Techninis daiktas

Šiame skyrelyje aptarsime pagrindinius pažinimo sątvarologijos principus, kurie skiriasi nuo psichologinės sątvarologijos, nes pažinimo psichovektoriaus tikslas yra atskleisti tikrovės paslaptis, o psichologija yra tik elgesio motyvatorius. Ši sątvarologija yra pagrindinis filognozijos skyrius, kuris tiria vidinę sumatoriaus sandarą, skirtingai nuo gelminės filognozijos, kuri tiria substratus. Koks yra pagrindinis pažinimo principas, kas sumatorių daro gebantį pažinti, atsakyti į iškeltus tikrovės esmės klausimus? Šis sugebėjimas aiškinamas naudojant Hegelio tezės, antitezės, ir sintezės struktūrą, kuria jis pats naudojo istorinio proceso analizei, o aš filognozijoje naudoju pažinti gebančios gyvybės atsiradimo procesui aprašyti. Sumatorius sudarytas iš antitezės, kur viena yra priekinė sąmonė, kita – galinė, tarp kurių nusistovi antitezės santykis, arba konflikto, priešiškumo, atskirumo, izoliacijos. Tai yra, viena sąmonės dalis rodo pasaulį kaip vaizdą, o kita yra tik savo gyvybės jutiminės patirties struktūra, kuri sudaro žmogaus vidinę šerdį. Taip paruošiamas pagrindas šių dviejų dalių sujungimui sumatoriuje, kuris vadinamas sinteze. Vadinasi, gyvybė galima kaip gryna antitezė, be sintezės; ir aukštesnį lygį ji pasiekia tada, kai sątvaras pradeda daryti sintezes, kuriose protas jungiamas su daiktais.

Koks sintezės tikslas – suprasti nesunku: tai pasaulio valdymas, jo pritaikymas savo reikmėms, supratimas, užkariavimas. Šis užkariavimas prasideda nuo paprastų, iliuzinių jo formų, kurios reiškiasi kultūrinėmis, kalbinėmis priemonėmis; po to po truputį pereinama prie tikrų daiktų naudojimo, kurie iš pradžių naudojami tik kaip pagalbiniai, simboliniai maginių ritualų reikmenys, po to juo pradedama naudoti kaip tikrus funkcinius daiktus, sukurti maginiam įspūdžiui. Vienas toks pirmas reikmuo buvo kalba, kaip pirmoji sintezės technologija, po to atėjo eilė ritualiniam veiksmui ir pagalbiniams daiktams. Kitaip sakant, pirma sintezės forma buvo magija, kuri atrado svarbiausius principus kaip „bendrauti“ su tikrove, gaunant iš jos tai, ko reikia bendruomenei; ir tik po daugelio tūkstantmečių buvo pereita prie tikros technikos. Ketvirtame „Filognozijos pradmenų“ tome aiškinau, kad magija vertinama laipsniais, arba vadinama pagal prometėjišką jos atsišakojimą, kuris kuria visuotines civilizacines formas bendruomenėje. Eiliškumas toks:

a) toteminė magija – 1M;

b) mitologija – 2M;

c) monoteistinė religija – 3M;

d) filosofija – 4M;

e) mokslas – 5M;

f) filognozija – 6M;

g) avangardinis mokslas – 7M ir t.t.

h) baltojo drakono civilizacija – 100M.

