje ir tai, kas vyksta aplinkui.

Empatinė analizė yra situacija, kai tokios dvi burės stovi viena priešais kitą ir viena kitai daro poveikį per kokį nors psichovektorių. Poveikis, kaip paaiškinau savo etikos sistemoje, gali būti pusiausviras ir nepusiausviras, priklausomai nuo to, kaip susikonfigūravęs skirtumas abejose sąmonėse. Tačiau tarkime, kad kol kas yra paprasta analizės, vadinamos mintirega, situacija, kurioje viena pusė analizuoja, o kita elgiasi pasyviai, yra stebimas objektas. Kitą žmogų matome nepilno spektro, nepilnos burės, nes savo D sąmonėje įpriekiname tik fasadinį sumatą, kuris kuria fasadinę žmogaus projekciją kitoje sąmonėje. Pirmiausiai matomas „akių kūnas“, turintis komandinius veiksmo režimus; po to, turime per kalbą įpriekintą vidinę dalį burės, vadinamą protu, atsiminimais ir t.t. Projekcijas skirstome į nevaldomas, valdomas ir giliąsias, kurios gali atsiskleisti arba neatsiskleisti. Tai, kas matosi fasade – akivaizdu ir nekelia problemų; problemos prasideda nuo valdomų projekcijų, kurias kitame įpriekinti galima įkeliant neteisingą informaciją, apsimetinėjant ir vaidinant. Ir svarbiausios yra giliosios dalys, kurias suvokiame tik savo kognityvine arba analitine empatija, naudodami psichinės struktūros modeliavimą, vadinamą psichožvalgyba.

Kiekvienas sątvaras turi pilną burės struktūrą, kuri sudaro jo vidinį pasaulį, apimantį visas aplinkos sumavimo formas. Šiam pasauliui galima daryti poveikį su invazija, painioti, kurti iliuizijas, deliuzijas ir haliucinacijas. Norint nesužlugti, privaloma gerai išmanyti šią sandarą ir neprarasti realybės jausmo, susikuriant atramas objektyviose pasaulio dalyse, kurios turi veikti kaip atskaitos taškas. Privaloma skirti, kas yra sumatas ir sumantas, kaip du objektų sluoksniai, kuriuose objektyvi informacija jungiama su subjektyvią ir į suvokimą įdeda individualią perspektyvą. Žmogaus susipainiojimo požymis išryškėja vadinamoje sumanto perviršio situacijoje, kai suvokiama ne tikros, objektyvios realybės sluoksnis, bet į realybę įdėta subjektyvi istorija, emocijos, vertinimai, teorijos, gnostinių implantų pavidalu ir t.t. Tai gali atsirasti savaime, o gali būti sukurta dirbtinai psichologinėje operacijoje, kurios tikslas supainioti stumiančiąją burės dalį, kad „vairuotojas“ darytų bepročio įspūdį. Psichologinė operacija sutrikdo vairuotoją, kuris veikiamas iš už horizonto operatyvinės grupės tam, kad pradėtų rodyti agresiją ar neadekvatumą aplinkinių, šiapus horizonto esančių žmonių, kurie gali būti nenutuokiantys arba yra užsimaskavę agentai.

Todėl analitinė empatija naudojama šiapus horizonto esančių žmonių atžvilgiu, tada anapus horizonto, tose vietose, kur užsislaptinę žmonių judintojai ir galiausiai vykdoma tikslinė psichologinė intervencija į išaiškintus agresijos židinius. Svarbiausia taisyklė, kad šiapus horizonto judantys žmonės yra statistai, skirti provokuoti suvokdami arba ne, bet nėra autoriai ir iniciatoriai, tad jų atžvilgiu savo veiksmą reikia sulaikyti; o kontrolės centrai yra gerai saugomi kariniai objektai, į kuriuos intervencija daroma tik netiesioginė, nes jie yra uždrausto zonos. Strategiškai tai sudėtinga situacija, tačiau kontrpuolimas įmanomas ir tokiu atveju. Svarbiausia neprarasti orientacijos ir surinkti kuo daugiau objektyvios informacijos iš psyopo „istorijų“, kuriose yra projekcija iš tikro pasaulio, iš kompiuterio algoritmų, iš operatyvininkų proto ir kitų sątvaro topografinių sričių.

Svarbiausias, atraminis turinys yra iš D žemėlapio burėje, o kitose vietose yra jo kopijos arba perdirbtos, fantazinės versijos. Todėl norint turėti supratimą apie šį turinį, reikia galvoje arba ekrane turėti teritorijos žemėlapį, kuris yra svarbi pagalbinė priemonė darant vidinių dalių analizę pagal tikrą arba įsivaizduojamą gyvenimo trajektoriją jame. Tikslios informacijos gauti gali būti sunku, tačiau dažnai užtenka ir standartinės viešos informacijos, kuri nėra 100 proc. iliuzija, nors gali turėti užfasadinę valdančią slaptą zoną.

Vienas iš akstinų, paskatinusių imtis filognozijos projekto buvo prieš mane vykdoma psichologinė operacija, todėl ši tema yra privaloma filognozijos sudėtyje tiek sątvarologijoje, tiek substratologijoje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s