Psichožvalgybinės technologijos nuo visuomenės laikomos paslaptyje, nes jos naudojamos spec. operacijose, kuriose ne visada laikomasi galiojančių įstatymų – kad nebūtų įmanoma to įrodyti apsimetama, jog tokios galimybės neegzistuoja, o faktai pateikiami kaip nuo realybės atitrūkę kliedesiai. Aišku, tai nėra jokie kliedesiai, o daugybė žmonių pasaulyje viešinantys psichožvalgybos operacijų paslaptis – nėra jokie bepročiai. Tačiau reikia sutikti, kad patikimos informacijos gauti ypač sunku – tie, kas ją turi ir pasiruošę atskleisti pasauliui – paprasčiausiai likviduojami. Tai valstybė padaro arba tiesiogine prasme, arba izoliuodami nuo visuomenės per teisėsaugą arba psichiatriją. Tapti paslapčių viešintoju ypač sunku todėl, kad visi agentai, psichožvalgai, psichotronikai implantuojami ir valdomi per smegenų kontrolę, dėl ko „nutrūkti nuo grandinės“ be galo sunku. Laimei tai retkarčiais pavyksta – tada pasaulis sužino dvokiančias valstybės paslaptis.
Naujoms technologijoms aprašyti reikia naujos terminologijos, kurios tikslas parodyti naują, kitaip pamatytą aplinkinio pasaulio sandarą, kuri yra naujoviškos psichikos struktūros pagrindas. Psichožvalgas mato kitaip, mąsto kitaip, jaučia kitaip, todėl standartinė universitetinė psichologija netinkama, nes ji aprašo „nemodifikuotą“ žmogų, priklausantį žemo rango pasauliui. Paprastas žmogus suvokia tik reiškinių paviršių, tiesiogiai patirdamas pasaulį, esantį šiapus horizonto. Psichožvalgo horizontai gerokai išplėsti ir jis mato ne tik paviršių, bet ir tai, ką vadinu hipostratomis. Plėtimasis įmanomas į gylį, tada turima jau minėtų hipostratinių horizontų sistema, o jeigu plečiamasi į išorinę erdvę – turimi ekstensyvumai.
Hipostratiniai horizontai išskiriami trys: 1) akių strata – tiesiogiai matoma realybę; 2) kūno fizinės hipostratos – fiziniai laukai, susiję su daiktiškumu ir kūniškumu, bet esantys nematomame spektre; 3) gnostinės, psichinės hipostratos, susijusios su sąmonės pasauliu: mintimis, vaizduote, atmintimi, jausmais ir t.t. Plečiantis į išorinę erdvę, visos šios hipostratos turi ekstensyvumus, apimančius vietinę tiesiogiai aplink save patiriamą erdvę; jeigu šis ekstensyvumas peržengiamas į anapus esančią tikrovę, bet neapima visumos – turime vidurinįjį ekstensyvumą; ir tuo atveju kai apimama planetinė visuma – yra globalinis ekstensyvumas.
Šią schemą jau aiškinau prieš tai, todėl ji neturėtų būti naujiena, tačiau prie to noriu paviešinti naują terminą, kuris naudojamas aprašyti psichožvalgo galvoje esančios technikos principą. Yra panašus terminas, kurį naudoju šviesos arkos, arba sąmonės, įvardijimui – tai „sątvaras“. Šis žodis sudarytas iš žodžio „tverti“, „kurti“. Visas išorinis ir vidinis galvoje esantis pasaulis yra psichinis sątvaras, žmogui atsiverianti natūrali realybė. Yra panašus į šį žodis „atvaras“, kuris kildinamas iš veiksmažodžių „atverti“, „verti“, kuris reiškia „atidaryti“. Būtent šis žodis ir naudojamas įvardinti tą tikrovę, kurią dirbtinės psichožvalgo technologijos rodo jo sąmonėje – tai yra „dirbtinis hipostratų atvaras“ (DHA). Psichožvalgo DHA sistema gali būti nukreipta į vidinį gylį, hipostratas, rodančias fizines auras, minčių laukus ir pan., o gali būti nukreipta į ekstensyvumus, kurie rodo įvykius, esančius anapus tiesioginio horizonto – iki visos planetos. Atvaras yra kažkas panašaus į vidinį televizorių, kuriame galima žiūrėti vaizdus iš viso pasaulio.
