„Filognozijos pradmenys“ yra parengiamoji medžiaga didesniam veikalui, preliminariu pavadinimu „Įstatymas ir Dvasia“, turinčiam apibendrinti pradinės mokyklos vadovėlinę doktriną, sudarančią filognozijos branduolį. Pagrindinė idėja yra sukurti holoplastinį mokslą, sujungiantį visus atskirus mokslus į vieną, turint tikslą paaiškinti visą pirmapradę realybę. Filognozija šioje sistemoje būtų tarsi aritmetika, apimanti visą DS gylį, žiūrint ne iš vidinės, bet iš išorinės perspektyvos. Tai dieviško mokslo idėja, propaguojama kartu su naujo civilizacijos modelio pasiūlymu, kuris atmeta beatodairišką gyvybės niokojimą, kuria dirbtinį pasaulį darnoje su natūralia gamta ir gyvybe. Pažinimas ir technika nelaikomi tikslu, o žinojimas reikalingas gyvybę ne užgrobti, bet išlaisvinti. Todėl šis holoplastinis mokslas projektuojamas kaip antitranshumanizmas ir antipohumanizmas. Gyvybę peržengti galima tik į dirbtinę gyvybę, gamtą – į technogamtą, o tai nėra siektini orientyrai, nes nėra nieko tobulesnio už natūralią „technologiją“. Žinojimas gamtą ir žmogų tik atveria, bet ne peržengia, todėl filognozijos maksima yra – „atidengti neperžengiant“.
Taigi filognozija yra holoplastinė aritmetika, turinti išorinę ir vidinę perspektyvą, kuriose atskleidžiama naujoji fizika, reikalinga naujos, filognozijos civilizacijos įvedimui. Šioje vietoje įvedu naujus žymėjimus, kurių pavyzdžiu aiškinsiu pagrindinę idėją. Turime
I. Holoplastinę fiziką (HF) ir
II. Sumatoriaus fiziką (SF).
Taipogi
I. Holoplastinę realybę (HR) ir
II. Sumatoriaus realybę (SR).
Iš to gauname
HR (100 proc.) → HF [R 1000]
SR (10 proc.) → SF [R 200]
HF – SF.
Žiūrint iš sumatoriaus vidaus mažosios sievos dėmenų priemonėmis, naudojama mintirega, kur pagrindinė kryptis yra iš vidaus į išorę, iš subjekto į pasaulį, iš B į D. Žinant, kad D yra ne visas vaizdas, o tik tam tikra susumuotos informacijos dalis, likusi dalis pridedama iš holoplastinio proto, vadinamo rišliu, tai yra R. Gauname tokią struktūrą: B – RD, kur matomas ne grynas, pirmapradis sumatas, bet sumatas, apgaubtas patirties ir žinojimo, kuo jis yra visumoje, tai yra – anapus žiūrono, kuriame turima tik informacinė reprezentacija. Šis mažasis procesas vyksta sumatoriaus realybėje, kurioje yra mažoji sąmonė, matanti holoplastinę realybę iš apriboto vidaus ir pažinti gali tik šio vidaus dėmenų rėmuose. Viskas yra priešingai, jeigu žiūrima iš didžiosios sievos perspektyvos, kuri yra didelių, dvasinių klodų telkinių sieva, kurioje atsiranda gyvybės forma į save įtraukianti visą šią kuriančiąją gaublę, žmogų „žiūrinčią“ visą, kaip jis atrodo savo pilnoje sandaroje, kuri vadinama pirmapradžiu kūnu. Tolesnė klodų telkinių aplinka yra kosmosas, paskui yra gamta, gyvūnai ir, galiausiai, žmogus. Svarbiausi yra klodai, kuriantys dvasines gyvūno auras, nes jos yra tikroji gyvybės esmė, o ne organinė judėjimo sistema. Visa egzistencijos prasmė yra vidinėje perspektyvoje, kurioje kiekviena gyvybė, uždaryta savo pasaulyje, suvokia prasmę būtent iš šio vidaus, dualinėje uliumo būsenoje, kur turimas objektyvusis ir subjektyvusis dėmuo. Šis vidinis pasaulis paprastai vadinamas ontologine holograma, kuri rodo būtį, galinčią būti dvasine arba materialia, atverta ir užverta. Filognozijoje laikoma, kad matoma gyvybė – ne vienintelė didžiojoje sievoje ir ši nematoma gyvybė yra nematomos ekosistemos valdovai, kurie apreiškiami ir atspindimi mituose bei religiniuose tikėjimuose. Tačiau naujoje fizikoje pagrindinis objektas yra ne ši „civilizacija“, bet nematomų materialių ir dvasinių klodų paslapties atskleidimas, kad juos būtų galima kaip veikiamybę įvesti į sumatoriaus realybę, kur jie būtų „apreikšti“ ir taptų žinomu bei valdomu nematomu pasauliu. Tik taip įmanoma fizikos plėtra, kuri iš paprastosios sumatoriaus fizikos pereitų prie holoplastinės fizikos galimybių, atrandant naujas technologijas, kurios anapusinį pasaulį, žiūrint iš išorinės perspektyvos, galėtų įvesti į vidų ir žmogus taptų protiškai reginčiu. Tai yra vadinamasis drakono akies atsimerkimas, drakono įleidimas į žmogaus sąmonės žiūrono vidų, baltasis drakonas.
