D. Mockaus sątvarologija

Norėdami suprasti, kas yra „D. Mockaus sątvarologija“ turime pradėti nuo pradžių, prisimindami, kas yra filognozija. Šis naujadaras sudarytas iš graikiškų žodžių, reiškiančių „pažinimo meilė“, kuriuo keičiu žodį filosofija – „išminties meilė“. Išminties sąvoka – platesnė už pažinimo, vadinasi filosofijos mokslas – platesnis už pažinimo mokslą, arba kitaip sakant, filognozija yra susiaurintas filosofijos variantas, kuris koncentruojasi prie žinojimo, proto, racionalumo, ir daug mažiau domisi etikos arba laimės, gyvenimo prasmės ir tikslo klausimais, o jeigu ir domisi, tai tik per žinojimo prizmę. Filognozija skirstoma į dvi pagrindines šakas, kurios yra sątvarologija, kaip sumatoriaus teorija, ir substratologija, kaip hipostratos teorija. Žodis „sątvaras“ išvestas iš žodžio „tverti, sutverti“, „sukurti“ prasme. Sątvaras yra tvėrimo rezultatas, kažkas, kas sukurta „tveriant“. Tai, kas sukuriama tveriant yra sumatorius, kaip žmogaus egzistencijos centrinė dalis, kuri yra į vidų nukreipta vaizdinė holograma subjektui rodanti objektyvų pasaulį. „Substratas“ yra lotynų kilmės žodis, sudarytas iš dalių „sub“ arba „po“ ir „stratum“ – „sluoksnis“. Substratas yra sluoksnis esantis po sumatoriaus sumatų vaizdais. Šie sluoksniai vadinamai „klodais“, o jų junginiai – „telkiniais“.

Tad kas yra „D. Mockaus sątvarologija“? Tai mažosios sievos, sątvaro skeletinės struktūros, modelis, kuris skirtas tikrovės pažinimo metodų sutvarkymui, pažinimo masto plėtimui, hipostratos atskleidimo ir integravimo į sąmonę priemonių kūrimui. Kadangi šios sątvarologijos pagrindinis tikslas – didžiosios sievos atskleidimas, įtraukimas į vidinę sąmonės struktūrą tam, kad būtų atskleista žmogaus tikrovės paslaptis, svarbiausias mažosios sievos elementas yra protas, kūrybinės proto galios, mąstymas anapus ribos, metafizika. Tikrovė turi savo pagrindą, vadinamą pirmuoju fundamentu (FN1), kuris yra centrinė didžiosios sievos vieta, kuri suriša visą jos nematomą tikrovę, grindžia pasaulį, kuriame gyvename kosmologine prasme. Šis centras nematomas, nepasiekiamas technikai, tačiau mąstomas ir suvokiamas kaip loginė būtinybė. Priešinga pirmam fundamentui kryptis yra antrasis fundamentas (FN2), kuriuo yra žmonija, stojusi į baltojo drakono civilizacijos kelią, siekiant pažinti holoplastinę, „viską sujungiančią“ tikrovę. Tam reikia išvystytos sątvarologijos, o po to – substratologijos, kurioje būtų pilnai suprasta ir mažoji sieva (1 taškas), ir didžioji sieva (999 taškai). Šiame procese MS 1 taškas papildomas DS 999 taškais, perkeliant klodų „logiką“ kaip informaciją į sumatorių: 1 ← 999.

