Filosofijos istorijoje arčiausiai sątvarologinės psichovektriaus idėjos yra Heideggerio „Būtyje ir laike“ analizuojami čia-būties egzistencialai. Tačiau jo teorija buvo kuriama ontologijos rėmuose, kaip filosofinė ontologija, skirta išryškinti būties problematiką, žiūrint iš žmogaus sąmonės vidaus. Sątvarologiją domina ne tiek ontologija, kiek psichikos sandara, viso žmogaus substancijų spektro atskleidimo prasme. Psichovektorius yra vidinė informacijos sumavimo struktūra, kurioje būties jausmas, suvokimas yra tik vienas iš sąmonės pamatinės substancijos atributų – ne galutinė realybė. Nepaisant to, Heideggerį galima laikyti gana pažengusiu sątvarologijos pirmtaku, pradžia laikant I. Kanto metafizikos kritikas.

Šiame skyrelyje galima išplėsti sątvaro psichovektoriaus teoriją pridedant platesnę sumatų ir sumantų klasifikaciją trukmės ir kokybės aspektu. Priminimui, sumatas yra tai, kas sumuojama, surinktų signalų apibendrinimo bei sintezės vieta sąmonėje; sumantas yra tai, kas sumuoja, arba subjektinė sątvaro fundamente esanti realybė, kuri yra žmogaus asmeniniu centru. Sąmonėje sumavimas yra tam tikras informacinis paviršius, kuris susiformuoja rodančiojoje substancijoje, susijungiančioje į šviesos arką iš galinio substancijų spektro, kuris pasislinkęs į bozoninę-eterinę tikrovės gelmę, slepiančią žmogaus sielos paslaptį. Ši realybė yra tikrasis žmogus, vadinamas realino bendrąja gauble, kurioje vyksta tikras suvokiantis aplinką žmogaus buvimas absoliučioje realybėje.

Imant visą spektrą iš šios perspektyvos, turime stumiančią, stumiamą ir veikiamą dali, kuri apibendrina žmogaus perspektyvos centrą, vadinamą psichovektoriumi. Stumiančioji dalis yra laisva erdvė, kurioje žmogus įstatytas į plotinį kontinuumą, kuriame turi, vedamas sumatų ir sumantų komandinių struktūrų, pasirinkti savo konkrečią trajektoriją žemėlapyje. Visa tikrovė yra planetos paviršius, kuriame vyksta pagrindinis žaidimas ir judėjimas, organizuojant žmoniją į eiolines trajektorijas. Žmogaus sąmonė įkalinta tarp dviejų kraštinių realybių, laisvės ir būtinybės ir turi jose susirasti pagrindinį savo egzistencijos centrą. Tenka rinktis kada naudoti pusiausvyros taisykles, reikalingas organizuotų formų stabilumo palaikymui, o kada reikia išeiti iš rėmų tam, kad galėtum sutvarkyti aplinkoje atsiradusius simetrijų pažeidimus.

Psichovektorius yra pagrindinė stumiančioji dalis, kuri turi tam tikrą konfigūracinę formą, vidiniame jausme suvokiamą kaip sumatų ir sumantų dauglypa. Ši vieta sątvarologijoje jau ne kartą aiškinta „Filognozijos pradmenyse“ ir susideda „burinės“ struktūros, rodančios 5 pagrindines sąmonės kryptis. Jose sumatus ir sumantus galima klasifikuoti trukmės ir kokybės aspektais. Trukmės požiūriu yra

1. pastovūs sumatai, kurie veikia pastoviu veikimu sąmoningoje būsenoje;
2. epizodiniai sumatai, kurie veikia trumpais tarpais, neapimančiais viso būdravimo ciklo;
3. ypiniai sumatai, kurie rodo punktyrinį trukmės principą, sudarantį ilgesnę ar trumpesnė seką;
4. šuoriniai sumatai yra tokie, kurie įsipaviršina šuoliniu principu, kaip tam tikras vektorinis išnyrantis plotas;
5. srautiniai sumatai, srūva srautu tam tikrą laiko tarpą, labai tankiu punktyriškumu.

Kaip pavyzdį imkime pastoviuosius sumatus. Pagrindinis pavyzdys yra rodančiosios substancijos suvokimo bendroji būsena, tapatinama su būties jausmu bei priekinės sąmonės rodomosios substancijos masyviniai sumatai. Taip pat prie pastovių sumatų priklauso asmens ir tapatybės tvariosios struktūros, kurios įsikomponuoja į centrinės sąmonės kūno suvokinius. Epizodinės gali būti kaupiamosios sąmonės struktūros, karūninės sąmonės jausminės būsenos ir pan. Ypinis gali būti kalbėjimas, mąstymas judėjimas ir kiti psichovektoriaus komandiniai aspektai, susiję su veikiančiąja žmogaus dalimi. Šioje vietoje sątvarologijoje reikia nuveikti daug darbo, atskleidžiant tikras konfigūracijas ir psichologinius mechanizmus, tačiau įžanginiame skyrelyje pateikiu tik paprasčiausią klasifikaciją, kurią kiekvienas savo viduje turi ištyrinėti pats.

Kokybės požiūriu yra

1. masyviniai paviršiai,
2. šlėkiniai paviršiai,
3. struokiniai paviršiai,
4. pjūviniai rėžiai,
5. komandiniai paviršiai,
6. maloniniai paviršiai,
7. skausminiai paviršiai ir t.t.