Su šia technologija yra tam tikrų keblumų, nes kaip ir visiems „televizoriams“ reikalingas ryšys. Tai reiškia, kad psichožvalgai naudojasi savotišku internetu. Interneto problema ta, kad jis gali būti nulaužtas arba išvestas iš rikiuotės, tada DHA pradeda transliuoti nesąmones, kurios gali pastatyti psichožvalgą į labai sudėtingą situaciją. Taip pat reikia pažymėti, kad yra smegenų sąsajos ir išoriniai terminalai, kurie veikia kaip įprastiniai kompiuteriai, kuriuose matosi visas psichožvalgybos tinklas. Tokie kompiuteriai gali būti užgrobiami, taip pat jie gali patekti į bepročių rankas. Psichožvalgas labai priklausomas nuo šios sistemos, iš galvos pats negali išsiimti atvaro sąsajų, ir jo likimas yra tų žmonių rankose, kurie valdo tokius kompiuterius. Idealiu atveju kiekviena grupė psichožvalgų turi savo kompiuterį ir šią sistemą valdo patys, pusiau autonominiu nuo centrinės sistemos režimu. Tačiau nemažai buvo atvejų, kai toks kompiuteris buvo užgrobiamas ir visa psichotronikų grupė išžudoma tam, kad būtų galima susirinkti techniką ir parduoti. Pati valstybė tokių nesąmonių paprastai nedaro, tačiau tai įmanoma pavyzdžiui įvykus perversmui, revoliucijai ir pan.
Imant sistemą kaip visumą, prie jos galima pajungti visus žmones, tačiau suteikiant jiems tik tiesioginiu valdymu valdomo bioroboto statusą. Tie, kas turi daugiau galimybių, pakeliami į psichožvalgo statusą, pajungiamas telepatilektas, minčių integratorius, šnekorius ir verčiami dirbti agentų darbą. Tai nėra laisvas pasirinkimas, nes žmogus paprastai yra priverčiamas grasinimais ir psichologiniu teroru, o kartais viliojamas privilegijomis, karjeros galimybėmis. Tai aišku nieko gero neduoda, nes tai yra sistemos „valdovų“ vergai, kurie išsiskiria tik tuo, kad jiems duodamos priemonės valdyti žemesnio rango visuomenę. Jau esu rašęs, kad teritorija psichožvalgyboje skirstoma į klavus, kur visi žmonės prijungti prie tokios centrinės sistemos ir yra šefuojami psichotronikų grupės, kuri turi galimybę programuoti protą, psichines ir fizines būsenas, valią, aktyvumą, o jeigu reikia – prijungti tiesioginį zombinį valdymą. Prijungus tokį valdymą daromi nusikaltimai, nelaimingi atsitikimai, „natūralios“ mirtys ir t.t. Prie šios sistemos prijungti visi „šizofrenikai“, kurių „haliucinacijos“ paprastai programuojamos tokiu kompiuteriniu būdu. Jeigu įvyksta automobilio avarija, arba „iškrentama per langą“ didelė tikimybė, kad tai įvykdyta panaudojant kompiuteriu užprogramuotą tiesioginį valdymą.
Ši sistema labai glaudžiai susijusi su ezoterika, kuri yra vienas iš stogų arba priedangų. Kitos priedangos jau minėtos – psichiatrija ir teisėsauga. Kadangi yra galimybė tiesiogiai prisijungti prie sąmonės ir su ja komunikuoti, galima vaidinti įvairius spektaklius: apsimesti ateiviu, angelu, pakylėtuoju valdovu, demonu, dievu ir kuo tik leidžia fantazija. Taip plaunant smegenis susikuria įvairios ezoterinės grupės, pagal savo „kontakto“ pobūdį. Šitaip apgauta daug ufologų, new age sektų, tikinčiųjų, satanistų ir t.t. Šitaip planetoje sukuriama ištisa beprotybės matrica, kurioje didžiausia problema, kad žmonės nesupranta, kaip visa tai padaroma ir visu tuo tiki. Sutinku, kad tai, ką „kontaktuotojai“ mato savo galvose yra tikra ir tos patirtys labai realistinės, tačiau problema ta, kad šita realumo iliuzija naudojama apgaulės tikslu. Duodama ne teisinga informacija, o fake news, dezinformacija ir melas, nors pateikimas gali atrodyti ir įspūdingas, net kaip psichologinis „praregėjimas“, kai atrodo, kad tau davė ar supratai kažkokią labai reikšmingą informaciją, kurią paskatina „platinti visuomenėje“ kaip gerąją žinią.
