Šį kartą ilgo straipsnio nerašysiu, tik pateikiu savo liberalizmo apibrėžimą, kuris įkomponuojamas į filognozijos projektą. Filognoziją laikau liberalia teorija, todėl reikia apibrėžti jos kertinius principus ir palyginti su oponuojančia ideologija, kuri yra konservatizmas. Prisimenant skirstymą į genetikų ir gnostikų stovyklas, liberalizmas daugiau atitiktų gnostikų stovyklą, nes jis daugiau protinis ir psichologinis, o konservatizmas – genetikų, nes juos domina prigimtinė darna ir prisiderinimas prie tikrovės, vietoj persikėlimo į įsivaizduojamybės pasaulį, kuri yra pagrindinė laisvės terpė. Kaip pagrindas nadojama pagrindinė formulė, kuri yra (didžioji sieva) (sietynas) (mažoji sieva), kuri pakeičiama į (darna) (sietynas) (laisvė). Žmogus yra natūraliai laisvas, tačiau ši laisvė veikia skirtingais būdais, dedant akcentą ant veno ar kito aspekto. Tad konservatyvi pasaulėžiūra turi vieną supratimą, o liberali – kitą. Kai kurie požymiai yra liberalizmas kaip individualizmas, nebūtinoji tvarka, kūryba; konservatyvizmas kaip bendruomeniškumas, būtinoji tvarka, gamyba ir pan. Taip pat svarbu kaip tvarkomasi su pertekliais, ar leidžiama juos kurti – liberalizmas perteklius priima, leidžia juos sužaislinti, tuo tarpu konservatizmas – ne. Bet pertekliai yra gerovės matas, o nepritekliai, stoka, apribojimas – vargo.

• gyvybės magija