„Iniciato pradžiamokslyje“ pateikiau pagrindinių civilizacijos vystymosi etapų pavyzdžius, kuriais tobulėjo centrinė planetoje magijos sistema, su savo pagrindiniais prometėjiškais atsišakojimais. Magija žymima laipsniu pagal jos praktinio varianto eilės numerį, tai yra, 1M, 2M (pirmo laipsnio magija, antro laipsnio magija). Aukščiausio laipsnio magija šiuo metu yra 6M, kuri vadinama technologine magija. Šis žodis gali skambėti neįprastai, nes magija suvokiama pagal jos archaiškus pavyzdžius ir nelaikoma rimtu užsiėmimu. Ilgą laiką ji tokiu ir buvo, tik psichologine priemone, tačiau tai savo metu buvo elitinės žinios, geriausia kas turėta. Šiuolaikinė magija – taip pat yra geriausia kas turima, o viskas, kas apibūdinama lotynišku veiksmažodžiu scire, scientia, yra tik egzoterinis variantas.

Norint suprasti šios sistemos ištakas, reikia žinoti civilizacijų istorijos chronologiją, kaip planetoje vystėsi žinojimo formos, kokius raidos etapus jos praėjo. Aš naudoju standartinę chronologiją

a) gamtinis žmogus (1M),

b) pirmykščių kultūrų žmogus (2M),

c) pirmos kategorijos civilizacija (3M),

d) antros kategorijos civilizacija (4M, 5M),

e) trečios kategorijos civilizacija (5M, 6M).

Planetinė vienarūšė civilizacija neegzistuoja, ir matome vienu metu kelis skirtingų tipų civilizacijų pavyzdžius. Pavyzdžiui, krikščionių bažnyčios yra pirmos kategorijos civilizacijos reliktas, kuris veikia kartu su trečios kategorijos, technologine civilizacija. Galimi atvejai, kai žmogus, arba jų grupelė šiuo metu gyvena gamtinio žmogaus galimybėse, ypač indėnų bendruomenės Amazonės džiunglėse. Didžioji civilizacijos dalis yra trečios kategorijos civilizacijos lygmenyje, kuris pasiekęs 2 etapą iš 10 galimų. Kiekvienas etapas turi savo „slaptą doktriną“, kuris yra to etapo centrinis veikalas, prieinamas tik elitui, išrinktiesiems. Tuo tarpu ankstesni variantai būna paviešinti ir neteisingai vadinami „ezoterika“. Pavyzdžiui, tokie yra Kabala (3M, 4M), Gnosticizmas (3M, 4M) ir pan. Į šį kontekstą įrašius filognoziją, ji vertinama kaip 4M (filosofija), 5M (mokslas), 6M (avangardinis mokslas).

Norint suprasti kokioje planetoje gyvename, reikia sugebėti padaryti visų kultūrų ir rasių apžvalgą. Mažiausiai pažengusios yra juodaodžių ir indėnų civilizacijos, kurių „kultūrą“ pakėlė tik baltaodžių invazijos. Jos sugebėjo savarankiškai sukurti tik 1M, 2M ir 3M. Kitas segmentas, kuris sugebėjo pasiekti aukštą civilizacijos lygį yra Kinijos, Japonijos civilizacijos (4M, 5M), apimančios planetos azijinę dalį. Šių segmentų ekspansija minimali, nes jos išliko toje žemyno dalyje, kurioje atsirado, vykdydami tik minimalius ekspansijos projektus. Bet svarbiausias žemyno regionas yra Irako teritorijoje, kurioje turime ankstyviausią civilizacijos pavyzdį, vadinamą Šumerų civilizacija (3M). Ši civilizacija ilgą laiką buvo pagrindiniu idėjų šaltiniu, kurios buvo perimamos į aplinkines kultūras, turėjusias pirmykščių kultūrų arba pirmos kategorijos civilizacijos lygmenį. Šumerų civilizacija šiuo metu neturi tiesioginio atstovo ir yra laikoma išnykusia. Panaši, nepriklausoma civilizacija atsirado Egipto regione, kuri pasiekusi 3M lygmenį nunyko, prarado savo kultūrinio centro statusą, užleido jį pažangesniems centrams.

Tačiau mums įdomiausia yra arijų civilizacija, kuri palikusi nedaug tiesioginių įrodymų, bet turėjo tokį patį statusą kaip ir šumerai. Kur tikra arijų protėvynė, nežinoma, žinomos tik tos tautos, kurios yra kilusios iš arijų jų migracijos eigoje. Seniausia žinoma arijų atšaka yra Indijos civilizacija, kuri buvo sukurta arijams susimaišius su vietiniais gyventojais ir sukūrus vieną iš turtingiausių senovės kultūrų. Kita atšaka yra persai, gyvenę šiuolaikinio Irano teritorijoje. Persai kaip ir indai daugiausiai pasiekė 4 M lygmenį, kuris iki šių dienų yra vienintelė autentiška žinių sistema. Didžiausią proveržį padarė graikiškas arijų atsišakojimas, kuris sukūrė šiuolaikinę 4M struktūrą, rodžiusią pasikeitusią elito sąmonę ir naujo kultūrinio proveržio galimybę, kuri prasidėjo maždaug 6 a. pr. m. e. Graikijos pusiasalyje. Žinomiausi šio proveržio atstovai yra Sokratas, Platonas ir Aristotelis, sukūrę naujo stiliaus mąstymo sistemą, apvalytą nuo antropomorfinių ir religinių elementų. Šį substratą perėmė lotynai, sukūrę iš pradžių Romos respubliką, o po to – Romos imperiją. Šie turėjo magijos galimybes, kurios buvo 2M, 3M ir 4M vienu metu.

