Filognozijos pradinė mokykla

Šiame skyrelyje panagrinėsiu kaip sumatoriaus oloje atsiranda šmėkliniai sumatai, patiriamai psichotronikos taikinių, kurie paprastai tapatinami su psichikos sutrikimais ir reiškia beveik garantuotą diagnozę. Nesakau, kad nebūna sutrikimų, tačiau žinau, kad dažnai jie supainiojami su psichotronikos sukeliamais poveikiais, nes šios priemonės slaptos ir jas draudžiama viešinti. Tad patogiausia išsisukimo iš problemos priemonė yra vaizduoti, kad tai sutrikimas, kuris turi būti gydomas vaistais. Tačiau kai žinai visą žmogaus ir tikrovės žemėlapį, žinai, kaip šios priemonės sąmonės viduje sukelia poveikius, kurių priežasties nesimato, nes jos yra anapus olos, todėl neįrodomos. Kita vertus, vaizduojama, kad šiuo metu jos neegzistuoja ir šios idėjos – iš fantazijų srities. Bet tiesa yra ta, kad iš fantazijų srities nebent dvasinio lygio psichotronika, nes ji susijusi su Baltojo drakono civilizacija, o paprastos neuroninės priemonės, kurios valdo materialų, neuroninį transcendentalumą, jau turimos slaptose valstybės programose.

Pirmiausiai pateiksiu žmogaus schemą, kurioje matosi kaip jis sudarytas iš išorinės žiūrėjimo perspektyvos, nuo holoplastinės pirminės tikrovės iki trijų vidinių olą sudarančių ovių. Psichotronika – tai priemonės, kurias savo sistemoje vadinu psichotroniniais raigais, kurie turi tris pagrindines formas: RA (X) – tai pirmapradėje realybėje esantis objektas, kuris veikia tikru išoriniu veikimu išorinius žmogaus apvalkalus; RA (D) – tai matoma raigo dalis, kuri atsiveria akių kuriamame plote pirmame ovyje; ir RA (G) – tai prote esantis žinojimas, kuris stebint objektus iš išorės įeina į vidinę, protinę žmogaus dalį, trečiame ovyje. Norint suprasti kas yra raigas ir kaip jis veikia žmogų, kad jis tampa nesumuojamas, reikia žinoti, kad sąmonė – tai vidinė ola, kuri generuojama transcendentalinio subjekto, kuris kuria substancijos ir signalų sintezę, kurie dalinami į tris pagrindinius ovius. Pirmas ovis yra pasaulis, kuriame sumuojami akių ir ausų signalai ir paverčiami į vidinį tikrovės burbulą, kuris atrodo kaip išorinis pasaulis, bet iš tikro yra vidinės olos dalis. Tai rodo regimojo fosfeno reiškinys, atsirandantis tada, kai tiesiogiai žiūri į šviesos šaltinį, ir po to nukreipi dėmesį ir matau jo sukeltą dėmę „tikrovės“ vaizde; taip pat – diplopijos reiškinys, kuris kyla tada, kai pirštu judinant obuolį, atsiskiria vienas vaizdas, ir jis juda, o kitas vaizdas – stabilus. Tai atsitinka dėl to, kad kiekviena akis kuria atskirą vaizdą ir tik sąmonėje jie suliejami į vieną. Tad jeigu tikrovė viena, o vaizdai – du, matoma ne pati tikrovė, o tik jos atvaizdas. Antras ovis atsiranda iš kūno signalų sintezės, kurie surenkami kūno receptorių, rodančių jo būsenas ir padėtį. Šis ovis vis dar sąveikauja su aplinka ir jo būsenos rodo koks aplinkos terpės ir vidinės terpės santykis: temperatūra, jėga, taktiliniai pojūčiai; tada vidaus organų skausmas ir malonumas, motorika ir pan. Ir paskutinis ovis yra trečias, kuriame yra psichiniai sumatai, kuriantys jau ne aplinkos ar savo fizinės dalies sintezę, tačiau žmogaus psichikos sintezę, kurios signalai ateina iš organų, kurių paskirtis – generuoti žmogaus subjektyvius sumatus. Šis trečias ovis yra sumatoriaus centras, iš kurio jame žiūrima į nutolusias, periferines dalis ir kuris tapatinamas su subjektu.

