Filognozijos profiliai

Filognozijos idėja gimė 2018 m. gegužės mėnesį ir buvo pristatyta „Filognozijos pagrinduose“. Tai šių metų pagrindinė tema, kuri lems viską, kad darysiu ateityje, 2019 m. ir tolesniais. Neinu nei mokslo, nei filosofijos keliu, filognozija yra kažkur tarp jų ir, tikiuosi, anapus jų. Tie, kas nori prisiminti pagrindinius principus, turi grįžti prie minėtų „Pagrindų“, čia pakartosiu tik tai, kas svarbiausia šiam papildymui. Dabartinis filognozijos lygis yra neaukštas. Tai vertinama pagal atskleistos tiesos procentą. Visa tiesa yra 100 proc. Ją dalinu į tūkstantį dalių ir gaunu, kad kiekvienas procentas turi dešimt galimų žingsnių. Tai, ką esu pasiekęs šiuo metu tėra viena dalis iš tūkstančio arba vienas žingsnis, o skaičiais 0,1 proc. Vadinasi reikia dar 999 žingsnių. Tačiau juos padaryti ne taip paprasta. Tikiuosi suorganizuoti projektą 1000 metų. Jeigu jo pradžia yra 2018-05, tai pabaigos turėtume laukti 3018-05. Tada tikiuosi turėsime 100 proc. atskleidimo. Tai, žinoma, priklauso nuo įdėtų pastangų ir proto – norint pasiekti tikslą, reikia atkakliai dirbti. Dėl šios priežasties negaliu pasiūlyti jokio galutinio rezultato ir užbaigtos tiesos, nes prie jos kelias tolimas, ilgas ir sunkus. Tie kas norės juo eiti, arba bent prisidėti prie tų, kurie eina, turi nusiteikti ne gauti visus paruoštus galutinius atsakymus, bet ieškoti tiesos patys. Pasiimti kol kas nėra ką dėl asmeninės naudos, reikia duoti, kad galėtų imti ir nešti toliau kiti.

Nuo to pradedu ir aš, nuo pagrindų paklojimo. Filognozija yra ir teorinė, ir instrumentinė. Šios dvi dalys labai svarbios, nes žinios vertinamos pagal veiklos masto išplėtimą, pagal rezultatą. Jeigu teorija neduoda priemonių išplėsti veiklos mastą, įvaldyti tikrovę, jos tėra imitacija, ne žinios. Jose nėra tikros tiesos. Žinojimas vertinamas pagal praktiką. Todėl siekiant atskleisti tikrovę valdantį simetroną, jį reikia tirti, nes pats jis visas tiesiogiai niekada neatsiveria. Jį reikia atidengti, o tai padaryti galima tik naudojant įrankius. Ši paprasta taisyklė reiškia, kad simetronas yra paslėptas hipostratose, ir norėdami jį atskleisti, turime jas atidaryti ir parodyti, kad galėtume nukopijuoti formą. Tai nėra paprasta, tam reikia išradingų įrankių ir sumanaus proto, kuris neuždarytas sąvokų kalėjimuose ir nebijo peržengti nustatytų ideologinių rėmų. Tai ne taisyklių zubrinimas, tai kūryba.

Aišku, reikalingos visos dalys, visos kategorijos žinotojų, bet svarbesni tie, kas kuria, o ne tie, kas vien naudojasi kitų darbo vaisiais. Kad tai suprastume, pažvelkime į schemą, kurioje parodyta visa tyrimo proceso gradacija, su pagrindiniais vaidmenimis ir funkcijomis.

profiliai

Čia pažymėta filognozijos tyrimo proceso struktūrinė schema, kurioje matome, kad yra 3 kategorijų proceso dalyviai:

I kategorija – eksperimentuotojai, kurie surenka duomenis, kuria eksperimentų įrangą ir matavimo prietaisus, daro pirmines duomenų interpretacijas.