Tai ir yra „pažinimo meilė“, kurioje atvėrinėjant hipostratą veriasi drakono akis (DA), joje formuojantis rišliui (R), kuris yra modelis, sukurtas iš laksatinio ekrano dėmenų, ir to modelio logikos ženklinimo sistema, „formulės“. Hipostratą skirstau į tris dalis, po 333 taškus kiekvienai: energetinė gaublė – priekinė, materialioji sąmonė; informacinė gaublė – galinė sąmonė, sumatoriaus teorija; kuriančioji gaublė – gyvybės substratas, organinė ir neorganinė genetika. Filognozijos tikslas – įtraukti visas šias hipostratos kryptis į drakono akį tam, kad būtų įmanoma techninė manipuliacija, technologijų kūrimui. Drakono akies suformavimas vadinamas „teorine sinteze“, kuri yra filognozijos pirma fazė. Antra fazė yra techninė sintezė, kur iš rišlio modelio ir didžiosios sievos klodų kuriama techninė funkcija, kuri teikia pragmatinę, praktinę naudą, plėtoja techninę civilizaciją, vadinamą baltojo drakono. Tiems, kas neprisimena kas tai yra galiu priminti: drakonas yra hipostratos, nematomos, trenscendentinės realybės simbolis. Natūraliai ši realybė sumatoriuje uždengta, dėl ko drakonas vadinamas „juoduoju“, tačiau hipostratą atidengus, drakonas tampa „baltu“ ir civilizacija, pasiekusi šį lygmenį, tampa baltojo drakono civilizacija.

Paveiksle tai būtų galima pavaizduoti tokiu principu, kaip pav.

Akivaizdu, kad hipostratos atidengimas kelia didelį pavojų gyvybei, todėl reikalinga taisyklių visuma, kuri padėtų šį procesą valdyti. Tam skirta filognozijos etika, kuri padeda surasti pusiausvyrą tarp leistino / neleistino, pasirenkant kaip teorinėje sintezėje atvėrinėti informaciją ir iki kokio lygio leidžiama hipostratą sutechninti, nepažeidžiant žmogaus ir kitų gyvų esybių gyvybinio substrato. Tai svarbu todėl, kad transcendentinėje realybėje visi komponentai sujungti į darnią, harmoningą visumą, tad pažeidus vieną dalį, gali sutrikti ir visos kitos. Technika yra anomalija, tad pagrindinis klausimas – iki kokio lygio ji nepavojinga gyvybei, koks techninės civilizacijos mastas tikrovėje leistinas, siekiant naudos ir žmonijos, arba FN2, veiklos masto išplėtimui. Artimiausias filognozijos substratologijos uždavinys – gravitacijos reiškinio tyrinėjimas, siekiant surasti naujos propulsijos sistemos idėjų, kurių pagrindu bus įmanoma sukurti kosminę civilizaciją, atversiančią saulės sistemos vietinę erdvę – nuo artimojo iki tolimojo kosmoso.

Geriausiai oficialaus mokslo ištyrinėta energetinė gaublė, kurios centrinės teorijos šiuo metu yra

1) kvantinė mechanika (Šrėdingeris),

2) kvantinio lauko teorija (Feynmanas),

3) chemija (Mendelejevas),

4) termodinamika (Carnot) ,

5) elektrodinamika (Maxwellas),

6) gravitacijos teorija (Newtonas, Einsteinas),

7) mechanika (Newtonas).

Kuriančioji gaublė tiriama biologijos, kurios pagrindinės teorijos yra genetika ir Č. Darvino evoliucijos teorija. Tačiau mažai žinoma, kaip programuojami ir ląstelių dalinimosi būdu formuojasi organizmai, neturima nemolekulinės genetikos supratimo, jau nekalbant apie JL eterių klodus, be kurių nebūtų darnaus ląstelito ir sumatoriaus veikimo. Ir priešinga energetinei gaublei yra informacinė gaublė, kuri neturi savo fizikos lygmens atitikmens, nes nežinomas psichinis laukas, kuris sukuria plotinį sumavimą, esantį sąmoningo suvokimo pagrindu. Tačiau galima manyti, kad čia taip pat turi būti sąmonės

1) kvantinė mechanika,

2) kvantinio lauko teorija,

3) plotinio sumavimo mechanizmas / substancija,

4) vidinės, kokybinės fenomenologijos fizikinė teorija.