Kiekviena iš šių kokybių, jungiasi su trukmės atributu ir gauname tikrą sumatinį psichovektorių, kuris modeliuojamas burinėje struktūroje. Imkime f) ir g) paviršius, kurie gali būti burės apačioje, kūno struktūroje ir matuojami cukrogramais arba jugelgramais, kaip paaiškinau skyrelyje „Sekso apokalipsė“. Perkėlus šiuos paviršius į karūninę dalį, gauname laimės ir kančios sumatus, kurie atsiranda žmogui gyvenant gerovės arba vargo gyvenimą. Vienas iš sątvarologijos ir apskritai filognozijos tikslų, parodyti, kad jeigu santvarka nesirūpina žmonių gerove valstybėje, ji yra žlugdymosi būsenoje, nes vargas ir kančia rodo, kad primetami gyvenimo principai neatitinka žmogaus prigimties ir jis priešinasi jiems savo įgimtu pasipriešinimo jausmu, kuris pereina į realų nepasitenkinimą ir revoliucinę būseną. Tad kuriant visuomenės santvarką, kuri turi remtis teisingu žmogaus supratimu, reikia išmanyti sątvarologijos teoriją, kuri padeda suprasti žmonių vidines problemas.

Grįžtant prie sumavimo paviršių kokybės klausimo, kiekvieną kokybę reikia apibrėžti, kad ji būtų suprantamesnė ir atitiktų daugumos žmonių vidinį jausmą. Masyviniai paviršiai yra priekinėje sąmonėje, kuri rodo aplinką ir daiktus. Dažniausiai jie būna pastovūs, arba nenutrūkstamo srauto viso būdravimo ciklo metu. Šlėkiniai paviršiai yra specialūs funkciniai plotai, kurie gali būti susiję su asmenybės centru, kūno sąmone, karūnine sąmone ir net pasauliu, kuriame šlėkais jis skirstomas į įvairias skirtingai veikiančias sumatoriuje zonas. Struokiniai paviršiai yra minčių pasaulis, esantis galinėje sątvaro spektro dalyje, susijęs su lankstomu ir valdomu laksatu. Tai proto apibūdinimas, kuriame mintys aiškinamos kaip abstraktų sąstruokos, galinčios būti valdomos ypais arba srautu. Pjūviniai rėžiai susiję su kūno muskulatūrine motorika, darančia judesį keičiant padėtį iš vienos vietos į kitą. Su pjūviniais rėžiais susiję komandiniai šlėkai, kurie yra asmens konstrukcijoje valdančioji dalis, aktyviosios sumatoriaus dalies veikimo centras.

Yra du pagrindiniai sątvaro veikimo centrai: masyvinis-struokinis sumatas-sumantas, kuris sudaro tikrovę kuriančią bei suprantančią dalį ir juo pagrįstas komandinis-masyvinis sumantas-sumatas, atstovaujantis aktyviąją kūnu veikiančią žmogaus dalį, kuris pertvarko pasaulį taip, kad jis labiau atitiktų žmogaus pojūčius. Taip pat yra du poliniai gaubiantys principai, kurie reguliuoja bendrosios gaublės būseną ir signalizuoja bendrąją žmogaus būklę tikrovėje – tai šlėkinis laimės ir kančios suvokimas, kuris tikrovėje, arba priekinėje dalyje, atitinka žmogaus gerovę arba vargą. Kita vertus, filognozai nėra eiliniai žmonės ir jų valdomų būsenų spektras daug aukštesnis, įtraukiantis religines, filosofines, egzistencines būsenas, kurios yra realybės mistiškosios patirties galimybės, rodančios pastangą savo viduje sukurti ryšį su tikrovės fundamentu, patirti pilną realybės gelmę, neįsistatant į primityvios laimės ir gerovės siekimo kelią. Tačiau bendriniam žmogui – tai natūralu ir turi būti tiriama išsamiu tyrimu, o visos kitos patirtys – rinktiniams žmonėms, kurie iš gyvenimo nori daugiau.

Laimė, malonumai ir gerovė gyvybės procese yra optimalių būklių ir būsenų signalizatoriai, šiuolaikinėje etikos bei žmogaus teisių doktrinoje vaidinantys labai svarbų vaidmenį, tačiau gilioji filognozija siekia daug daugiau. Tai glaudžiai susiję su dirbtinių, simuliacinių realybių problema, iškylančia ekranologijoje ir virtualioje realybėje, kuri rodo netikrą dirbtinį vaizdą ir išima žmogų iš natūralių trajektorijų, švaisto gyvenimą, atima iš jo tikrą džiaugsmą, pakeičiant jį miražine pseudorealybe. Manau, kiekvienas žmogus turi siekti tikros, centrinės satvaro būsenos, kuri optimali, subalansuojanti malonią netikrovę su sunkia pasaulio patirtimi. Satvarologija neskatina bėgti nuo tikrovės, užsidarant psyopinėje matricoje, o tai transhumanistinėje ateityje bus propaguojama labai agresyviai ir kiekvienas žmogus turės daryti svarbius pasirinkimus.

Arkos statybos uždavinys ragina kiekvieną susikonfigūruoti savo sąmonę teisingiausiu, tiesos jausmo neprarandančiu būdu, nes galimybė gyventi tiesos sąmonėje yra nepakeičiama gyvenimo dovana, kurios neturėtų švaistyti nė vienas žmogus.

• sątvarologija