Paskutinysis žmogus

Filognozijos pažangos teorinio modelio esmė yra tūkstančio dalių informacinio transcendencijos ploto skalė, kurioje viena dalis prilyginama vieniems metams. Dėl to filognozijos projektas vadinamas tūkstančio metų projektu, kuris prasideda nuo juodojo drakono civilizacijos ir baigiasi baltojo drakono civilizacija. Juoda spalva reiškia, kad transcendencija uždengta, nematoma, nes sumuojamas tik nedidelis jos informacinis plotas, o balta spalva reiškia, kad ji atidengta ir sumuojamas visas, arba holoplastinis, informacinis plotas. Šis principas įmanomas todėl, kad žmogus iš prigimties yra pažinimo siekianti, antitezinė sistema, kuri renka informaciją, ją priešstato savo suvokimui ir vykdo laisvą surinktos informacijos sintezę. Šis žmogaus prigimtyje įrašytas principas vadinamas „filognozija“ arba „pažinimo meile“. Atsiradęs gamtoje jis pradeda nuo nulio ir baigia visos tikrovės supratimu, paversdamas ją savo technologine visata.

Skalė turi tūkstantį dalių, kurias galima dalinti į keturis segmentus po 250 ir skaidyti tūkstančio metų projektą į keturis etapus. Pirmi 250 metų užsibaigia archontinio lygio technologijų sukūrimu, kurių pagrindiniai pasiekimai – elektronika, psichotronika ir kosminė civilizacija. Ši pradžia, vadinama juodojo drakono civilizacija, pereina tokias gnostinės sintezės pakopas:

  1. antitezinio gyvūno sukūrimas ir kultūrinė sintezė;
  2. kultūrinės sintezės pavertimas į primityvių technologijų etapą;
  3. pirmas pažangių technologijų etapas, vainikuojamas elektronikos;
  4. antras pažangių technologijų etapas, vainikuojamas psichotronikos, įvedančios posthumanizmo erą;
  5. trečias pažangių technologijų etapas, vainikuojamas antigravitacijos, įvedančios archontinių technologijų erą.

Taip baigiasi juodojo drakono civilizacijos vaikystė, technologijos įsigali pilnu įsigalėjimu, atsisakoma natūralaus žmogaus ideologijos, susiformuoja antro tikrovės kuriančiojo fundamento struktūra, kuri konkuruoja su natūraliu fundamentu, kuriančiu pirmo lygio gyvūną ir kultūrinę civilizaciją. Šiuo metu esame ketvirtame etape ir po truputį artėjame prie penktojo. Mano knygose galima rasti įvairių vertinimų kokį transcendencijos atidengimo lygį civilizacija pasiekusi. Realiai, jeigu du pirmi etapai neatveria hipostratų ir jų technologijos yra paviršiaus, tai psichotronikos etapas būtų 100 dalių, nes 50 dalių yra elektronika. Psichotronika šiuo metu nėra vieša technologija, nors yra pradinėse atskleidimo stadijose, tad rodomas 50 dalių mokslas, kuris laikomas aukščiausiu juodojo drakono civilizacijos pasiekimu. Kai prasidės tikras kosminių technologijų suklestėjimas, kam reikia išspręsti gravitacijos problemą, bus 150-250 dalių pagal baltojo drakono skalę, ir pasieksime archontinę civilizaciją. Tai yra ¼ visos civilizacijos raidos, pradedant nuo nulio, nuo gamtinio ir gyvūninio žmogaus su menkai išvystyta sąmone ir baigiant išsivysčiusiu žmogumi, kuris geba kurti technologijas.

Tokiu pačiu principu galima pamąstyti kokie kiti proveržiai mūsų laukia, kurie bus posūkio taškai, vedantys prie baltojo drakono ¼ dalies, kuri prasidės 750/1000. Svarbūs etapai tokie: bus sukurta perprogramuojama gyvybė ir sintetiniai kūnai, tada atsiras dirbtinio kūno sukūrimo galimybės, mėgdžiojant biologinį kūną. Kai dirbtinės gyvybės galimybės pralenks natūralios gyvybės galimybės, prasidės lūžio taškas, kuris vadinamas „paskutiniojo žmogaus“ problema, kuri aptarta F. Nietzsches knygoje „Taip kalbėjo Zaratustra“. Problemos esmė tokia: ar turi civilizacija pereiti prie pilnai dirbtinės gyvybės formų, kuri turės daug kartų pažangesnį kūną ir daug kartų galingesnį protą, ar turime šiam paskutiniajam žmogui jausti gailestį, saugoti jį,  atsisakyti aukštesnės civilizacijos pakopos? Filognozijoje kol kas per anksti šiam klausimui, bet jis numatomas maždaug paskutinio ketvirčio pradžioje, kuris bus aptariamo posūkio taškas. Šį posūkį minime todėl, kad jau dabar reikia numatyti, kad visa etinė sistema turės būti radikaliai pertvarkoma, ypač fundamentalus gyvybės vertės klausimu. Ankstesniuose tomuose daug rašiau, kad pagrindinis filognozijos tikslas yra gyvybinio proceso apsaugojimas, tačiau matome, kad šis klausimas ne absoliutus, bet santykinis, nes ateis toks momentas, kai natūralios gyvybės civilizacija turės atsisakyti ir pereiti prie dirbtinės. Kas bus su individualiomis sąmonėmis, ar jos bus perkeltos į dirbtines technologijas, ar visas natūralus substratas turės būti ištrintas ir natūralią žinojimo kūrimo sistemą turės pakeisti dirbtinė? Galima sakyti, tai pats sudėtingiausias klausimas, kuris mūsų laukia po 750 metų.