Šiuo metu aukščiausia magijos forma, kuri įvaldžiusi dirbtinio daikto, technologijos metodą, yra 7M arba kitaip vadinamasis avangardinis mokslas, naudojamas planetos elito. Pirmos magijos formos naudojo tik tam tikrą pasaulėvaizdžio modelį, kuris nebuvo teisingas ir šio modelio psichologiniai elementai prote buvo naudojami psyopinių technologijų konstravimui. Tai maginiai užkeikimai, ritualai, totemai, piktąsias dvasias atbaidantys prietaisai, amuletai ir t.t. Šiuos veiksmus atlikdavo šamanas, jeigu tai 1M magija, kuris būdavo bendruomenės lyderis, kurio horizontas buvo daug platesnis už eilinių narių horizontą, ir jis sugebėdavo juos su simboliniais aktais psichologiškai valdyti. 2M magija yra mitologinė, valdoma žynių luomo, turinti kosmogoninių mitų ir dievų pasaulio istorijos rinkinį ir bendraudavo su šiuo pasauliu apeigomis, ritualais, atnašavimu, aukojimu per šventes arba specialiosiomis progomis. Kokiams nors žygiui pasisekus arba nepasisekus, tikrindavo ar buvo atliktas ritualas, ar nebuvo pažeidimų ir klaidų ir nesėkmės atveju kaltindavo nusižengėlius dievų įstatymams. Šį principą pakeitė filosofija, kuri atsisakė bendravimo su neegzistuojančiomis būtybėmis technologijų ir perėjo prie tikro objektyvaus tikrovės tyrimo, kurio rezultatas buvo sintezė padaryta švaresniame, teisingesniame prote, kuris labiau atitiko sumatoriaus tikrovę, davė tikrą praktinę naudą. Filosofijos vienintelis trūkumas buvo tas, kad pereinamajame laikotarpyje ji buvo tik teorinė, o žmonės reikalavo praktines naudos, o ne sėdėjimo ant debesies, ir filosofams jos negavus, o tik naudojus senovinius psyopinės magijos metodus, iš jų šaipydavosi. Tačiau, kaip jau buvo paaiškinta, toks pats praktinis nenaudingumas būdingas 1-3M magijoms, kurios valdė civilizaciją tūkstančius metų. Šiuo metu planetoje yra struktūros, kurios naudoja visas magijos rūšis, turėdami savo atskiras sektas, uždaras bendruomenes ar galingas planetines organizacijas. Galingiausi 3M yra Romos katalikų bažnyčia, islamas, hinduizmas, budizmas, 4M planetinis filosofijos tinklas veikiantis per universitetus, akademijas ir institutus; 5M mokslas, taip pat turintis tiek valstybinių, tiek privačių institucijų tinklą ir elito 7M avangardinis mokslas, kuris turi geriausią šiuo metu mokslą, kuris skirtas planetos gynybai. Paprastas žmogus turi galimybę rinktis tarp 3M, 4M ir 5M, o kariuomenių elitai turi 7M magiją (avangardinį mokslą).

Dabar pakalbėkime apie techninį daiktą ir technologiją, kuri gimsta iš sumatoriaus antitezės sintezėje. Pirmos sintezės naudoja sumatoriaus paviršiuje matomus daiktus, kurie sujungiami prote į naudingą funkciją, tapdami įrankiu, ginklu, papuošalu. Tai medis, akmuo, ugnis, geležis, darbinis gyvūnas. Šioje sintezėje paimamas daiktas, prie to daikto pridedamas naudingas veiksmas, taip gaunant funkciją, kuri daug kartų padidina žmogaus darbo efektyvumą. Pirmos technologijos tokios ir buvo, surinkti nuo planetos paviršiaus daiktai, kurie sintezėje būdavo paverčiami technika. Tam reikėdavo daiktinės dalies ir veikiančiosios, daiktavardžio ir veiksmažodžio.  Tačiau gelminė, sumatoriuje nesumuojama dalis buvo tik psyopinės magijos kontrolėje, nes joje nebuvo galima užfiksuoti jokio daiktiškumo ir joks veiksmas nebuvo paverčiamas naudinga funkcija. Tačiau laikui bėgant alchemija buvo pakeista į chemiją, buvo atrasta elektra ir magnetizmas, metaluose sukurta srovė, su kuria galima valdyti elektromagentinį lauką, kuris jau yra hipostratose ir šitaip technikos lygį pakėlus iki tokio, koks turimas 7M magijoje, jau techniniu, dirbtiniu transcendentinių realybių sujungimu savo prote, kuris turėjo savyje objektyvios logikos potencialą. Šitaip paprasta kalbinė sintezę su tikrovės paviršiais ir įsivaizduojama gelme pavirto į tikros realybės daiktoveiksmių naudojimą, kuris gerokai išplėtė civilizacijos veiklos mastą, padarė ją galingesne ir pavojingesne, galinčia susinaikinti, todėl reikalaujanti savisaugos priemonių. Kodėl taip yra suprasti nesunku. Juk keičiant transcendentinės realybės vidinę sandarą, ardomos gyvybei reikalingos hipostratos simetrijos, dėl ko ji kenčia, išsigimsta ir net gali žūti, pavyzdžiui, dėl radiacijos po avarijų branduolinėse elektrinėse.

