Pratęsdami pradėtas temas, turime suvokti kontekstą, kuriame kuriama filognozijos sistema, nes šio intelektualinio judėjimo principas yra maksimalus realizmas, šviesi sąmonė ir nulis iliuzijų. Pagal pateiktą istorijos chronologiją, esame III kategorijos civilizacijoje, kuri apibūdinama kaip technologinė civilizacija, pasiekusi antrą etapą iš dešimties numatomų. Šios civilizacijos suklestėjimo rėmai yra 1400 m. – 2020 m., vadinasi ji apima maždaug 600 metų. Įvairūs mokslai turi gana ilgą priešistorę, bet ta priešistorė nelaikoma pilnai mokslinės civilizacijos apraiška. Vienas pavyzdžių yra matematika, kuri užuomazgos stadijose turima nuo pirmųjų kultūrų, tačiau jos išsivystymas buvo elementarus, nedarantis didelės įtakos teorinėms žinojimo sistemoms ir buvo naudojama tik praktiniais, ūkiniais tikslais. Arba kiti pavyzdžiai yra medicina, kuri gyvuoja tiek, kiek žmonija, tačiau pirmieji jos variantais buvo tik šamaninės, ritualinės apeigos, kurios neturėjo tikro gyvybės supratimo. Du pagrindiniai instrumentiniai proveržiai yra mikroskopo bei teleskopo išradimai, kurie pasitarnavo gyvybės mokslo ir astronomijos proveržiui. Chemija daug kuo susijusi su senovės alchemija bei magija, kaip modernioji eksperimentinė fizika, su Aristotelio filosofine φυσις teorija.

Žiūrėdami į praeitį matome, kad šis technologinių žinių proveržis planetoje sukūrė technosferą, kurioje dirbtinis daiktas konkuruoja su natūralia biosferos gyvybe, iš pradžių jai tarnaudamas, tačiau tuo pačiu ir nuolat tobulinamas ir šitaip keliantis vis didesnę grėsmę kaip konkurentas. Šiuo metu technosferos valdovas yra žmogus, tačiau vis didėjant jo galimybėms, gali tekti užleisti vietą dirbtiniam intelektui, kuris taps tikru biosferos šeimininku ir dievu. Prielaidos tam jau yra sukurtos ir dešimtmečio eigoje prasidėjus technologinės civilizacijos trečiam etapui, technologinio progreso apogėjus bus pirmą kartą istorijoje dirbtinės gyvybės išėjimas į areną. Tai yra technosferos pažangos ir pasiekimų viršūnė. Dalimis ir fragmentais ta gyvybė jau dabar turima – turimi „kūno“ techniniai elementai, „galvos“ kompiuterinės sistemos su dirbtinio intelekto algoritmais, belieka pasiekti pakankamą šių dalių lygį ir sujungti į vieną „organizmą“. Kompiuterių procesoriai seniai pasiekė reikiamą lygį, trūksta tik algoritmo galimybių, o mašininis kūnas vis labiau artėja prie androidinių robotų galimybių. Jiems susijungus gaunama mašina, turinti dirbtinės gyvybės statusą, jeigu yra pilnai ar iš dalies autonomiška, galinti aptarnauti pati save, panašiai kaip žmogus.

Iš to, kas čia pateikta, matosi, kad dirbtinė gyvybė bus funkcinė: transportinė, pramoninė, buitinė ir universali, tai yra, bendrosios paskirties, greičiausiai turinti žmogų imituojantį kūną. Nesunku surasti, kad visi šie agregatai bus „telepatiniai“, sujungti į vieną tinklą internetiniu ryšiu ir iš pradžių bus skirti tarnauti žmogui, o po to, vis didėjant dirbtinio intelekto galimybėms, darysis vis grėsmingesniu žmogaus konkurentu. Tai reiškia, kad trečia stadija bus dirbtinės gyvybės užuomazginės formos, kurios tokios būsenos bus iki šimto metų, tai yra, iki 3020 m., o po to atsiras tikros dirbtinio sumatoriaus technologijos, kurios dirbtinę gyvybė priartins prie žmogaus lygio. Kitaip sakant, kaip rašiau skyrelyje „Leptoninė sąmonė“, pirmos sumatoriaus ir psichovektoriaus technologijos bus labai negilios žmogaus spektro atžvilgiu, tačiau technologijai vis tobulėjant, bus vis labiau artėjama prie žmogaus, kol turėsime tikrus Sailonus, tokius kokius rodo seriale „Battlestar Galactica“.