Pastaroji kryptis yra psichotronikos kryptis, kuri filognozijoje ne tiek vystoma, kiek atskleidžiama, nes šis technologija jau sukurta ir naudojama prieš žmones nelegaliose operacijose. Kita vertus, visų šių krypčių natūralūs, ne techniniai variantai tiriami, bandant suprasti kokios žmogaus prigimties ribos ir kaip jis sąveikauja su hipostrata holoplastinėje tikrovėje, bandant sukurti holoplastinį šios sąveikos modelį. Tam sumatoriaus sumatų paviršių fenomenologinė analizė – nepakankama, filognozijoje siekiama įsigylinti, sukurti išplėstą maginės / okultinės realybės vaizdą. Bandymas suprasti, kas yra anapus ribos, verčia nesitenkinti oficialia paradigma, standartiniu mokslu ir filosofija, ir laikoma, kad teisėtu filognozijos objektu yra ir ezoterika, magija bei okultizmas. Taip yra todėl, kad magija buvo pirma pirmykščio žmogaus sąveikos su tikrove forma, kuri įeina į tradiciją, kuri neturi būti ištrinama iš istorijos. Vadinasi – magija yra archaiškiausia tikrovės tyrinėjimo forma, kilusi iš noro suprasti tikrovę ir tapti jos šeimininku. Metodai, galbūt, nebuvo pažangūs substratologijoje, tačiau buvo gerai išvystyta maginė sątvarologija, kuri yra pamatinė filognozijos dalis. Tai teorijų ir idėjų visuma, kuri kyla iš pirmapradės sąmonės, žmogaus metaphysica naturalis.

Susiejant šią sistemą, vadinamą „D. Mockaus sątvarologija“, su F. Nietzsche‘es viršžmogio idėja, aukščiausios pakopos išsivystymas pasiekiamas įgijus maksimalią drakono akį – R 1000, ir įtechninus tiek tikrovės, kiek reikia žmogui tapti kosminiu, nepavojingu gyvybei žemėje būdu – T (200 – 1000). Tai ir yra tas viršžmogis, turėsiantis ateiti istorijos pabaigoje, kai baigsis gylinė istorinės ekspansijos fazė, prasidės kosmoso užkariavimas iki galaktikos lygio. Tam reikės nuo 1000 iki 100 000 metų. Filognozijos tikslas – paskatinti šį procesą Lietuvoje, kuri turi tapti elitiniu baltojo drakono civilizacijos regionu, kuris vienas iš pirmųjų įveda pažangią proto sistemą ir gyvybinio proceso valdymo metodiką. Kaip buvo paaiškinta jau pačioje pradžioje, „Filognozijos pradmenų“ pirmame tome, sąmonės kokybė reikalinga proveržiui vertinama trimis kriterijais: tiesos procentu, veiklos mastu ir etinio apsiribojimo veiksmingumu. Tiesos procentas atskleidžiamas teorinėje sintezėje, veiklos mastas didinamas kuriant techninę sintezė, o etika yra ribojimų ir pusiausvyrų sistema, reikalinga surasti balansą tarp natūralios ir dirbtinės tikrovės.

Atskleidus holoplastinės tikrovės paslaptis nuskaidrės visos ankstesnės kultūros formos, kaip magija, mitologija, herojinė religija, filosofija ir mokslas. Bus atsakyti visi klausimai, civilizacija ir žmonija pasieks išsivystymo apogėjų. Pradinių filognozijos etapų paskirtis – nuskaidrinti drakono akies teorijos idėją, sukurti pažangos vertinimo metodą, išaiškinti koks konkretaus žmogaus rangas tikrovės pažinime. Žemas rangas – neišsivysčiusi, gyvūninė, signalinė sąmonė; aukštas rangas – išsivysčiusi drakono akis, racionalioji / ezoterinė sąmonė. Aukštas intelekto koeficientas gali būti visose tradicinėse srityse: istorijoje, kultūroje, filosofijoje, fizikoje, biologijoje, tačiau filognozija yra išskirtinė, jos drakono akis – tobuliausia.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s