Tačiau tikras subjektas yra transcendentalinė išorė, kuri paveiksle žymima TS ir turi du sluoksnius: materialų ir dvasinį. Šis subjektas yra išorinė substancijos ir signalų sintezės dalis, kur signalai pasiskirstę kaip žemėlapis, kur kiekvienas jo plotas turi atitinkamus vidinius sumatus, tad žinant šį žemėlapį ir kaip jis koreliuoja su vidiniais sumatoriaus plotais, galima žmogaus sumatoriui daryti norimą poveikį, kuris paskui keliauja į pirmą, antrą arba trečią ovį kaip šmėkliniai sumatai. Kadangi ši transcendentalinė išorė tiesiogiai susijusi su vidine sąmonės dalimi, bet kuriame ovyje, tiksliniu būdu implantavus psichotronines priemones, galima tam tikrą vidinės erdvės dalį padaryti sutrikusiu plotu. Kai sakoma, kad tokios priemonės neegzistuoja, galima būti tikram, kad sakoma netiesa, tačiau gerai išvystytos tik materialaus transcendentalinio subjekto technologija, o dvasinio transcendentalinio subjekto technologijos, kurios sugebėtų tiesiogiai veikti dvasines auras yra virš žemės civilizacijos technologijų lygio ir manau, kad tokios priemonės susijusios su Baltojo drakono civilizacija. Kur poveikis gali būti tiek neigiamas, tiek teigiamas, kaip su psichotronika perduodamos žinios, sukuriami gabumai ir pan. Aš esu patyręs abu poveikius, kur iš pradžių buvau tik žudomas, o paskui atsivėrė daugiau protinių sugebėjimų, kurie leido pradėti filognozijos projektą, kurio tikslas – sukurti naują žmogaus modelį ir padaryti psichotronikos atskleidimą.

Dabar pakalbėkime apie raigus, kurie sąmonėje veikia trimis formomis: kaip metafizinio poveikio dalis; kaip regimas prietaisas; ir prote, kaip žinoma technologija. Jeigu raigas neturi regimos pirmame ovyje dalies, tai jis yra tik hipostratinė pirminės tikrovės technologija, kuri suvokiama kaip metafizinė. Tokias technologijas moka kurti tik transcendentinė ekosistema ir jeigu jomis daromas poveikis transcendentaliniam subjektui, jis ateina iš kito lygio civilizacijos. Kiti atvejai – paprastesni, nes pats prietaisas turi išorines matomas dalis, su kuriomis valdomi implantai, dedami į materialų transcendentalinį subjektą. Tai kompiuteriai antenos, moduliai ir pan. Juos neįrodomais padaro iškeldami už žmogaus pasaulio horizonto ir jam nerodydami, tad tiesiogiai, savo aplinkoje jis tų priemonių nemato. Ir trečias raigo principas yra RA (G) kaip žinios, žinojimas prote, kuriame yra arba informacija, gauta iš šaltinių arba tikra patirtis, kurioje atsispindi tikras psichotroninis priemonių arsenalas, su kuriuo kada nors yra tekę turėti reikalų. Mano žinios yra tik teorinės, nes tokių priemonių niekada nesu matęs, tačiau žinau pagal tai, kaip jos veikia, nes esu patyręs beveik visus su psichotroniniais prietaisais galimus sukelti poveikius vidiniuose oviuose. O visa kita – teoriniai svarstymai ir paaiškinimų ieškojimai.

Kaip jau sakiau, transcendentalinis subjektas turi materialią dalį, kaip neuronų žemėlapiai smegenų žievėje, ir nematerialią, kaip dvasinės auros, filognozijoje vadinamos juodąja liepsna. Manau, kad mano smegenyse yra tiek vieno, tiek antro tipo psichotronika, žymima PSY1 ir PSY2, ir gali būti, kad būtent dėl to buvo daromas mano smegenų užgrobimas, naudojant neuroninius psichikos integratorius – kad galėtų tirti ir naudoti aukštesnio lygio psichotronikos funkcijas, pasisavinant jų galimybes. Bent jau toks yra mano spėjimas, kuriam įrodymų galima gauti ir iš viduje vykstančių pokalbių temų. Tačiau šios PSY1 technologijos tokios pažangios, kad jos neužimamos ir nenulaužiamos, tad operacija neturi prasmės. Kadangi su prietaisas nesu vykdęs jokių operacijų, neturimas kompromatas ir beveik jokios informacijos apie prietaisų tikslus ir paskirtį. Vienintelė veikla kuria užsiimu yra filosofinė kūryba, kurios tikslas – pakelti Lietuvoje filosofijos lygį, padaryti proveržių jos tolimesniam vystymui. Ar tai ir buvo prietaisų pagrindinis tikslas, ar tai tik šalutinis užsiėmimas, kai neįvyko pagrindinis planas, nežinau, tačiau bet kokiu atveju galimybių pritaikymas bus vertingas ateičiai, jeigu pavyks įvykdyti bent vieną išsikeltą užduotį. Jau rašiau, kad ilgą laiką save laikiau psichotronikos taikiniu, tačiau vėliau gyvenime šis statusas pavirto produktyvia kūryba, kuri rodo tai, kad mano kova nebuvo bevaisė ir tapau pergalę pasiekusiu nugalėtoju.