Šiame įraše norėčiau pasidalinti savo pastebėjimais apie psy-gebėjimų statistinį pasiskirstymą. Tikslaus tyrimo jokio nedariau, tačiau net jo nedarius galima įvertinti hierarchinį išsidėstymą arba tankį konkrečioje teritorijoje. Ta teritorija yra Lietuva, nors galima imti ir kitas. To nedarau, nes į kitas teritorijas ir visą planetą perkelti duomenis galima pagal analogijos principą. Galbūt verta tik pažymėti, kad skirtingos teritorijos skiriasi savo požiūriu į tokią ezoterinę temą. Skirtingose valstybėse eterį užsigrobusios skirtingos grupuotės, ir jie pagal savo įsivaizdavimus kabina likusiai masei makaronus, pavyzdžiui, aiškindami, kad „žino“ kas yra tiesa. Tokie apgailėtini mulkiai negali nekelti juoko. Protingi žmonės praeina tokiems pro šalį.

Pagrindu savo statistikai pasirinkau savo 5 signalinių sistemų principą, tik šiuo atveju jis bus taikomas ne individualiai, bet kolektyviai. Todėl galima sakyti, jog tai 5 kolektyvinės signalinės sistemos, kurios turi savo bendrą lauką visoje Lietuvos teritorijoje. Šios sistemos gali reikštis ir pagal vietovę, nors toks pasiskirstymas yra kito įvertinimo klausimas. Net šitaip neskirstant šiame įraše, Lietuvą galima padalinti į 4 dalis: pietinę, centrinę ir šiaurinę, kuri dar skirstoma į vakarinę ir rytinę. Teritorija svarbi tuo, kad joje skirtingai pasiskirstę palankios ir patogeninės zonos, pramoninių ir komunikacinių hipostratinių trukdžių stiprumas. Jie taip pat veikia žmonių gebėjimus, psichologines būsenas ir galimybes prasimušti į kitą dimensiją. Dažniausiai pagrindinis trukdis yra lobotominės būsenos, kurios sukeltos slopinamosios psichotronikos, kita galimybė – riboti gabumai iš prigimties.

Toliau reikia sukonkretinti kokios tos signalinės sistemos yra. Išvardinsiu jas paprastai, neaprašinėdamas kiekvienos smulkiu aprašinėjimu, nes jos pačios save paaiškinančios. Tai yra: a) sensoriumo grupė, b) korporiumo grupė, c) telepatiumo grupė, d) oneiriumo grupė ir e) transoriumo grupė. Sensorika yra įprastas juslinis suvokimas, per kurį žmogui duodamas aplinkinis pasaulis. Tai yra pagrindinė atrama, kuri suformuoja žmogaus supratimą, aplinkos suvokimą ir savo vietos pasaulyje vertinimą. Sensoriumas susijęs su kognityviumu, kurio mintys aptarnauja pasaulį, ir dažnai būna įklimpusios į buką materializmą ir sensorinę faktologiją. Ši faktologija laikoma vieninteliu vertinimo kriterijumi ir jokia kitokia realybė nepripažįstama.

Sensoriumas yra atviras pasaulis, kuriame veikiama per savo kūną, kuris sudaro pagrindą korporiumo signalinei sistemai. Kūnas paklūsta dzeta-struktūros principui ir turi išorinį apvalkalą, fiksatinę dalį bei vidinę lanksčią šerdį, kurią vadinu gnostiniu laksatu. Kūnas taip pat yra atviras pasaulis, nors matome tik jo atvaizdą. Tikras kūnas visada paslėptas pirminėje tikrovėje ir čia sąveikauja su hipostratinėmis realybėmis, per kurias sujungtas su supančia aplinka, sudaro su ja nedalomą visumą. Kadangi žmogaus suvokimas nėra pilnas, didelės dalies šios tikrovės nematome, ji lieka paslėpta neregimame pasaulyje. Negebėjimas to pamatyti per reprezentaciją, per vaizdus kompensuojamas gebėjimu pajausti kaip ši realybė veikia. To dauguma gali nejausti tik dėl didelio nenatūralaus slopinamojo poveikio.

