Keturi „Filognozijos pradmenų“ tomai ir „Mintiregos metodai“, kuriuos parašiau per paskutinius aštuonis metus, įeina į vadinamosios filognozijos pradinės mokyklos programą, skirtą mokiniams ir vyresniesiems mokiniams. Baigus filognozijos pradinę mokyklą įgyjama kvalifikacija tapti jaunesniuoju mokytoju arba mokytoju, tinkama skleisti filognoziją kuo platesniam žmonių ratui. Ši mokykla veikia tik per vadovėlių platinimą, be tiesioginio kontakto su manimi, nors turintys klausimų arba norintys gauti papildomos informacijos, gali kreipti tiesiogiai į mane per „Filognozų asociacijos“ puslapį.

Šiame lygmenyje filognozija pateikiama egzoterine forma, kuri skirta plačiajai visuomenei, tačiau yra ir vidiniam ratui skirtas variantas, kuris prieinamas tik aukštojoje mokykloje, kurioje mokymai vyksta individualiai. Tačiau Lietuvoje, dėl nepalankių aplinkybių, aukštosios mokyklos nebus ir ezoterinė dalis liks neatskleista. Skirtumas tarp pradinės ir aukštosios mokyklos tas, pradinė mokykla skirta paruošti mokytojus, naudojant pateiktą informaciją, o aukštoji mokykla yra tyrinėtojų, kurie sugeba kurti savo teorijas, pagrindinio šablono pagrindu. Tačiau tam reikia turėti aukštą intelektą ir kvalifikaciją, kuri prieinama ne kiekvienam.

Filognozijos šablonas yra savotiškos kopėčios, kuriose teorijos išdėstomos į hierarchiją pagal tai, koks tikrovės informacinis plotas atskleistas. Mano kopėčios padalintos į 1000 pakopų, įskaitant ir nulinę. Taip vertinamas civilizacijos lygis planetoje, kuris prasideda nuo įsivaizduojamo psyopinio supratimo, iki aukščiausio lygmens, kuriame atskleistas 100 proc. tikrovės. Ilgą laiką planeta per mitologiją, religiją ir filosofiją buvo 0-ulinėje pakopoje ir šuolis įvyko tik atsiradus tikram eksperimentiniam mokslui. Filognozija nėra mokslas tiesiogine šio žodžio prasme, nes naudoja nestandartinius metodus ir turi didelę dalį teorinio eksperimentavimo. Pagal padėtis ant kopėčių galimos plekšnių ir sakalų civilizacijos, kurios vertinamos pagal tikrovės įsisavinimo lygį.

Pradinės mokyklos paskirtis pakloti pamatus planetinės santvarkos ir žmogaus sampratos supratimui, atskleisti pagrindinius sąveikų tarp žmonių bei tarp tikrovės ir žmogaus psichovektorius. Taip pat labai svarbus etikos klausimas, kuriame svarstoma kaip ir kodėl turi būti apribotas psichovektorius etiniais apribojimais, ypač civilizacijai kylant kopėčių pakopomis į vis aukštesnį lygmenį. Technologinių sprendimų nepateikiama, tik psichologiniai, nes pradinė mokykla neskirta tyrinėtojams, daugiau visuomenės sąmoningumo kėlimui, leidžiant prisiliesti savo mintimis prie viršžmogių lygio tikrovės sampratos. Aukščiausias rangas planetoje aprėpia globalinę perspektyvą ir turi spręsti globalines problemas, o vietinės bendruomenės tikrovę suvokia labai ribotos apimties horizonto rėmuose, todėl siūlau jiems įsistatyti į globalinį kontekstą, kad būtų suvokiama, kur juda planetinio rango civilizacija.

Vietines ir planetines bendruomenes skirstau į zonas, kurių aukščiausia yra A zona. Ji yra santvarkos priežiūros sistema, kuri paprastai valstybėje yra prezidentas ir jo kontroliuojamas teismas, prokuratūra bei spec. tarnybos. Turime ir globalinį A zonos atitikmenį, kuris valdo procesus globaliniu mastu, bendradarbiausiant su vietinėmis A zonomis. Norint sužinoti kokios yra kitos zonos, reikia skaityti skyrelį „Teisėjas Dredas“. Yra ezoterikų, kurie aiškina, kad šios A zonos yra ne tik šio pasaulio, bet susiliečiančios su transdimensine valdžios hierarchija, kuri yra planetos „dievai“ arba „demonai“, minėtose pakopose pasiekę sakalų lygio gnostinio implanto informacinio ploto apimtį ir turintys technologiją tapti nesumuojamais žmonių sątvaruose, įgyjant transcenderių sugebėjimus. Antrame tome šią struktūrą taip pat pavadinau epsilon kasta, kuri susijusi su maginės stratos realybe, žmogaus suvokime esančia ekstreminėje dalyje. Ši transdimensinė valdžios struktūra yra vadinamieji archontai, esantys tikraisiais planetos šeimininkais. Ar tai tik simuliatorius, ar ne dar ateityje teks nustatyti, tačiau ryšys realus ir labai efektyvus, gaunant galimybę susipažinti su tikra tikrovės sandara bei žmogaus samprata.