Ar tai reiškia, kad mūsų paskutiniai baltojo drakono civilizacijos šimtmečiai bus be žmogaus, kurį pakeis dirbtinė gyvybė? Toks scenarijus atrodo gana nepalankus žmogui, nes tokia raidos perspektyva rodo žmogaus išnykimą, tikrą „žmogaus mirtį“. Tačiau nemanau, kad tokia istorijos pabaiga turėtų mus nuvilti, ir kad mes turėtume nusivilti filognozija, nes vienokia ar kitokia forma, ankstesni žmonės, ypač civilizacijos genijai, bus integruoti į baltojo drakono civilizaciją ir bus istoriškai jos pagrindiniais didvyriais. Kol nežinome kokia tikra hipostratų sandara, daug klausimų yra neatsakomi ir reikia palaukti šviesesnių laikų, kai žinojimo lygis bus daug aukštesnis. Neišsivystęs paskutinysis žmogus vargu ar gali būti centrine vertybe, taip kaip ja nelaikomos šiuo metu žmogaus atžvilgiu žemesnės rūšys. Tai nereiškia, kad turi būti atsisakoma humanizmo, nes nehumaniškumas kyla iš nepriteklių ir stokos, o pažangi civilizacija yra pertekliaus civilizacija, kurioje vietos yra pakankamai, ypač kosminėje erdvėje. Jeigu vietos neliks žemėje, jos tikrai per akis bus kosmose, ypač peržengus archontinių technologijų lygį. Tai reiškia, kad galima tikėtis, kad vienokia ar kitokia forma, kolonijose pažangusis žmogus išliks. Tačiau jis akivaizdžiai nebus civilizacijos centras, nes bus pralenktas pažangesnės dirbtinės gyvybės, kurios autorius pats ir bus.

Tad kokie yra baltojo drakono civilizacijos kriterijai? Juos galima dėstyti pagal pentagramos spindulių hipostratos modelį, kur yra energetinė gaublė, informacinė gaublė ir kuriančioji gaublė. Kuriančiosios gaublės kryptyje, nuo nulio kosminėje erdvėje baltieji drakonai gebės kurti dirbtines biosferas su dirbtine biologine ir materialia gyvybe, nuo mikro- iki makroorganizmų. Dirbtinė biosfera reiškia, kad reikės dirbtinio energijos šaltinio, vadinamo dirbtine saule, kuri tieks šviesą ir energiją. Šios dirbtinės biosferos tai gigantiškos kosminės stotys arba pilys, kurios turės planetos mastelius ir bus pritaikytos gyventi atsirišus nuo natūralių kosminių kūnų, kaip planetos ir saulės. Energetinėje gaublėje turėsime dirbtinius kūnus, kurie bus biologiniai ir materialūs, kuriami iš nanotechnologijų, kurie greičiausiai bus polimorfiniai transformeriai, galintys įgyti bet kokią formą ir bet kokią struktūrą. Tai galima bus padaryti sukūrus persiprogramuoti galinčias dirbtines ląsteles, kurios bus nanodalelių dydžio. Informacinėje gaublėje bus dirbtiniai holoplastiniai sumatoriai, kurie rodys visą transcendencijos gelmę ir bus apdovanoti tokiu pačiu polimorfizmu, gebančiu imituoji įvairias psichikos konfigūracijas. Tokia polimorfinė gyvybė su dirbtiniu holoplastiniu sumatoriumi ir yra tas begalinis žmogus, kuris turi baltojo drakono formulę INF 1000 (100M, ∞, ∞, ∞). Formulė reiškia, kad bus pilnai pažinta tūkstančio dalių skalė, bus 100M holoplastinis mokslas, begalinis veiklos mastas, gyvenimo trukmės, laisvaveikos ir galios prasme.

Tuo tarpu juodojo drakono civilizacijoje turime drakono akies pradines stadijas, tik pradedame įsisavinti sumatoriaus ir psichovektoriaus teorijas. Pagrindinis modelis yra sievos modelis, kuris turi „burės“ formą, sudarytą iš vertikalios ir horizontalios ašių. Vertikali ašis CAE yra psichoformų ašis, horizontali ašis BAD yra ligngvoforma, psichoforma ir daiktoforma, F stielis, kuris yra gnostinis implantas į transcendenciją, vadinamas logoforma. Psichotronikos technologijos įveda dar vieną galimybę, kuri vadinama technoforma. Drakono akies konduktai daugiausiai yra lingvo-logoforminiai ir laukiamas proveržis technoforminiuose konduktuose, kuriuose bus atvaizduojama nematoma hipostrata technologiniais receptoriais, įvedančiais naujos kartos konduktų galimybes. Kaip sakiau, tokios galimybės – tik laikina priemonė, nes tikslas yra pažinti tikrovę prigimtinėje ir technologinėje antitezės struktūroje, kuri transcendenciją paverčia informacija ir perveda ją į pažįstančios sąmonės laisvės dispoziciją.

Vienas komentaras “Paskutinysis žmogus

Komentavimo galimybė išjungta.