Šumerų, Egipto ir Indo-Arijų įtakoje turime hebrajų kultūrą, aprašiusią savo tautos istoriją Senajame testamente ir naudojusią senesnius regiono civilizacijų mitologinius, religinius šaltinius, kurie išsivystė į judaizmą ir Kabala. Jo įtakoje atsirado krikščionių religinis judėjimas, graikų, romėnų, Egipto civilizacijų aplinkoje, kuris išsivystę į įvairias gnostikų mokyklas, buvusias krikščionių bažnyčios pirmtakais. Tačiau Pauliaus gnosticizmas Romos imperijoje buvo išrinktas pagrindine mokykla, o kitos gnostinės atšakos sunaikintos ir ištrintos iš istorijos. Ši istorija rodo maždaug 3M ir 4M lygmenį, kuris perėjo į vėlesnes, 5M doktrinas. Paskutinieji istorijoje yra germanai, slavai ir baltai, kurie yra arijų palikuonys, toliausiai migravę nuo kultūrinių centrų, Indijos, Persijos, Graikijos regionų ir labiausiai smukę bei nesugebėję pakelti kultūros lygio iki to, kuris turėtas Indijos pusiasalyje. Tai yra 3M lygis, kuris įsikultūrino tik dėl romėnų ir graikų ekspansijos, ypač tada, kai šie buvo sukrikščioninti ir pradėjo vykdyti germanų, slavų bei baltų kristianizaciją. Šioje vietoje įvyko pagrindinis kitas proveržis, kuris „bendradarbiaujant“ graikams, romėnams, germanams ir hebrajams, sukūrė 5M magijos atsišakojimą, turėjusį scientia pavidalą. Ši struktūra per Izraelį, Graikijos pusiasalį į Europą atnešė tikrą mokslo proveržį, kuris buvo padarytas infiltruotų į Europos universitetus slaptų sektų.

Žinojimas, žinių sistemos neatskiriamos nuo rašto, kuris yra žinių raiškos ir saugojimo būdas. Pagal civilizacijas turime tokias rašto sistemas

a) Šumerų dantiraštis,

b) Arijų sanskritas,

c) Egipto piktogramos,

d) Kinijos hieroglifai,

e) graikų ir lotynų abėcėlės,

f) germanų runos,

g) slavų kirilica.

Visos šios rašto sistemos buvo viešos, skirtos skleisti viešas žinias. Tuo tarpu tikras magas naudoja kitokį raštą, kuris neįtraukiamas į jokią lingvistikos sistemą ir vadinamas sigilų raštu. Tai nėra pats seniausias išradimas, galėjęs atsirasti gana vėlai, bet bent nuo 3M tikrai naudotas, kai magija pavirto tikra jėgos priemone. Tai slapta sistema, kurią žino tik inicijuoti ir išvystyta į aukščiausią lygmenį. Visų laipsnių magija šiuo metu iš tikro yra sigilų magija, kuri naudojama net filognozijoje kaip skyrelių stilistinis pamatas. Mano tekstai „Filognozijos pradmenyse“ – sigiliniai. Sigilas dar kitaip yra multipleksas arba dauglypa, kuri simboliškai išreiškia hipostratos struktūrą, per ženklą susietą su žmogaus sąmone. Sigilo struktūra, proto struktūra ir hipostratos struktūra yra tiesioginiame ryšyje ir tampa valdoma, kontroliuojama sistema. Palyginus su įprastinėmis linijinėmis rašto sistemomis, sigilų raštas yra struktūrinis, kuris uždeda ant tikrovės konstruktą, jį išima arba supranta. Magijos aktą galima pavaizduoti tokia knygos forma: pirmas puslapis yra antspauduojantis pradžios sigilas, kuris yra magijos aktas, tada linijiniu raštu parašyta objekto istorija, kurio atžvilgiu taikoma magija, ir pasiekus rezultatą – pabaigos sigilas, rodantis objekto būklę ir perspektyvas. Sigilas yra strategijų, metodų ir priemonių arsenalas, kuriuo veikiami objektai, kuriuos inicijuotas magas mokosi mintinai, taiko praktikoje, išradinėja naujus. Nuo to, kokios priemonės leidžiamos, gali būti juodoji, baltoji magija ir pan. Pavyzdžiui, jeigu magas žmogaus arba bendruomenės atžvilgiu pritaiko destrukcijos sigilą – tai yra juodoji magija.

Gynyboje mago užduotis stebėti tikrovę ir suprasti, koks sigilas jo aplinkai taikomas, kad galėtų imtis gynybinių veiksmų. Puolime renkasi poveikio sigilą, su kuriuo siekia norimo tikslo. Pavyzdžiui, kokiame sigile (-uose) šiuo metu vystosi Lietuvos istorija gali pagal požymius suprasti tik magas, inicijuotas į 6M magijos sistemą. Yra šios sistemos populiarusis, žaidybinis variantas ir tikras, nes sigilą pritaikyti sugeba tik tikras magas, kuris naudojasi magijos įrankiais ir paprastos intencijos tikrovių surišimui – neužtenka. Koks veikia sigilas galima sužinoti ir iš tiesioginių užuominų, per žiniasklaidoje rodomus simbolius, kodines frazes, teatralizuotus renginius ir pan. Šie simboliai yra ir gerieji, ir blogieji, nes planetoje veikia kelios stovyklos, kurios konfliktuoja todėl, kad vieni garbina mirtį, o kiti gyvybę.

Grįžtant prie filognozijos, knygų skyreliai nėra tikri sigilai, bet jų konstrukcija ir stilistika yra sigilo struktūros atitikmuo. Taip yra todėl, kad mano minties formos yra sigilinės, o linjinis raštas ir mąstymas – nebūdingas.

• Civilizacija