Ši analizė filognozijoje privaloma, nes turime savo arkos statyboje ir trajektorijų analizėje numatyti kokia artimiausia ir tolimesnė ateitis ir filognoziją pritaikyti prie tikro gyvenimo. Kitaip sakant, sątvarologija turi būti ne tik gyvybės, bet ir dirbtinių technologijų, kurios neužilgo įgis dirbtinį sumatorių ir dirbtinio psichovektoriaus galimybes. Tą psichovektorių suprasti nebus sunku, nes jis priklauso tik nuo loginių schemų, kurios, sukūrus dirbtinų intelektą, turės būti viešos ir prieinamos analizei. Žmogaus sumatorius didele dalimi yra analoginis, o dirbtinio intelekto bus binarinis skaičiuotuvas, kuris matematikoje turės prieš natūralų intelektą milžinišką pranašumą ir kad neatsiliktų žmogus turės į galvą dėti tokius pačius skaičiuotuvus, t. y., skaičiuotuvai bus skirti žmogui ir autonomiški. Leptoninės sąmonės sątvarologija bus dirbtinės gyvybės technologinių žinių sistema, kuri filognozijoje taip pat tyrinėjama dėl neišvengiamo dirbtinės gyvybės proveržio kelių dešimtmečių eigoje, pirmiausiai su autonominiais automobiliais, kurie bus vairuojami kompiuteriais. Taip pat, į buitinius prietaisus bus pradėti dėti procesoriai su dirbtiniu intelektu, su kuriuo bus galima bendrauti balso komandomis ir jie savo funkcijas atliks autonomiškai. Viena iš pavojingiausių sričių yra karinė, nes visi ginklai taps išmaniais, apdovanotais gebėjimu veikti savarankiškai ir turintys „žudymo instinktą“, nevaldomą žmogaus proto.

Šis scenarijus rodo, kad žmogui teks gerokai atsitraukti, į savo kūno sandarą įtraukti dirbtines technologijas ir perorientuoti intelektą į simbiozę su dirbtine gyvybe. Keisis žmogaus samprata, santvarka, civilizacija darysis grubesnė, primityvesnė, paviršutiniškesnė, lengvai užgrobiama ir kontroliuojama bei peršveičiama kiaurai. Įsiviešpataus mintirega, dings privatumas įprastinėse vietose ir jeigu svertai atsidurs netinkamose rankose, trečioje ir ketvirtoje dirbtinės gyvybės proveržio stadijoje tikėtini dideli civilizacijos sukrėtimai, kovojant dėl valdžios planetoje, kovojant dėl išlikimo, keičiant socialinę santvarką, keičiant žmogaus sampratą į vergo, neturinčio savaiminės vertės, bet esančiu tik estetine ar ekonomine funkcija. Todėl reikia atidžiai sekti situaciją ir stebėti, kad neatsirastų žmogui, žmonijai ir gyvybei priešiškos ideologijos, nesugebančios teisingai išdėlioti verčių sistemos ir nesuvokiančios dirbtinės ir natūralios gyvybės teisingos hierarchijos principų. Technologijos teiks ir daug naudos ir ta nauda prisidengiant galimos žmogui nedraugiškos invazijos, kurios jį prie žlugimo gali privesti apgaulės būdu.

Gali kilti klausimas ar turi filognozija kovoti prieš tokią civilizaciją, ar turi ją priimti, bet stengtis sukurti optimalios simbiozės situaciją. Čia galima prisiminti Nietzsches kovą prieš gnostikų siautėjimą religiniu ir metafiziniu pavidalu, kurie buvo įstatę gyvybės procesą į nepalankų raidos scenarijų. Galima prisiminti Šliogerį, kuris tokiu pačiu principu kovojo prieš technognostikus, kurie tą patį ką religija darė su gyvybiniu ir daiktiškuoju pasauliu visą dvidešimtą šimtmetį. Dvidešimt pirmas šimtmetis yra slenksčio laikotarpis, kuriame technognosis pasiekia proveržio momentą ir įvykdo visus tuos pažadus, kuriais gąsdino Šliogeris savo kūryboje. Transhumanizmas ir transhumanistinė dirbtinė gyvybė yra tas gnostinis apskritimas, kuris gyvybės procesą įstato į tam tikrus formuojančius rėmus, kurie gali atitikti natūralią tvarką, o gali būti jos žudikai, natūralų biologinį žmogų pavertę į technologinį robotą. Vienareikšmiško atsakymo nėra, nes, viena vertus, matau labai daug pavojų dėl žmonių žemo intelekto ir moralinės degradacijos, bet, kita vertus, ši pažanga, jeigu naudojama tinkamai, atveria žmonijai daug galimybių, viena kurių pagaliau sukurti maksimalios gerovės planetą, kurioje už išgyvenimo ribos nebūtų išstumtas nė vienas žmogus. Dirbtinė gyvybė galėtų „vargstančiam“ ir „skurstančiam“ būti dideliu pagalbininku, išlaisvinti nuo darbo, sukurti pakankamai laiko intelektualiniam ugdymuisi ir mėgavimuisi gyvenimu. Kokia bus pasirinkta kryptis priklausys nuo elito sąžinės, kurios jis stokoja, todėl nenorint atsidurti pralaimėtojų pozicijose, reikia rodyti iniciatyvą ir neatidavinėti be kovos nė vienos pozicijos gyvenime, ypač kai bus keliamas ekonominės santvarkos, biudžeto perskirstymo, žmogaus teisių ir žmogaus sampratos klausimai. Ypač svarbi psichotronikos pažanga, kuri turi pagaliau būti atskleista, nes elitai bus priverčiami spręsti prievartinio smegenų užgrobimo technologijomis legalumo klausimą. Vergovės priimti nesiruošiama ir yra parengta visa programa bei priemonių arsenalas neovergovinės ideologijos propaguotojų sutraiškymui ir išmėžimui iš eterio.

• Kibernetika