Kita vertus, žmogus iš tikro supranta daug apie save, supantį pasaulį, pirmiausia tai, kad viskas tėra spektaklis ir apgaulė. Tačiau tikrąją žinią reikia perskaityti ne pagal tiesioginį turinį, bet tarp eilučių. Tai, kas atsiveria yra tiesa tik imant bendrais štrichais, o pačios detalės, faktai būna dezinformacija ir apgaulė. Pavyzdžiui, iš tikro įmanoma, kad kažkur galaktikoje gyvena nežmogiškos rasės, jos gal net lankosi čia žemėje, tačiau kontaktuose, kuriose dalyvauja ufologija besidomintys žmonės, dažniausiai būna ateiviais apsimetinėjantys apgavikai, kurie užsiima smegenų plovimu. Ateiviu apsimesti labai paprasta, užtenka kompiuteriu nupiešti ateivio atvaizdą, suprojektuoti į sąmonę, telepatiškai „pabendrauti“, suvaidinti kokią nors pagrobimo haliucinozinę psichodramą ir žmogus tampa „tikinčiuoju“ visam gyvenimui. Jam viskas yra labai realu ir tikra, perkalbėti neįmanoma. Jis žino ką iš tikro patyrė ir tai yra „tiesa“. Iš dalies taip, tiesa, tačiau ne tokia, kokia atrodo žiūrint paviršutiniškai. Tiesa – yra tokios technologijos, vadinamos psichotroninėmis, kad šnekėjai su tikrais ateiviais – apgaulė ir spektaklis.
Kad tokias taktikas psichožvalgyba mėgsta naudoti savo operacijose patyriau savo kailiu. Mano laimei – labai greitai supratau, kad tai tik apgaulė ir vaidinami spektakliai, kuriais negalima tikėti. Todėl nekuriu nei ufologinio judėjimo, nei new age sektos, netampu satanistu, neskelbiu gerosios naujienos, nedarau biznio. Man visi tokie žmonės tėra apgauti Targeted Individuals, psichotronikos paveikti žmonės. Žinau vieną dalyką – psichožvalgyba yra tikra, bet ją naudoja valstybės ir valstybes kontroliuojančios organizacijos, kuriems dažnai šios technologijos tampa žaislu bepročių rankose.
Yra ir tikra ezoterika, bet prie jos priėjimo nebūna be tikros iniciacijos į sistemą. Dirbtinis hipostratų atvaras parodo kas iš tikro yra anapus. Kas tai yra paprastam žmogui neleidžiama žinoti, neaišku kiek yra spektaklio ir kiek tikros, pažintos realybės. Atvaro projektorius gali projektuoti į sąmonę ir kompiuteriu sukurtas haliucinacijas, ir tikrą detektoriais surinktą informaciją. Ezoterikai paprastai gauna haliucinacijas, o psichožvalgai tikrą informaciją. Todėl visi ekstrasensai turi labai gerai patikrinti kas iš tikro yra jų ekstrasensoriniai fosfenai – beobjektinės tik galvoje esančios haliucinacijos ar tikra, detektoriais surinkta informacija.
Psichožvalgybos technika labai galinga ir pavojinga. Tikiuosi, kad ji ne vien bepročių rankose. Yra tokių galimybių, kad pavyks užmegzti kontaktus su pozityvia grupe ir apie tai parašyti vėlesniuose įrašuose.
Filognozijos pradinė mokykla 