Taigi, norint didinti sintezės mastą, reikia užgriebti vis didesnį transcendencijos arealą, kuris metafizikoje buvo išvalytas nuo neteisingų valdžios priemonių filosofijos (4M) ir šiuo metu aktyviai užpildomą 5M šiukšlynu. Norint, kad šis procesas būtų veiksmingas, reikia filognozijos metodų, kurie teisingai paaiškina sumatoriaus principus, ir ištaiso mokslo, kilusio iš filosofijos, problemas. Tik taip, nuo 4-5M įmanoma pereiti prie 6-7M. Kitaip sakant, filognozija yra tarsi koks pereinamasis etapas, kuriame „Filognozijos pradmenų“ vadovėliai vaidina kertinį vaidmenį. Po to pereinama prie daiktoveiksmių ieškojimo transcendencijos kloduose, kurie į kontrolę paimami netiesioginėmis priemonėmis, nes su materija jie tiesiogiai nesąveikauja, ir įvaldomos hipostratos pasiekiant aukštesnę gnostinę sintezę sumatoriuje. Sintezes išskiriu tokias, kaip jau buvo aprašyta:

1 gnostinė sintezė – kultūra;

2 gnostinė sintezė – primityvios paviršiaus technologijos;

3 gnostinė sintezė – elektronika;

4 gnostinė sintezė – psichotronika;

5 gnostinė sintezė – antigravitacija;

6 gnostinė sintezė – sąmonės daiktoveiksmių gylis ir dirbtinė sąmonė ir t.t.

Šiuo metu pasiektas 5 gnostinės sintezės lygis, o 6 gnostinės sintezės lygis yra baltųjų drakonų, kurie turi savo arsenale dirbtinės sąmonės technologijas ir turi aukštąją telepatinę psichotroniką. Pagrindiniai technologijų segmentai yra transporto technologijos, energijos technologijos, kompiuterių technologijos, ryšio technologijos, filmavimo ir fotografavimo technologijos, atminties technologijos, garso ir vaizdo technologijos ir t.t. Elektronika aukščiausią lygį pasiekia psichotronikoje, o transporto technologijos – antigravitacijoje ir kosmoso transporte.

Pagrindinė šio civilizacijos proceso problema, kad kuo gilesnė hipostratinė sintezė, tuo labiau darkomos gyvybinės hipostratų simetrijos, kurių anomalijos sukuria apsigimimų protrūkį, kuris gali pakilti iki 10 proc. lygio. Todėl šis procesas turi būti griežtoje kontrolėje ir verslo arba galios logika neturi nustelbti etikos. Antigravitacijos dinaminis elementas sukuria hipostratoje kelių kilometrų anomalinę zoną, kuri pavojinga pilotams ir aplinkui esančiai gyvybei, todėl oro uostai turi būti toli nuo gyvenamų teritorijų ir nuo gyvybės sferos kertinių vietų. Šis dėsnis civilizacijos evoliucijos teoretikams turi būti gerai žinomas, nes gali būti, kad pažangiausiose technologijose ilgainiui dirbti galės tik mechaninė gyvybė, todėl bus svarbi robotikos evoliucija ir eigoje iškilsianti dilema – žmogus ar robotas turi būti civilizacijos šeimininku. Šiuo metu tai gali atrodyti neaktualu, tačiau ateitis kuriama jau dabar ir ji priklauso nuo sprendimų šiandien.