Metafizinės santvarkos hierarchija buvo paaiškinta holoplastinę tikrovę dalinant į zonas, kurios vienaip ar kitaip prisideda prie žmogaus atsiradimo. Tokių bendrų zonų yra šešios, padalintos į vidines ir išorines, išreikštas ir neišreikštas. Prieš pradėdamas šiame skyrelyje nagrinėti pagrindinę magijos temą, paaiškinsiu visų zonų reikšmes, nes jų žinojimas reikalingas „magijos akto“ transcendentinės trajektorijos supratimui.

Vidinės zonos:

Z6 – psichika, jausmai, atsiminimai, mintys, asmenybės,

Z5 – išorinis pasaulis, gamta ir visuomenė.

Artimoji transcendencija:

Z4 – psichikos transcendentinis substratas, transcendentalumas,

Z3 – kūno transcendentinis substratas, holoplastinis kūnas.

Tolimoji transcendencija:

Z2 – materialūs, fiziniai transcendentiniai klodų telkiniai,

Z1 – dvasinis, transcendentinis klodas, JL.

Pats sau atsiveriantis ir tapatybę turintis žmogus kaip asmuo yra Z6, kuris yra realybės centras. Tolesnės zonos yra daugiau ar mažiau nutolusi periferija arba neišreikšta žmogaus dalis. Su visomis tikrovėmis žmogus sąveikauja per Z6 prizmę, per savo jausmus, mintis, atminį, norus, valią ir t.t. Branduolinis darinys, esantis atvertąja tikrovės dalimi yra Z6 – Z5, kurioje aktyvumas yra transcendentinis, per Z3, kuris yra pirmapradis kūnas, sąmonėje atvaizduojamas kaip psichofizinis homunkulas. Tad yra tokia bazinė sistema: Z6 – [Z3] – Z5. Kadangi Z3 yra holoplastinis kūnas, kurio pilnas savybių rinkinys nežinomas, kaip iš tikro vyksta fizinė sąveika Z6 – Z5 nerodo. Kitas variantas yra ezoterinis tikėjimas, kad sąveikos įmanomos ir per nematomą sielos substanciją Z4, bazinę formą modifikuojant į Z6 – [Z4] – Z5. Tačiau toks minčių ar jausmų perdavimas – nėra įrodytas. Nematomas poveikis yra tik su technologine priemone, vadinasi Z6 – [T] – Z5, kai spinduliais veikiamas fizinis arba psichinis kūnas.

Nuo to momento, kai žmogus pradėjo naudoti dirbtines priemones savo tikslų siekimui, jis tapo civilizuotu žmogumi. Viena tokių priemonių buvo magija, kuri buvo pirmykštis psichikos sąveikos su tikrove būdas, padėjęs pamatą visoms kitoms civilizacinėms sąveikos formoms. Magijos pagrindinis tikslas – tikrovės valdymas savo fizinių arba dvasinių poreikių tenkinimui. Remiantis universalia sątvarologijos sandara, magiją galima skirstyti į vidinę (Z6), išorinę (Z5) ir eoninę (Z6-Z5). Vidinė magija yra savo asmens ugdymas, dvasinio tobulėjimo sistema; išorinė magija yra pasaulio valdymas, kuris susideda iš žmonių ir gamtos; ir eoninė magija yra civilizacijos kūrimo magija, kuri keičia sąmonės formas ir nuo jų priklausantį pasaulio technokultūrinį išsivystymą. Filognozijoje išskiriu tokias civilizacijas:

1M – pirmo laipsnio magijos: animizmas, totemizmas (Z5);

2M – antro laipsnio magijos: mitologinės religijos (Z5);

3M – trečio laipsnio magijos: herojinės religijos (Z6, Z6-Z5);

4M – ketvirto laipsnio magijos: filosofija (Z6, Z6-Z5);

5M – penkto laipsnio magija: mokslas (Z5, Z6-Z5, Z2);

6M – šešto laipsnio magija: filognozija (Z6-Z5, Z2).

Visose magijos sistemose, kurios veikia Z6 – Z5 rėmuose, santykiui tarp vidinės ir išorinės dalies naudojama simbolių kalba, kuri rodo formulę, nusakančią kaip reikia sujungti tikrovės dėmenis, norimo poveikio gavimui. Simbolis gaunamas išorinę dalį įtraukiant į protą, tikrovės hieroglifo pagaminimo jame, tada to hieroglifo perkėlimo į išorę, naudojant meninį-ritualinį apipavidalinimą, kuris turi sujungti vidinę ir išorinę realybę: Z6 – Simbolis – Z5. Kadangi ši centrinė dalis gali būti surišta su fizine [Z3] arba psichine [Z4] dalimi, tai yra hipostratiniu kūnu ir hipostratine siela, manoma, kad per tam tikrą jų simbolinį / valios veiksmą, galima daryti poveikį išoriniam pasauliui: Z2 pereinančiam į atvertą Z5. Kaip matome, filognozija yra laikoma 6M, arba šešto laipsnio magija, kuri daugiausiai užsiima „eoniniu“ procesu, tai yra, civilizacijos pertvarkos projektu, pirmiausiai tai pagrindžiant kaip viešą „mokslinį“ modelį. Filosofija, kuri glaudžiai susijusi su filognozija, daugiausiai užsiima asmens ugdymu, tai yra, Z6 formavimu, ir tam tikrais atvejais – Z6-Z5, tai yra, civilizacijos formavimo ir reformavimu. Gamtos kryptimi išimtinai šiais laikais užsiima mokslas, tai yra, jis turi Z5 orientaciją.