II kategorija – tie, kas dirba su duomenimis jusliniuose ir technologiniuose ekranuose, mintyse kuria kontinuumų struktūras, išradinėja dėmenis, formuoja laksatus bei jų aprašymo ženklines priemones. Tai teoretikai, kurie eksperimentinius duomenis sudeda į aiškinamąjį modelį.

III kategorija – zubrintojai-praktikai yra žmonės, kurie mokosi sukurtų teorijų, zubrina taisykles ir procedūras, taiko žinias praktinių problemų sprendimui arba dirba mokytojų darbą. Jų problema ta, kad jeigu nemato pažinimo proceso visumos, jiems atrodo, kad taisyklė yra svarbiausia, nes yra galutinė tiesa ir ja tereikia aklai sekti. Nukrypimas yra klaida, o tai didžiausias pavojus mokiniui ir mokytojui. Klaidos gali sukelti katastrofinius padarinius.

Iš tikro visuma turi veikti kaip viena visuma, suprantant, kad kiekvienas iš trijų vaidmenų yra tik viena dalis toje visumoje ir kad skirtingų vaidmenų reikalavimai ir taisyklės – skirtingos. Tie kas dirba antroje kategorijoje, jiems netinka trečios kategorijos reikalavimai, nes tokiu atveju nebūtų įmanoma sukurti nieko naujo, žengti kito žingsniuko link galutinės tiesos, iki kurios ilgas kelias. Filognozijoje, tie, kas save mato mokiniais ir zubrintojais, turi tik 0,1 proc. tiesos. Vadinasi čia jiems beveik nėra kas veikti. Todėl filognozija akcentuoja I ir II kategoriją, o būtent instrumentinį tyrimą, eksperimentą, ir teorinius apibendrinimus, „kūrybą“. Šiose pirmose dvejose kategorijose visas kelias prieš akis ir darbo yra 1000 metų į priekį. Laukiami tik tie, kas nori prie šio darbo prisidėti. Nelaukiami tie, kas nori tik pasinaudoti.

Dabar glaustai, kaip veikia visas procesas. Paveikiamas objektas, natūraliai arba technologiškai; tas poveikis pereina į informacinį srautą, tampa suvokimo arba matavimo prietaiso informacija; ta informacija formuojama biologiniuose arba technologiniuose ekranuose ir įgauna tam tikrą ekraninę formą, kuri nesutampa su tikra; su šiuo objektu dirba protas, mintys, kuriamos schemos, laksatiniai ekranai, geometrinės struktūros, aprašančios pirmapradį simetroną; ir paskutinis etapas – šios geometrinės struktūros aprašomos ženklais. Tie ženklai tai matematika, formulės, logika ir visos kalbinės priemonės, kurios reikalingos aprašyti reprezentacinę ir pirmapradę struktūrą. Kadangi reprezentacinis simetronas neatitinka pirmapradžio simetrono, tai jo atbulinė projekcija į pirmapradį objektą vadinama „gnostiniu implantu“, kuris schemoje pažymėtas žalia rodykle. Kuo daugiau atskleistame simetrone atitikimo pirmapradžiam simetronui, tuo daugiau tiesos žinoma. Vadinasi pilna tiesa bus pasiekta tada, kai gnostinio implanto struktūra sutaps su pačio objekto struktūra. Tai labai sudėtinga, nes techniniai ir jusliniai ekranai turi ribotas galimybes ir jie iškraipo objekto formą, todėl ją tiksliai ir pilnai rekonstruoti neįmanoma. Vadinasi pirma reikia paruoši tokią terpę, kurioje būtų įmanoma išreikšti visas objekto dalis, taip pat ir tas, kurios slepiasi hipostratose. Ši filognozijos dalis vadinama holoplastine matematika.

