Antigravitacijos klodai

Neatpažintų skraidančių objektų (NSO) bumas prasidėjo prieš antrąjį pasaulinį karą ir iš pradžių buvo asocijuojamas su nacistinės Vokietijos slaptais eksperimentais. Hitleriui pralaimėjus karą, jų projektus perėmė JAV ir Tarybų Sąjunga, kurie taip pat vykdė netradicinių propulsijos sistemų eksperimentus. Taip atsirado mitas, kad buvo atrastos antigravitacijos technologijos, kurios pritaikytos „skraidančiose lėkštėse“. Žinoma, NSO buvo įvairių formų, kaip sferos, cigarai, trikampiai, piramidės, tačiau į sąmokslo teorijų populiarųjį folklorą įėjo kaip lėkštės arba disko formos NSO. Ši technologija yra slapta technologija, kuri yra uždrausta, apie kurią draudžiama kalbėti kaip apie egzistuojantį mokslinį proveržį, ir ji, kaip psichotronika, laikoma neegzistuojančia. Nepaisant to, kartas nuo karto šie aparatai pasirodo danguje, nufotografuojami ar nufilmuojami ir parodomi viešumai. Tai pasidarė ypač lengva ištobulėjus filmavimo ir fotografavimo technikai, su kuria šiuos aparatus sugauti daug lengviau. Kita vertus, ištobulėjo ir klastojimo technologijos, ir atskirti kur tikras NSO, o kur paprasčiausia klastotė – pasidarė daug sunkiau.

NSO parametrai rodo, kad dažniausiai šie aparatai yra tik dronai, kurie tinkami žvalgybai ir patruliavimui, nes jų gabaritai netinkami būti pilotuojamais. Didesnių NSO atvejų, ypač naujesniais laikais – ne tiek daug. Todėl jeigu ir yra naudojama antigravitacija, ji nėra pakankamai efektyvi, kad galėtų į kosmosą iškelti didelį žmonių skaičių. Aišku, raketiniuose kosminiuose laivuose irgi standartinis skaičius du / trys astronautai, tačiau net toks skaičius jau pradeda tikrą kosminių ekspedicijų erą. Gali kilti klausimas: jeigu turima antigravitacija, kodėl iki šiol naudojamos raketos? Peršasi keli neįprasti atsakymai: arba jie nežemiškos kilmės, arba NSO yra priklausantys organizacijoms, kurios su eiliniais mokslininkais, dirbančiais valstybėse – nebendradarbiauja. Norint naudoti antigravitaciją, reikia atrakinti antigravitacinių laukų klodus hipostratose, ir tai ne taip paprasta; o kam pavyksta – nesidalina šia galimybe su kitais. Tai daroma todėl, kad klodai tampriai susiję su gyvybės fundamentu ir juos apkrauti per dideliu apkrovimu – per daug rizikinga.

Todėl iki šiol naudojamos dvi pagrindinės gravitacijos paradigmos: pirma – sukurta I. Niutono, antra – sukurta A. Einšteino. Niutonas laikė, kad gravitacijos jėga tiesiogiai susijusi su masės kiekiu ir kad ši jėga – tai vaiduoklinis „nuotolinis poveikis“. Tas poveikis net šiais laikais dažnai suprantamas kaip apsikeitimas dalelėmis, vadinamomis gravitonais. Iš šios teorijos kilo idėja, kad antigravtaciją galima sukurti arba įvedant neigiamą masę ir sukuriant atvirkštinius gravitonus, arba naudojant gravitonų skydą, kuris neutralizuoja traukos jėgą ir masė laisvai levituoja ore. Deja, toks skydas oficialiam mokslui nežinomas ir idėja nerealizuojama. Praėjusio šimtmečio pradžioje sumaištį protuose įvedė A. Einšteinas, kuris sukūrė specialiąją ir bendrąją reliatyvumo teorijas ir įvedė naują gravitacijos kaip erdvės kreivumo supratimą, kurį sukuria masė. Masė laikoma susijusia su materialia erdve, kuriai darydama poveikį sukuria gradientą, kuris ir yra sumatoriuje suvokiamas kaip trauka žemyn, prie planetos paviršiaus. Ši idėja atmetė ir atvirkštinio gravitono, antigravitacinio skydo galimybes ir teorijas nukreipė kita linkme.

Šis kitas antigravitacijos sukūrimo principas yra Archimedo jėgos panaudojimas hipostratoje, atrakinant tinkamą hipostratinį klodą, kuris turi tinkamų savybių substanciją. Archimedo jėga stebima vandenyje, dujose ir jeigu būtų surastas analogiškas klodas, kuris pagrįstas ne Mendelejevo materija, būtų galima šios jėgos ieškoti ir joje. Kaip veikia Archimedo jėga žinome iš gimnazijos fizikos kurso: mažesnio tankio objektas didesnio tankio terpėje kyla į viršų veikiamas stūmimo jėgos. Kokia ši jėga priklauso nuo to, koks tankių santykis, tai yra, kuo didesnis skirtumas, tuo didesnė jėga. Keičiant tankį ir sujungiant levituojantį NSO su reaktyviniais varikliais, būtų galima keisti kryptį, keliamąją galią ir t.t. Vandenyje Archimedo jėga naudojama laivuose, ore – oro balionuose, kurie pripildyti dujų, šildomų su degikliu, tam kad jos plėstųsi ir mažėtų jų tankis. Kuo šita antigravitacija nepakankama – akivaizdu: ribotas terpės aukštis, nesiekiantis kosminės erdvės, dėl to neįmanoma pasiekti kosmoso – atmosferos pakraščiuose dujų tankis toks menkas, kad keliamoji galia tampa nuline. Be to, reikalingi gigantiški balionai, kurie gremėzdiški ir neefektyvūs. Sukūrus mažų gabaritų dinaminį elementą, būtų galima kurti kosminius lėktuvus, gebančius keliauti kosmosu, iš vieno kosminio kūno į kitą. Kosminiai lėktuvai šiais laikais jau nenaujiena, tačiau jie priklauso karo pramonei ir į kosmosą iškeliami raketomis, kur skraido savarankiškai, patruliuodami orbitinę teritoriją. Visai neseniai JAV įsteigė karines kosmoso pajėgas, kurios ir yra šių orbitinių prietaisų operatoriai.