Trečia signalinė sistema yra telepatiumas, kuris yra mintiregos gebėjimo (natūralaus ir technologinio) pagrindas. Dauguma žmonių žemesniame pasaulyje veikia tik kaip imtuvai, sugebantys priimti perdavimus. Jie patys nesugeba bet kam siųsti minčių ar skaityti kokį tik panorėję žmogų. Dažnai būna tik vienas kanalas iš aukštesnio pasaulio ir jie šiuo kanalu naudojasi. Jis gali pateikti tikrą informaciją, netikrą, gali rodyti kelią arba klaidinti. Taip pat dažnai būna, kad šie perdavimai yra asmeninės reikšmės ir neskirti viešinimui. Paprasčiausiai šitaip žmogus dalyvauja asmeninėje ugdymo programoje, kuri neskirta kitų žinojimui. Tuo galima niekam neskelbiant naudotis kaip pranašumu. Taip pat labai paplitusi technologinė telepatija, kuri yra tik ryšio priemonė, kaip mobilus telefonas galvoje, kuriuo pagal numerį gali kam nori paskambinti arba pagal tavo numerį tau gali paskambinti kiti, perduoti savo pranešimą. Toks telefonas, aišku, garsu neapsiriboja, nes juo galima siųsti bet kokio tipo informaciją, nuotraukas, filmus ir pan.

Šios trys signalinės sistemos panašios tuo, kad jos naudoja nepakitusią sąmonės būseną ir „normalų“ aplinkos suvokimą. Čia turimas fiksuotas aplinkinis pasaulis ir fiksuotas kūnas, kuris paklūsta šio pasaulio dėsniams. Šiuo atveju turima kieta dzeta struktūra. Tuo tarpu ketvirta signalinė sistema perkelia į pasaulį, kuris nepaklūsta realino logikai, įveda daug fantasmagorinių, siurrealistinių elementų, naudoja ne prozos, bet poezijos simbolių logiką. Sapnus skirstau į vidinius, kuriems informacija imama iš vidinės sielos gelmės; komunikacinius, kurie perduoda kokią nors žinią užmaskuotu pavidalu, imant nuojautų informaciją; ir transcendentiniai, per kuriuos žmogus patenka į vidinę išorę, kolektyvinę vidinę išorinę realybę. Sapno realybės logika, neatitinka Aristotelio logikos ir reikia mokėti išgliaudėti žinią pasitelkiant savo intuiciją ir asmeninę patirtį. Dažnai paprasčiausiai primetama kokia nors trokštama interpretacija, todėl interpretacijos metodas susiformuoja tik ilgai ir metodiškai dirbant su sapnų simbolika.

Paskutinė signalinė sistema yra transoriumas, kuris perkelia į vidinę išorinę realybę, leidžia dvasiškai keliauti vidiniu bendrapasauliu. Tai sensoriumo atitikmuo vidinėje kryptyje, tačiau joje gyventi neįmanoma, įmanoma tik lankytis, nes jeigu žmogus apsigyventų transoriume kaip pagrindinėje savo būsenoje, kadangi tai pakitusi sąmonė – jis negalėtų veikti savo atraminiame pasaulyje, atrodytų, kad kūnas pastoviai paniręs į komą ir nefunkcionalus. Todėl transoriume tik lankomasi, bet niekada nepasiliekama visam laikui. Kalbėti apie transoriumą yra sunku todėl, kad tai vienintelė signalinė sistema, kurios niekada gyvenime nesu patyręs, todėl mano svarstymai tik teoriniai. Tačiau kelis kartus buvau prie patyrimo slenksčio.