Šioje vietoje reikia prisiminti senovės magijos ir alchemijos koncepciją „filosofinis akmuo“, Indijoje – cintamani, kurios supratimas yra egzoterinis ir ezoterinis.  Egzoterinėje sampratoje, filosofinis akmuo – tai substancija, kuri bet kokį metalą gali paversti auksu arba sidabru, išgydyti ligas ir padaryti nemirtingu. Ši sąvoka yra technologijos pirminis, okultinis supratimas, kurioje susijungia ir vidinė proto galia, ir gamtinio pasaulio paslėptos mistinės jėgos, kurias sujungus galima gauti universalią priemonę, tikslui pasiekti. Tai „filosofinis akmuo“ todėl, kad jis gaunamas iš protiniu būdu sujungtų ingredientų, kuriais galima įgyti norimą galią. Ezoterinis filosofinio akmens koncepcijos supratimas yra „dieviška teorija“, kurioje atskleistos visos tikrovės paslaptys, galinti suteikti jos turėtojui neribotas galias kurti technologijas. Filognozijoje filosofinis akmuo vadinamas drakono akimi. Jis turi vidinę formą, vadinamą rišliu (R) ir išorinę formą, vadinama technika / technologija (T). Kaip pavyzdį imant ankstesnę formulę Z6 – Simbolis – Z5, vidurinę dalį galima suvokti kaip filosofinį akmenį, kuris yra maginė ritualinė / simbolinė technologija Z6 – R – T – Z5. Žinoma, filosofinis akmuo yra tikras ir netikras, priklausomai nuo to ar veikia tikrovėje, ar tik psichologiškai. Todėl tikro filosofinio akmens turėjimo epocha prasidėjo tik po gamtamokslio susiformavimo.

Filognozijoje ieškomas antigravitacijos filosofinis akmuo, arba cintamani, tai yra, substancija, kuri galėtų padėti sukurti antigravitacijos technologiją ir kosminio laivo dinaminio elemento koncepciją. Tam reikia formuoti kompleksą Z6 – R – T – Z2 arba atverti artimosios ir tolimosios hipostratos klodus, kurių komponentų derinys leistų kurti transportiniam judėjimui reikalingą jėgos vektorių, galintį įveikti planetos gravitacinę trauką. Turimi R variantai tam nėra pakankami, nes čia ne paprasta mechanika, ne elektrodinamika, ne termodinamika, ne chemija, ne kvantinė mechanika ir ne kvantinio lauko teorija. Turi būti atskleistos naujos materijos formos, kuriose kuriant Archimedo jėgą, būtų galima kilti erdvėje, nenaudojant įprastinės oro dinamikos dėsnių. Kaip tai pasiekti paaiškės tolimesnėje filognozijos ateityje, o kol kas kuriamas bendras tikrovės tyrimo modelis, kurio pagrindu bus sukurta antigravitacijos formulė. Tai magija tik išvystytos sistemos prasme, 6M magija, išsivysčiusi iki pažangių technologijų lygio ir peržengusi simbolinės / ceremoninės magijos sferą. Viena iš viduramžių magijos paskirčių buvo bendravimas su anapusinėmis būtybėmis, dvasiomis. Tačiau pasiekus mokslinį išsivystymo lygį, spiritizmo buvo atsisakyta, ir dabar siekiama valdyti hipostratos klodus tiesioginėmis, techninėmis priemonėmis.

Antigravitacijos atskleidimas sukurs naują civilizacijos ekspansijos kryptį, kurioje keisis visi visuomeniniai, ekonominiai ir politiniai santykiai. Todėl tai eoninė magija, siekianti naujos civilizacijos, naujų mąstymo formų ir naujo žmogaus. Zonomis šios kryptys žymimos Z6 – Z5 – Z2. Centras, žinoma, yra Z6, kuriame per tikrovės pažinimą vystoma drakono akis (DA), auga žmogaus sąmonės kokybė, dedamas pamatas naujam pasauliui. Z5 keičiasi per naujas technines priemones: kosmodromus, kosminius laivus, kosmines stotis ir kitose planetose bei mėnuliuose būsimas bazes. Visa tai pakeis žmonijos ir civilizacijos gyvenimą, ankstesnės formos taps atsilikusiomis ir sunkiai įmanomomis. Taip pat sprendžiama problema kaip Z2 techninės anomalijos paveiks Z3 ir Z4 struktūras, tai yra, pirmapradį fizinį ir psichinį kūną. Šioje vietoje reikalingas didelis atsargumas ir etikos reikalavimų laikymasis. Jeigu būsimos technologijos poveikis destruktyvus, jos vystymas turės būti apribotas.

• Angelų diena