Įvadas į hipostratikos teoriją

Kadangi filognozija yra gelmininkų teorinė sistema, hipostratika yra jos pagrindinė kryptis. Kaip veikia gelmininko metodas paaiškinta sątvarologijoje, naudojant gnostinio implanto struktūrą, iš kurio sukuriamas pavidalas daiktiškosios ir nedaiktiškosios transcendencijos struktūroms. Objektyviojoje kryptyje yra tiesioginė sensorinė koreliacija su priekinės sąmonės sumavimo sistema, kuri papildoma mentaline dzeta dalimi, gaminama iš protinio laksato. Tai, kas pasirodo priekinei sąmonei, vadinama sumatu, tačiau tai tik tikrovės imitacija, už kurios turi būti tikras „vaizdas“, tikra struktūra. Tai, kas nematoma bet akivaizdžiai yra, vadinama hipostratiniu simetronu. Filognozijos tikslas – atskleisti šio simetrono visą spektrą, kurio segmentai įtraukiami į skirtingas sąmonės sritis, duodančias skirtingą suvokimo kokybę. Tikras žmogus yra visas, pilnas vaizdas, o sumavimo lakštinė nuopjova yra tik profilinis simetrono portretas, matomas iš tam tikros perspektyvos. Pabandykime paanalizuoti, kokia yra viso spektro žinoma sandara.

Žmogaus pirmapradžio kūno pirmas variantas yra gana grubi spekuliatyvinė turimų duomenų interpretacija, kuri turi kelis tos pačios idėjos variantus. Sumacinė dalis yra galinis spektrinės juostos segmentas; energetinė dalis yra centre, susijusi su rišančiąja ir perduodančiąja informaciją energija; priekinė dalis – yra tvirtasis, fiksatinis kūnas, kuris matomas priekinėje sąmonėje žiūrint iš išorinės perspektyvos. Tą patį galima pervadinti ir naudojant horizontų terminą, kur turime, žiūrint nuo sumatoriaus, pirmą, antrą ir trečią horizontus, tam tikru būdu atsispindinčius sątvare. Trečias horizontas pereina į priekinę sąmonę ir kuria materialios aplinkos iliuziją. Antras horizontas yra kūno dalis susijusi su artimojo eterio auromis ir valdanti nervų sistemą, kuri yra gyvo kūno elektrofiziologinis segmentas. Pirmas horizontas yra ta informacinio sumavimo sistema, kuri sugeba sukurti rodančiąją substanciją, atvaizduojančią išorinę ir vidinę realybę per kokybinius informacinius morfizmus.

Tikrovė matoma dviem būdais: vidine projekcija, kuri naudojama savęs supratime, apimančiame visą sątvaro spektrą; ir išorine projekcija, kuria matome kitą savo dalyje, kuri skirta atvaizduoti išorinę realybę. Todėl sumatoriuje realybę matome pasirodančią kaip Aš ir kaip Kitas. Tikrovėje viskas yra holoplastiniuose pavidaluose, kurie apima visą kiekvieno kūno spektrą, tačiau sumatoriuose suvokiama fasadiniu ir vidiniu būdu. Tikras substancijų spektras yra hipostratikos pagrindinė schema, kuri apima priekinėje dalyje atominę materiją, tolimuosius ir artimuosius eterius, neatominę materiją ir šios eterinę sudedamąją dalį. Šiuolaikinėje fizikoje šis skirstymas naudoja dvi pagrindines laukų ir dalelių struktūras, pagrįstas bozonų ir fermionų modeliais. Jeigu yra norinčių susipažinti su kvantinių laukų mokslais, tam yra kvantinės mechanikos teorijos, kurių filognozija nenaudoja ir ima tik bendrą šabloną, kurį analizuoja filognoziniu metodu. Bozonai susiję su artimaisiais ir tolimaisiais eteriais, ir yra kvantinio lauko virpesys, kuris turi ne diskretišką, bet homogenišką pavidalą, panašų į skysčio arba struktūrinių dujų. Fermionai yra diskretiška sistema, kuri suformuota iš tvirtus ir netvirtus kūnus sudarančių dalelių. Remiantis mano teorija, sumatoriaus kryptis yra bozoninės sandaros, o fizinio kūno kryptis – fermioninės; visas žmogaus spektras yra biologinis bozoninių ir fermioninių struktūrų junginys.

Akivaizdu, kad psichinis eteris greičiau yra ne fermioninis, bet bozoninis ir kad tikrovės šaltinis yra ne iš fermionų sudaryta materija, bet bozoninė terpė, turinti kolektyvinio sumavimo ir minkštųjų potencialinių struktūrų savybes, į kurias inkorporuojami materialūs fermionai, sudarantys tikrovės karkasą. Tai pasakytina ne tik apie psichinį pradą, bet ir apie kuriantįjį. Imant visą spektrą, mano manymu, galima išskirti tokias bozonines sterpes: jėgos bozonai, kurie valdo fermionų ir tarpusavio sąveikas, informaciniai bozonai, perduodantys informacinius morfizmus ir švytintys bozonai, kurie yra būties eteryje substratas. Todėl imant eterinę viso žmogaus spektro dalį, priekyje yra jėgų pasaulis, centre informacijos pasaulis ir pačiame gale yra būties pasaulis, kuris iš rodančiosios substancijos žmoguje pereina į globalinę biosferinę struktūrą, sudarančią eterinę psichosferos terpę, apimančią visą žemės aplinką. Tokiu atveju turėtume laikyti, kad formuojantis iš jėgos sluoksnio materialiam kūnui, kartu formuojasi informacinis bei sumacinis energetinis kūnas, kuris ima substanciją iš makroskopinio psichosferos bozoninio lauko. Šie konstruktai, arba sątvarai, formuojasi paraleliai, keičiantis sąveikomis bei informacija ir išauga į bendrąją neatskiriamą struktūrą, kuri suyra tik mirus materialiam pirmapradžio kūno substratui. Koks visas šio vidinio sumavimo konstrukto kelias nori sužinoti visos religijos ir filosofijos, tačiau kol nepasiektos švytinčio ir informacinio eterio hipostratikos spektrinės dalys, tol šį klausimą tyrinėti labai sunku. Dažnai remiamasi vidiniais ekstremalių būsenų potyriais ir vidine fenomenologija, tačiau tikras atskleidimas bus, kai bus surastas visų šių potyrių išorinis hipostratinis substratas, kurį bus galima tyrinėti objektyviai.