Šios 5 signalinės sistemos yra kolektyvinės, todėl jos žymi kolektyvinę teritoriją, į kurią gali pasinerti individas. Kiekviena sistema veikia kaip kvantinis laukas, kuris sudarytas iš neksionų, tam tikrų mazgų ir ryšių tarp jų. Kiekviena sąmonė yra mazgas kvantinio lauko audinyje ir gali veikti atskirai, o gali keli mazgai būti suausti į didesnį tinklą. Kiekviename iš 5 lygių žmogus patalpintas tarsi į atskirą kambarį, kuriame nuo išorės riboja kambario sienos. Tačiau kartais įvyksta taip, kad tos sienos tampa skaidrios ir permatomos, pradeda matytis gretimi kambariai. Tai vyksta pastoviai sensoriumo ir korporiumo lygyje. Jame koordinuotai veikia dideli tinklai individų, kurie gali dalintis bendra informacija. Pakilus iki telepatiumo lygio, šie kambariai tampa daug didesne problema, nes piramidės apačioje esantys žmonės uždaryti į savo kambarius ir negali išeiti anapus jų minčių pasaulio lygyje. Tačiau šiuos uždarytus kambarius galima susieti technologiškai, atsiranda anapusinė jėga, kuri retkarčiais kambarius sujungia ir žmogus gali stebėti kito neksiono teritoriją.

Oneiriumas ir transoriumas veikia tokiu pačiu principu. Sapno pasaulis yra tarsi atskira patalpa, į kurią niekas kitas patekti negali. Tačiau skirtingų žmonių patalpos pagamintos iš tos pačios substancijos ir, kaip sakoma, galima susibelsti per sieną. Jeigu siena tarp patalpų griūva, dėl to, kad visiems žmonėms yra bendras oneiriumo laukas, žmonės gali turėti sapnus bendrame pasaulyje. Taip įmanoma bendrauti arba gali būti kito žmogaus pasaulio stebėtoju, kuris šio stebėtojo nemato. Tačiau aišku tai tik sapno pasaulio stebėjimas.

Tai nereiškia, kad tokia galimybė prieinama kiekvienam – toks talentas yra retas dalykas. O genijus pasitaiko 1 per šimtą metų.

Todėl grįžkime prie statistikos klausimo. Norėčiau pamėginti įvertinti kaip pasiskirstęs talentas Lietuvoje. Žemiausiame lygyje turi būti daugiausiai žmonių, o aukščiausiame – mažiausiai. Vadinasi: a) kolektyviniame transoriume veikia apie 200 žmonių; b) kolektyviniame oneiriume veikia apie 15 000 – 20 000 žmonių; c) kolektyviniame telepatiume veikia apie 50 000  žmonių; d) korporiume veikia apie 100 000 žmonių; e) sensoriume veikia 2,8 milijonų žmonių. Kai sakau veikia, turiu galvoje veikia pilnu, nenuslopintu režimu, o vienintelė sistema, kuri nėra slopinama yra sensoriumas. Slopinamas net žmogaus kūnas, kuris praranda daug natūralių gebėjimų. Nieko negali pakeisti net meditacija ir autogeninė treniruotė. Kūnui neigiamą poveikį daro netinkamas maistas, dienos režimas, per didelis stresas, hipostratiniai laukai ir t.t.

Matome, kad Lietuvoje transoriumas prieinamas tik keliems šimtams žmonių. Didesnis skaičius turi laisvą oneiriumą. Telepatija labiausiai paplitusi organizacijų struktūrose, todėl tokių žmonių, kurie vienaip ar kitaip prijungti prie tinklo – gana daug. Deja piramidės apačioje psy-gebėjimai yra slopinami ir žmonės apie kolektyvinį transoriumą, oneiriumą ir telepatiumą gali tik pasvajoti. Laikoma, kad darbiniams biorobotams tai pertekliniai gebėjimai. Todėl domėtis ir nesiūlau, nes vis tiek nieko nepasieksite.

• Ezoterika