Kitaip sakant, „Rišlio teorija“ yra šios realybės pagrindu sukurta naujoji fizika, sudaryta iš eiolinės mechanikos ir pagrindinių HR ir SR siejančių dėsnių, kurių pagrindu aritmetikos lygmenyje aiškinamas žmogų supantis pasaulis, iš kurio atsiranda gyvybė. Šiuose rėmuose DS [MS] vystoma filognozija / holoplastinė fizika, sujungianti į vieną sintezę realybę ir sumatorių, turi 900 pagrindinių dėsnių, kuriuose formuluojami pagrindiniai jos postulatai, sudarantys visuotinio mokslo pagrindus, apimančius fiziką, chemiją, biologiją, techniką, kosmologiją ir pan. Kai kurie iš šių dėsnių jau atskleisti, kitų reikės palaukti daug tolimesnėje ateityje; o pilnas variantas, visi 900 HR ir SR dėsnių, yra tik „Baltojo drakono“ vadovėlyje. Pagrindinė struktūra, ypač žemutinėse pakopose, yra vadinamasis Uroboro kompleksas, paaiškinantis kas yra žmogaus sumatorius ir kaip kloduose susiformuoja dvasinės sietuvos. Aštuoniolikos „Filognozijos pradmenų“ tomų tikslas – atskleisti 180 dėsnių, arba 1 / 20, o dvyliktame tome bus parodyti tik kai kurie iš jų, surenkant jau atskleistą informaciją ir įdedant šiek tiek naujos. O aštuonioliktame tome bus užbaigta visa „Filognozijos pradmenų“ programa. Kaip pavyzdį galima pateikti vieną iš pagrindinių dėsnių, kuris yra sumatoriaus riboto informacinio ploto dėsnis, kuris rodo, kad didžioji sieva mažojoje sievoje atveriama tik susiaurintu principu, savo dispozicijoje turint nepilna sumavimui reikalingą informaciją, iš kurios gaunama netikra pasaulio reprezentacija, skylanti į atvertą ir užvertą dalį. Dėl šio dėsnio SR rėmuose kuriama sumatoriaus fizika mato netikrą pasaulį ir negali paaiškinti daugybės jos efektų, kurių arba nesupranta, arba iš viso nesuvokia. Holoplastinėje aritmetikoje iš viso yra 900 tokių dėsnių, kuriuose žinant galima kurti visus realybę aiškinančių mokslų variantus, kurie valdo transcendenciją įvairiu gylių ir reprezentuoja skirtingose mokslinės notacijos sistemose. Ši problema yra vadinamoji „Rišlio teorija“, atskleisima šiame tome, laikantis ciklui numatytų parametrų rėmų. Šie dėsniai paaiškina, kaip gnostinėje sintezėje formuojamas rišlys, susiejantis MS su DS principu MS → R ← DS. Kadangi rišlys yra informacijos forma sumatoriuje, prisimenant sievos modelį matosi, kad jis susijęs su F sąmone, arba šeštąja sąmone, kuri yra minčių ir komunikacinių substancijų junginys, turintis ateinančią ir išeinančią formą, kuriose yra žmogaus supratimo / žinojimo pasaulis, kuriantis civilizacijos išorinį stilių ir veiklos masto galimybes, kuriose gaunamos priemonės kurti dirbtinę realybę, vis labiau išstumiančią natūralų žmogų ir natūralią gamtą. Todėl, nors ši teorija ir atskleidžiama, ji turi būti naudojama atsakingai, reginčiu ir atsižvelgiančiu būdu, kad nekiltų pavojaus gyvybei Žemėje.
Taigi rišlys yra ženklai, notacija; tam tikra žinojimo būsena, vadinama mintirega; ir teorinis modelis, įkomponuotas į Uroboro vaizdinį, suteikiantį bendrą supratimą, kas yra žmogaus egzistencija šioje realybėje. Ši naujoji fizika, be abejo, nėra pilna ir galutinė baltojo drakono sistema, kurią turint galima kurti kosminę civilizaciją, tai tik aritmetika, kurioje atsiranda bendras supratimas apie žmogaus pasaulį, ir kaip pasinaudojus šiuo supratimu sukurti aukštesnio lygio mokslą, kuriame būtų žiūrima ne iš atskirų disciplinų perspektyvos, bet iš viso mokslo, apimančio visą transcendenciją. Kol kas žinomas tik vienas dėsnis (1 / 900); aštuonioliktame tome bus 180 (180 / 900); visi dėsniai žinosimi tik išrinktųjų, kurie turės priėjimą prie naujo pasaulio galimybių, kuriomis naudojantis bus kuriama naujoji Lietuva, vadinama trečio tūkstantmečio Lietuva. Tai reiškia, kad filognozija skirta pirmiausiai Lietuvai, jos civilizacijos suklestėjimui, kuri numatoma kaip etikos ribose vystoma baltojo drakono civilizacija. Kad būtų įdomiau, programa kuriama konkurenciniu būdu, visą informaciją darant vieša, kad ja galėtų naudotis visi norintys.
Filognozijos pradinė mokykla 