Pagal savo padėtį dvasinėje hierarchijoje esu Stikaro rango, kuris maždaug atitinka katalikų bažnyčioje vyskupo kategoriją. Kaip Stikaras turiu teisę organizuoti filognozijos pradinę ir aukštąją mokyklą, tačiau aukštosios mokyklos nebus, kur mokiniai apmokomi individualiai, o pradinė mokykla yra viešoji, kurioje gali dalyvauti visi sugebantys semtis žinių iš filognozijos pradmenų projekto, savo sąmonės kokybės pagerinimui, kuriant pagrindą optimaliam gyvenimo projektui kiekvienam žmogui. Tam užtenka gerai išmanyti globalinių trajektorijų teoriją ir pasirinkti pagal savo galimybes tokį gyvenimo kelią, kuris geriausiai atitinka giminės išlikimo ir prasitęsimo strategiją.

Bendruomenėse perspektyvas suskirsčiau į genetinę ir gnostinę, kur genetikai užsiima giminių vystymo projektais, o gnostikai projektuoja teritorijose santvarkos ideologijas. Pradinė mokykla tinka abejose gyvenimo trajektorijose esantiems žmonėms, tuo tarpu aukštoji mokykla skirta tiems, kas pasirinko bendruomenėse dvasininkų kelią, kurių tikslas – psichovektorių tyrinėjimas ir formavimas. Dvasininkas – dar kitaip yra mokslininkas, baigęs aukštąją mokyklą ir turintis A zonoje suteiktą mokslininko laipsnį. Čia, žinoma, sistemos adaptuotas variantas, tačiau leidžia suprasti esmę ir susivokti, kas yra filognozijos pradmenys ir kas nėra, kam galima naudoti filognoziją, o kam negalima.

Filognozijos viena iš užduočių visuomenę išvaduoti iš plekšninio lygio, tačiau tai ne taip paprasta ir filognozija nėra lengva teorija, ypač be specialių gebėjimų. Kita vertus, pradinis lygmuo prieinamas visiems ir siūlau gerai įsisavinti mano pateiktas idėjas, kurios mano manymu daugumai žmonių yra vertinga dovana, kurios švaistyti nederėtų. Kitaip filognoziją dar galima vadinti drakono akimi, kuri gali būti pilnai užmerkta, pilnai atmerkta ir turėti visus tarpinius variantus, padalintus į 1000 dalių. Pilnai atmerkta drakono akis yra vadinamųjų „archontų“, jie yra baltieji drakonai, mes esame juodieji drakonai ir turime tik nedidelį plyšelį atmerktos drakono akies, per kurį patenka tik nedidelis šviesos kiekis. Filognozija yra laipsniškas vis didesnis atsimerkimas, individualiai ir kolektyviai, iki galutinio nušvitimo.

Pradinėje mokykloje įvyksta parengiamasis integravimo į drakono bendruomenę etapas, kuriame padedamas pagrindas teorijai, pagal kurią žmogus turi rinktis naują savo gyvenimo trajektoriją, su sutvarkyta psichikos struktūra, kuri neklaidžioja realybėje, bet turi susikūrusi joje tikrą, tvirtą atramą. Šis etapas vadinamas arkos statyba, kuri yra šviesos arka, nešanti tikrovėje gėrį ir gerovę, ne tik sau bet ir visai žmonijai. Šis statymas vyksta ne iš išorės į vidų, bet iš vidaus į išorę, kur žmogus pats pasirenka eiti gėrio keliu ir tokiu principu kuria savo psichovektorių. Šio kūrimo pagrindas yra veiklos mastų hierarchijos principas ir laisvaveikos koeficiento teorija, kuriose propaguojama libertarinė sątvarologija, turinti į žmogaus sampratą įvesti laisvės dimensiją, ateinančią iš žmogaus prigimties ir privalomuoju būdu įvedama į žmogaus sampratą. Ši vidinė jėga ir šviesa yra pagrindinė baltojo drakono civilizacijos varomoji jėga, kuri nori atstatyti pašlijusias galvose pusiausvyras tam, kad kreivagalvių civilizacija nesužlugdytų žmonijos ateities. Plekšniniai kreivagalviai, blogiausias bendruomenių variantas kokį tik galima įsivaizduoti, todėl siekiame evoliucijos – dumble gyvenančių plekšnių į stratosferoje sklandančius sakalus.

• Filognozija