Panašiai veikiama ir moksle, taip pat mokslo švietimo sistemoje, tačiau didelė dalis šios struktūros yra užmaskuota ir mokiniams rodomas tik ženklinio kodo lygmuo, be gilesnių paaiškinimų iš apatinių lygmenų, todėl retas kuris pats sugeba pagal ženklus rekonstruoti visus formulėse užkoduotus simetronus. Mokslas atrodo labai sudėtingas ir neįkandamas paprastam protui. Tačiau taip yra tik todėl, kad slepiama pilna informacija, painiojama, neduodamas tinkamas paaiškinimas ir mokinį ištinka nusivylimas savimi ir mokslu, dingsta visa motyvacija mokytis. O tie, kas gauna tikrus pilnus vadovėlius, tie lengvai įsisavina visa informaciją ir kitiems, turintiems nepilną informaciją, atrodo gabiais, talentais ir net genijais. Bet taip yra tik todėl, kad jie privilegijuoti gauti pilną informaciją ir nereikia gaišti savo laiko dviračio išradinėjimui ir konstravimui savo galvoje to, kas jau seniai sukonstruota. Toks yra zubrintojų pasaulio sąmokslas. Tačiau tiems, kas yra pirmoje ir antroje kategorijoje, jiems tai neaktualu, nes jie taisykles kuria patys ir yra tobuli savo kūrinio žinovai. Problemų iškyla tik tada, kai jas reikia perteikti zubrintojams, kurių intelektualiniai pajėgumai nedideli ir jie nesugeba savo galvoje rekonstruoti kokia geometrinė figūra stovi už lingvistinės arba matematinės formulės, nes nėra mintyje tą formulę grindžiančios struktūros. Tiems, kas tą struktūrą sukūrė, ją suprasti labai paprasta, nes jie yra autoriai, bet perteikimas – ne toks paprastas. Ir ypač tuo atveju kai žmogus net nesupranta kas už formulės turi stovėti ir ko reikia savo galvoje ieškoti. Vadinasi aiškinama turi būti nuo pačio pradinio elementoriaus. Mokyklose dažnai tai nepadaroma, todėl mokiniai išeina iš mokyklos su broku galvose. Jie tik žino, kad reikia aklai laikytis taisyklių ir nedaryti klaidų, bet daugiau jokio gilesnio supratimo neturi. Ir šis įsitikinimas iš kitų dviejų kategorijų yra didelė klaida.

Taigi užbaigdamas apibendrinu – filognozija skirta I ir II kategorijos tyrėjams, eksperimentuotojams ir teoretikams, tiems, kas turi gebėjimų ir pašaukimą. Šis kelias kol kas yra tik užuomazga, kuri labai atsilikusi nuo mokslo. Bet reikia suprasti, kad tai kitas kalias, todėl nesiekiama mokslą kartoti ar mėgdžioti. Pradžiai kelio reikia daug hipostratinių duomenų, nes jos pagrindinis tikslas, tada turi eiti mokslo dogmų performulavimas filognozijos metodu. Kokios hipostratos akcentuojamos jau buvo galima suprasti iš filognozijos pagrindų – tai gnostiniai eteriai (susiję su sąmone) ir gravitaciniai eteriai, kurių simetrono supratimas reikalingas antigravitacinės levitacijos technologijai. Žinoma, yra ir daugybė kitų vietų. Ir bandomaisiais-mokomaisiais tikslais galima instrumentiškai patyrinėti magneto-elektrinius eterius ir kas už jų stovi, tam, kad būtų galima įgauti praktinių tyrimo įgūdžių. Magneto-elektriniai eteriai patogūs todėl, kad juos tirti nereikia brangių ir sudėtingų įrengimų.

Hipostratų tyrimas susijęs su rizika, nes ten paslėpta daug valstybės paslapčių ir ji nenori šioje vietoje turėti jokių pašalinių akių. Tačiau tai turėtų ne atbaidyti, bet priešingai – dar energingiau gilintis į šią sritį.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s