Šiame skyrelyje parodysiu, kaip susijungia pirmas ir aštuonioliktas „Filognozijos pradmenų“ tomas, rodantys filognozijos nuotykio pradžią ir pabaigą. Tam reikia prisiminti tokias sąvokas kaip eiolas, rėizolas, eiolinė mechanika, dėmenų ekranas, multipleksas ir t.t. Galėjo atrodyti, kad jos nesvarbios ir vystant temas bus išstumtos tradicinių sąvokų ir užsimirš, tačiau taip neįvyko ir jos tampa pamatinėmis filognozijos sąvokomis. Tiems, kas į jas neatkreipė deramo dėmesio ir, galbūt, nesuprato, priminsiu ką jos reiškia. Pirmi du terminai yra eiolas ir rėizolas, tad pradėkime nuo jų apibrėžimo. Tam padės tokie vaizdiniai kaip žemėlapis ir trajektorija. Kas tai yra visi žinome: žemėlapis yra galimybių visuma, o trajektorija, kokia nors faktinė, realizuota galimybių struktūra. Taigi eiolas yra žemėlapis kaip galimybių erdvė, o rėizolas yra trajektorija, kaip konkreti galimybių realizacija. Tačiau toks paaiškinimas – tik viena medalio pusė. Kita vertus, tokiuose terminuose kaip eiolinis ir rėizolinis vektorius – viskas atvirkščiai, nes kalbant apie judėjimą įvyksta inversija: eiolinis vektorius, arba laisvaveika, yra trajektorija, o rėizolinis vektorius, arba daikotvektorius yra žemėlapis. Laisvaveika kuria laisvą trajektoriją, būdingą sąmoningai gyvybei, o daiktovektorius yra žemėlapio, vadinamo „pasauliu“, judėjimo elementas.
Kaip ši tema susijusi su filognozija, kuri apibrėžiama kaip „pažinimo meilė“, matosi iš termino eiolinė mechanika paaiškinimo, kuri yra ne kas kita kaip pažinimo teorija. Gali pasirodyti, kad šios mechanikos reikšmė elementaresnė, kadangi susijusi su paprastu gyvūniniu judėjimu, tačiau toks įsivaizdavimas neteisingas, nes čia daugiau turimos omenyje aukštosios sąmonės funkcijos, kurių mechanika yra ne kūniška, tai yra ne „rėizolinė“, bet eiolinė, arba susijusi su eiolosfera, kuri yra bendroji gaublė, kaip gyvybinė laisvės erdvė, kurioje pirmenybė yra ne išoriniam, bet vidiniam, arba dvasiniam, judėjimui. Todėl eiolinė mechanika yra ne kas kita kaip pažinimo teorija, kuri naudojama filognozijoje. Kam to reikia – suprasti nesunku, nes norima atsiriboti ir nuo filosofijos „mąstymo“ kaip kontempliacijos arba refleksijos ir nuo pažinimo, būdingo moksliniam metodui, kurio tikslas – kurti mokslines žinias, pagrįstas tik „faktais“. Ši disciplina dar nėra išvystyta, nors tam yra visos reikalingos užuomazgos, ir galutinis variantas bus pateiktas aštuonioliktame „Filognozijos pradmenų“ tome, kuris vadinasi „Pažinimo meilė“.
Eiolinės mechanikos elementorius jau pateiktas ankstesniuose tomuose ir susijęs su tūkstančio vienetų skale, kuri yra visa planuojama eiolinės mechanikos trajektorija, kurios pagrindinis tikslas – pažinti realybės žemėlapį, naudojant dėmenų ekranus, rėizolinės substancijos gnostinius implantus, struktūrines formules, tačiau nenaudojant matematikos, kiekybės, kuri yra tik šalutinis teorijos įrankis. Prisiminus pagrindinę struktūrą, tokią kaip didžioji ir mažoji sieva, esanti divergentinėje arba konvergentinėje opozicijoje, pirmoji yra rėizolinė substancija, žemėlapis, o antroji – eiolinė substancija, arba trajektorija. Ši struktūra kuriama eiolinės substancijos sugebėjimo dėka, kurioje sąveika su žemėlapiu pagrįsta laisvu apsibrėžimu, nuo kurio priklausys, koks galutinis filognozijos rezultatas, kaip priemonės ir pasiekto realybės atidengimo. Pagrindinis kriterijus, kaip jau buvo aprašyta, yra kiek nematomos realybės padaroma matoma ir kaip ji suformuojama eiolosferos priemonėse. Tai reiškia, kad eiolinė mecahnika turi du pagrindinius sandus: teorinį ir praktinį. Pagrindinės priemonės – vadinamasis dėmenų ekranas, iš kurio formuojamas multipleksas, naujesniu terminu vadinamas „sieva“. Žinoma, kadangi tai pažinimo procesas, sieva turi būti ne psichologinė, bet racionalioji, kuriai būdingas logiškumas ir struktūriškumas, o ne estetika ir kūrybiškumas.