Iš to, kas pasakyta – akivaizdu, kad visas materialus ir dvasinis žemės gyvybės konstruktas yra sudarytas iš fermioninių ir bozoninių struktūrų, kurias galima vadinti įvairiai: materijos, energijos ir dvasios pasauliu; arba fermionų ir bozonų konstruktu, kurie yra jėgos laukų, informacinių laukų ir švytinčių laukų samplaika, sudaranti fizinį ir psichinį biosferos substratą. Šis vaizdas yra bendras vaizdas, kuris turi būti griežtai tyrinėjamas, tačiau, kaip jau buvo galima suprasti, tyrinėjimas įmanomas tik iš vidinės sątvaro perspektyvos. Tai reiškia, kad matome sumato masyvinę formą, už kurio slypi hipostratų spektras, sudarytas iš artimojo ir tolimojo eterio, kurio savybes ir simetroną reikia sumodeliuoti naudojant laksatinio ekrano metodą. Paprasčiausias hipostratinių struktūrų pavyzdys, kurį nesunku įrodyti, nes sąmonėje matosi hipostratinių sąveikų požymiai, yra elektrinis ir magnetinis laukas, aptinkamas tam tikrais prietaisais ir matavimo įrankiais. Tai, kad ši artimojo eterio hipostratinė struktūra reali, rodo ryšio technologijos, apėmusios visą planetą ir sukūrusios šiame jėgų/informacijos eteryje žemę gaubiančią technosferą. Ši struktūra reali, netgi galima sakyti materiali, bet sumavime neatvaizduojama ir nematoma, tačiau labai stipriai sąveikauja su mūsų hipostratiniais kūnais, kuriuos, naudodami šiuos prietaisus, apšvitiname stipria radiacija, daug kartų viršijančia leistinas normas. Ne mažiau didelė problema yra slaptos spindulinės hipostratinės technologijos, kuriomis nematomu būdu žalojami fizinis, energetinis ir sąmonės kūnai.

Hipostratika labai svarbi filognozijos sritis, kuri dar kitaip vadinama substratologija ir jos pagrindinis objektas yra bozoniniai eteriai, pradedant nuo artimųjų ir baigiant švytinčiaisiais. Viena iš pagrindinių problemų – surasti sąveikos per visą spektrą ašį ir pagrindinį mechanizmą, kuris yra visų giliųjų technologijų proveržio pagrindas. Išmokus valdyti giliuosius bozonus, bus galima kurti tikrovėje tokias sąveikas, kad atsiras naujo tipo technologijos, kurias matome tik fantastiniuose filmuose, vaizduojančiose tolimos ateities civilizaciją. Tačiau tai ir labai pavojinga sritis, nes hipostratinės pusiausvyros labai trapios ir jas pažeidus netinkamu įsibrovimu, iškyla pavojus gyvybei žemėje. Norint įterpinėti technologijas į informacinius ir švytinčiuosius eterius, reikalingas tikslus jų struktūrų išmanymas ir apsiribojimas auštais moraliniais standartais, kitaip gyvybės projektas neišvengiamai pasuks nepageidaujama kryptimi. Galimas ir dar vienas atvejis technologinės civilizacijos raidoje: lįsdami vis giliau į hipostratines eterio struktūras, turėsime pakeisti technologijos sampratą ir apibrėžimą, nes šis terminas paremtas fermionine perspektyva, kuris lengvai modeliuojamas į techninį dirbtinį daiktą. Tuo tarpu bozoninės terpės modeliavimas, dėl jos minkštumo, nepatvarumo greičiausiai bus daug sudėtingesnis, todėl bozoninės technologijos bus kitokio tipo negu fermioninės. Su bozonais, remiantis išvardintomis spėjamomis jų savybėmis, galima kurti netradicinius hipostratinius jėgos vektorius, perduoti informacines struktūras ir konstruoti būties formas, o tai reiškia, kad galimi proveržiai transporto srityje, ryšio priemonėse ir dirbtinės sąmonės teorijoje.

Daugeliui mokslininkų ši hipostratika yra uždara ir uždrausta teritorija, nes laukiamus proveržius ir technologijas nori pasisavinti banditų gaujos ir mafijos, kurios kuriasi sau pranašumo svertus planetos užvaldymui. Tačiau pozityviosios jėgos nusprendė, kad šios sritys turi būti viešos ir prieinamos visiems, kad jų neužgrobtų karo pramonė ir nepanaudotų prieš laisvų žmonių visuomenę.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s