Šiuo metu globalinį procesą valdančios ideologijos yra krikščionybė, komunizmas, nacizmas, transhumanizmas ir genderizmas. Šiame skyrelyje mane domins paskutinis judėjimas, kuris dominuoja viešame Vakarų pasaulio diskurse ir informaciniame kare: pasisako žmonės, esantys už šios ideologijos įvedimą į švietimo sistemą, kultūrą bei įstatymus ir pasisako aršūs priešininkai, kurie šią ideologiją laiko išsigimimu ir ankstesnės, tradicinės civilizacijos žlugdymu. Įprasta tvirtinti, jog tai „leftistinė“ ideologija, kuri yra neomarksistinės pakraipos ir priešpastato jai krikščionišką, tautinį tradicionalistą. Šiame skyrelyje mano tikslas yra išsiaiškinti, kaip yra iš tikro ir kas tas „genderizmas“ yra. Žodis „gender“ anglų kalboje reiškia giminė, kuri yra gramatinė daiktavardžių forma, nepriklausanti nuo „daikto“ biologinės giminės. Kalbant apie žmones, verčiama įvairiai, kaip „socialinė lytis“, „socialinė tapatybė“ ir pan.

Įprasta laikyti, kad lytis turi būti suprantama tik kaip biologinė, priklausanti nuo fizinių požymių, kurie, tariama, yra vieninteliai faktoriai, turintys formuoti lytinę tapatybę. Tačiau galima žiūrėti ir iš kitos pusės, iš psichologinės, kur tapatybę gali formuoti įvairūs socialiniai ir transocialiniai vaidmenys, kurie seksualiniame elgesyje yra atsiję nuo reprodukcijos. Akivaizdu, kad čia galimi du požiūriai: pirmas centruojasi ties biologine forma ir reprodukciniu elgesiu, kuris biologiškai įmanomas tik binarinis – vyras-moteris. Tačiau seksualumas – ne tik reprodukcinis, bet ir pramoginis, kuriame elgesys nebūtinai susijęs su giminės pratęsimu, bet daugiau su noru patirti malonumą, gauti pramogų. Sukūrus sekso industriją, kuri yra Vakarų pasauliui būdingas bruožas, išplito nereprodukcinis seksualinis elgesys, kuris pakirto binarinio lytinės tapatybės supratimo pagrindus ir reikalauja nustoti diskriminuoti nereprodukcinį seksualumą ir jo suformuotas tapatybes, kurios neprivalo būti binarinės. Taip buvo išvystyta netradicinė socialinės lyties doktrina, kuri sieja tapatybę ne su biologine funkcija, bet su visa seksualinio elgesio įvairove.

Dabar galima paklausti: koks tikslas seksualumą atskirti nuo reprodukcijos ir tapatybes daryti pramogines-psichologines? Manau, tam yra kelios priežastys: pirma – ekonominė nauda iš seksualinių paslaugų industrijos; antra – noras sumažinti gyventojų skaičių; ir trečia – bandymas reprodukciją technologizuoti, naudojant dirbtines žmonių dauginimo priemones, arba sukurti vergovę reprodukcijoje, kur šioje srityje dirbtų tam tikras socialinis vergų sluoksnis, o kiti tik pramogautų. Mano įsitikinimu, svarbiausios dvi priežastys, gyventojų skaičiaus mažinimas, vadinamas „skerdimu“, angliškai „culling“ ir naujų reprodukcijos technologijų įvedimas, kuriose bus kuriami dirbtiniai žmonės – be tėvų, be giminių ir pan. Ši tendencija rodo, kad norima suardyti genealoginę socialinę santvarką, kurioje kuriamos giminių genetinės linijos, konkuruojančios teritorijose dėl valdžios ir išteklių, šitaip kiekvienoje kartoje vis toliau pastumiant civilizacijos projektą, kuris yra tikrovės užkariavimas ir žmonijos veiklos mastų plėtimas.

Dėl šios priežasties į genderizmo vadinimą neomarksizmu žiūriu skeptiškai, nes jis labiau panašus į satanistinį transhumanizmą. Satanistinis dėl „skerdimo“ koncepcijos, kuri populiari neonacistinėse satanistų sektose; o transhumanizmas todėl, kad siekiama gyventojus dauginti technologiškai, fermose ar fabrikuose, gyvulių veisimo principu. Jeigu marksizmas, komunizmas, su „neo“ ar be, ir susijęs su šiomis sąvokomis, tai tik tolimuoju ryšiu, o su satanizmu ir transhumanizmu – tiesiogiai. Genderizmas yra ne kas kita, kaip humaniškas skerdimas, kur gyventojui leidžiama gyventi savo visą gyvenimą, bet jo linija užbaigiama uždraudžiant pratęsti giminę. Tai yra paskutinės kartos logika, kurioje dauginimuisi praradus prasmę, seksualumas tampa tik pramoginis, kuriam binarinis / biologinis apribojimas nereikalingas. Šio principo esmė tokia, kad jeigu tai paverčiama į globalinę ideologiją, tai „paskutinėje kartoje“ gyvena tiek daug žmonių, kad šis principas turi būti padarytas santvarkos norma. Tai reiškia, kad platinamas hedonistinis seksualinio elgesio supratimas, kur normalizuojamos pačios įvairiausios malonumo formos, kuriose reprodukcinis formatas pilnai išformuotas ir tapatybės tampa nuo jo pilnai nepriklausomos. Suveši įvairios naujų tapatybių klasifikacijos, kurias galima plėsti iki kelių šimtų, priklausomai nuo to, kokios hedonistinio seksualinio malonumo preferencijos. Čia įžengia sekso pramonė, kuri šiuo metu planetoje klesti tikru klestėjimu, siūlant filmus, VR, žaislus, lėles ir įvairias kitokias patirtis. Jos dar labiau išplečiamos pradėjus kurti 3D ir VR hologramas, kuriamas su dirbtiniu intelektu, kurio produkto kokybė nesiskiria nuo tikrovės, ypač virtualios realybės akiniuose. Kol kas visa tai naujovės, nes dabartinės kartos yra slenkstinės kartos, peržengiant iš vienos eros į kitą, tačiau jaunesnėms kartoms tai bus ne tik egzotiška patirtis, bet ir tikra gyvenimo forma, kuri bus pilnai įdiegta į jų psichiką. Dėl šios priežasties, binarinis reprodukcinis seksualumas nyksta ir plinta „iškrypimai“ ir „išsigimimai“.