Kaip bus išpildyti šie reikalavimai – paaiškės vėlesniuose išplėtimuose, o čia tenoriu padaryti pirmą žingsnį ir pristatyti naują principą aiškesniu ir labiau išplėstu variantu. Kaip viskas atrodo pradiniame pristatyme, galima pasižiūrėti pirmajame tome, kur pateikta sątvaro kaip eiolosferos pradinė idėja, eiolinės mechanikos keli pavyzdžiai, ir kaip tikslas arba objektas – antigravitacijos ir artimųjų eterių tyrimų projektas. Ką duoda pažinimui eiolinė mechanika? Pirmiausiai išdėsto visą pažinimo komponentų rinkinį sątvarologijos kontekste, apibrėžiant eiolosferą; tada paaiškina patį pažinimą eiolinės mechanikos priemonėmis, kurios yra dėmenų ekranai ir loginės struktūros, vadinamos dauglypomis ir daugtūriais; galiausiai iškelia užsibrėžiamus tikslus apibrėžiant kiekybiškai kaip nežinojimas virsta žinojimu, neturėjimas – turėjimu ir t.t. Viso šio proceso tikslas – pateikti praktinių pažinimo rezultatų, kurie duotų techninę naudą ir išplėstų civilizacijos veiklos mastą. Preliminariai tai turi būti išsiveržimo į kosmosą pilnas įgyvendinimas – toks būtų filognozinės civilizacijos pagrindinis tikslas.
Visos žmonijos istorijos eiolinės mechanikos trajektorija buvo tokia:
a) magijos eiolinė mechanika – gamtinis žmogus,
b) mito eiolinė mechanika – kultūrinis žmogus,
c) herojinės religijos eiolinė mechanika – pirmo tipo civilizacijos žmogus,
d) filosofijos eiolinė mechanika – antro tipo civilizacijos žmogus,
e) mokslo eiolinė mechanika – trečio tipo civilizacijos žmogus,
f) filognozijos eiolinė mechanika – ketvirto tipo civilizacijos žmogus.
Vienas iš būdų vertinti koks kiekvieno trajektorijos etapo pasiekimas yra rišlio ir technikos forma, kurie yra teorija ir praktinis pritaikymas. Eilinė mechanika gali būti natūrali, spontaniška, kolektyvinė ir individuali, organizuota, planuojama, kur pirmu atveju pažinimas yra tik atsitiktinė veikla, o antru – apgalvotas veiksmas. Kuo labiau žmogus išsivystęs, tuo labiau supranta pažinimo naudą ir jį siekia padaryti pagrindiniu savo gyvenimo tikslu. Be šio sugebėjimo neįmanoma turėti aukšto lygio civilizacijos, daugeliui žmonių palengvinančios gyvenimą, išlaisvinančios nuo sunkaus fizinio darbo. Nurodytą trajektoriją žmonija vykdo kolektyviai, tačiau šiame pažįstančiųjų rate išsiskiria ypatingų gebėjimų individai kurių eiolosfera ypatingai pažangi, tad jų indėlis į postūmį žemėlapyje daug didesnis negu kitų ir juos įprasta vadinti genijais.
Kas jie yra galima suprasti naudojant pagrindinę eiolosferos struktūrinė konstrukciją, vadinamą Uroboru, kurioje turime dvasią ir įstatymą kaip pagrindinius eiolosferos dėmenis. Šioje vietoje genijaus lygis priklauso nuo to, kiek jo sietuva internalizuoja dvasios, vadinamos juodąja liepsna, kuri reikalinga ypatingos, maginės / religinės / filosofinės būsenos sukūrimui ir antrojo įstatymo, kuri yra vidinė racionaliojo gyvybės prado atvertis, turinti turėti galingą antisumavimo ir sumavimo sugebėjimą, kuris turi ypatingos protinės įžvalgos galią ir sugeba dalyvauti kaip eiolinės mechanikos gnostinės ir techninės sintezės priemonė. Vadinasi genijus struktūroje atvertis-įmestis priklauso nuo abiejų krypčių: atverties mastelio ir įmesties sugebėjimų. Tai filognozijoje pagrindinė eiolinės pažinimo mechanikos struktūra. Absoliutus žinojimas yra vienas, tačiau yra daugybė kelių kaip jį pasiekti konkrečiai gyvūnų rūšiai ir tai priklauso nuo jų kolektyvinės eiolosferos ir pažinimo eiolinės mechanikos. Iki šiol filognozijoje tyrinėjau įvairius pagrindinius ir šalutinius klausimus, ir joje buvo magijos, okultizmo, religijos, filosofijos, mokslo, istorijos, tačiau visas šis darbas buvo tik parengiamoji medžiaga, kuri bus vainikuota aštuonioliktame tome, kuriame bus atskleista, kas tai yra filognozija, kuo ji skiriasi nuo filosofijos ir mokslo, kuo jos metodas išskirtinis ir kokių pranašumų galima įgyti, pagrindinio bet kokios civilizacijos uždavinio siekiant mano metodu.
Iki galutinio tikslo dar liko praeiti daug tarpinių etapų: išnagrinėti fizikos rišlio priemones, palyginti dviejų pagrindinių tipų civilizacijas, pateikti filognozo, vadinamo baltuoju drakonu, doktriną, įvertinti kaip tiesos sąmonė susijusi su veiklos masto išplėtimu, ir kokie turi būti žmonijos orientyrai Žemės istorijoje ir galiausiai pateikti pagrindinės filognozijos doktrinos priemonės vadinamos pažinimo eioline mechanika galutinį variantą. Tai „Baltojo drakono civilizacijos“ projekte yra pradinė mokykla, kuri skirta tautinės valstybės uždavinynui. Kol kas tuo užsiimu vienas, tačiau taip yra todėl, kad metodas dar nebaigtas ir kitiems prisidėti neatėjo laikas.

• Senoji dinastija