Labai didelė tikimybė, kad NSO yra užuomina, kad antigravitacines technologijas naudoja civilizacijai priešiškos jėgos. Ši išvada peršasi palyginus ją su psichotronika, kurios slaptinimas reikalingas tam, kad elitai galėtų nebaudžiami vykdyti juodąsias operacijas. Antigravitacija įeina į tą pačią kategoriją, nes ji leidžia užiminėti kosminius resursus anksčiau už kitus, neįsileidžiant jokios kontrolės ir taip apsupti planetą antro aukšto civilizacijos neįveikiamu žiedu. Jeigu priežastis tokia, tai prieš šią konspiraciją turime kovoti taip pat, kaip kovojame prie psichotroniką. Vienas iš būdų rekonstruoti antigravitacinius NSO yra atrakinant tam reikalingus hipostratos klodus ir paviešinant principą visai planetai. Kadangi filognozijos projektas yra visas mano gyvenimo projektas ir turiu priėjimą prie archontų duomenų bazių, atskleidimą vykdysiu tiek psichotronikos, tiek antigravitacijos atžvilgiu.

Civilizacija, priekinės sąmonės kloduose pasiekusi antigravitacijai reikalingas hipostratas, vadinama archontų civilizacija. Ši civilizacija atviru režimu planetoje prasidės maždaug nuo 2100 metų ir truks apie 200 metų kosminio šuolio. Tai reiškia, kad iš slapto režimo ji pereis prie viešo ir turėsime atsiskleidusią dievų kastą planetoje. Ši era bus mitologinė ta prasme, kad gyvensime planetoje kartu su aukštesniaisiais žmonėmis, kurie gali naudoti tiek palankią žmogui, tiek nepalankią santvarką, ypač turint omenyje, kad yra psichotroninės vergovės technologijos, kurios leis visus gardus turėti sučipuotus ir kontroliuojamus. Kosminio transporto monopolija šią atskirtį darys dar didesnę, nes antigravitacija bus kontroliuojama archontų ir jie bus visų užplanetinių erdvių savininkais. Kitaip sakant, nusimato labai didelė distopinio scenarijaus planetoje tikimybė, kuris truks apie 300 metų, kuriame mes būsime prispausti maksimaliu technologiniu prispaudimu. Todėl jau dabar turime imtis priemonių, kad priespauda nebūtų didelė ar net katastrofinė.

Kaip tai padaryti bus atsakyta kitame skyrelyje, o čia tik parodysiu esmę. Civilizaciją valdančios organizacijos nėra vien piktadariai, joje veikia jėgos, kurios nenori, kad žmonių civilizacija žlugtų. Todėl steigiamos organizacijos ir kuriami projektai, kuriuose ruošiamasi susigrumti su tomis grupuotėmis, kurios galvoja tik apie save, nepaiso žmogaus prigimties, negina jo gerovės, ir atimti iš jų šią planetą, kurioje jie ruošiasi įsitvirtinti tūkstantmečiams. Vienas iš jų metodų, užvaldyti visus nežinomus hipostratų klodus ir jų atrakinimo raktus laikyti įslaptintus. Įgijus hipostratoje pranašumo svertus, nuversti visas teisėtas valdžias ir įvesti savo technofašistinę diktatūrą. Gnostinėje branoje tai telepatinių klodų atidarymas, o fizinėje branoje – antigravitacijos technologijų atrakinimas. Paskutinis smūgis – kuriančiosios gaublės klodų pilnas pasisavinmas, kurio dėka technofašistai taptų gyvybės šeimininkais. Su tokia įvykių perspektyva taikstytis nesiruošiama ir kuriama kažkas panašaus į protų „alfa būrį“, arba „specnazą“, kuris būtų mokslo kariuomenės elitinis būrys, dirbantis ne raumenų jėga, ne ginklais, ne kovos menais, bet protu. Šio „specnazo“ paskirtis superžmonių, vadinamų baltaisiais drakonais, sukūrimas, kurie kelių šimtų metų eigoje įvykdys perversmą planetoje ir atims ją iš technofašistų. Tam turimos žinios, turtas, archontų duomenų bazės, kurių pagrindu tiek viešomis, tiek uždraustomis technologijomis bus siekiama nurodyto tikslo. Taip prasidės 200 metų truksianti herojinė era, kuri seks po maginės ir archontų eros.