Ką reiškia šis režimo pakeitimas – akivaizdu: tai nėra kokia nors savivalė ar užgaida, tai natūrali civilizacijos raidos pasekmė, kur su naujų technologijų ir ideologijų atsiradimu, išsigimsta socialiniai, gamybiniai ir politiniai santykiai ir to pakeisti neįmanoma, nebent sugebėtum apriboti technologijų plėtrą. Neatsisakant naujų technologijų, dirbtinės tikrovės invazijos, holograminių metavisatų ir ekosistemų plėtros, šio seksualumo išlaisvinimo sustabdyti bus neįmanoma. O jeigu taip, tai turi būti reformuojamas švietimas ir teisinė sistema, kurios turi pasivyti tikrovę, kol ji nepavirto nekontroliuojama anarchija ir banditizmu. Genderizmas ateina ne iš Rytų, bet iš Vakarų ir čia yra vakarietiško globalizmo atmaina, kuriam kiti režimai priešinasi, turėdami savo teokratines ar politines monarchijas, kurios vis dar gyvena ankstesnėje civilizacijos vystymosi fazėje ir nesupranta arba nenori matyti kas artinasi. Kai sakoma, jog genderizmas yra neokomunizmas arba neomarksizmas, norima nukreipti dėmesį į Rytus, nes šios sąvokos asocijuojasi galvoje su Sovietų Sąjunga, tačiau kryptis yra Vakarai, kurie nekrikščioniški elite – labai seniai. Tai yra satanizmas, įvairios Šėtono bažnyčios ir sektos, ir transhumanizmas, arba žmogaus technologinio patobulinimo ideologija. Ši idėja susijusi su auksinio milijono koncepcija, kuris bus aptarnaujamas vergų klasės; o ankstesnė civilizacija bus „perkrauta“. Tai šiuo metu populiari vadinamoji „didžiojo perkrovimo“ doktrina, susijusi su „skerdimo“ idėja ir reprodukcijos technologizavimu, skaitmenizacija, žmonių internetu, kiborgizavimu ir pan. Tam reikia nušluoti visas atsilikusias ideologines imperijas, palikti Vakarų elitą, „auksinį milijoną“, aptarnaujantį personalą valdomą su pilna proto kontrolę, ištrinti visą istoriją ir sukurti naują formą, kuri išvaliusi visus kultūrinius šiukšlynus, galėtų siekti pagrindinio tikslo – begalinio technologinio progreso.

Galima nesunkiai numanyti, kad viskas, kas šiuo metu vyksta Vakarų pasaulyje, juda kaip tik šia kryptimi, tik pradinėmis, užmaskuotomis formomis, ideologiškai pagražinta ir humanizuota propaganda. Tikrovė, deja, yra daug žiauresnė, tačiau norint ją pamatyti ir suprasti, reikia matyti globalinį civilizacijos vaizdą ir žinoti jos struktūrines formules. Ankstesnis pasaulis vadinamas „Dievo bažnyčia“ pasidarė sunkiai įmanomas dėl per didelio žmonių skaičiaus, kurio planeta neišmaitina; technologinės pažangos, kuri ardo ir teršia ekosistemas, vykdo invaziją į žmonių psichikas, iškreipia jas iš natūralaus kelio. Elito noras yra sutvarkyti šią betvarkę, kuri kyla iš psichologinės ir technologinės anarchijos, nes ji neatves žmonijos prie jokio rojaus. Sutvarkyti, žinoma, galima tik kitų sąskaita, ir čia bus nugalėtojai bei pralaimėtojai, kurių tarpusavio kova bus didelių politinių, socialinių ir karinių įtampų šaltinis. Todėl kovoje už būvį spręsis, kas prasitęsia į ateitį, o kas lieka istorija taip sukuriant dviejų tipų socialinius sluoksnius: paskutiniosios kartos ir auksinių. Paskutinė karta yra apdovanojami hedonizmu ir pramogomis, o auksiniai turi saugoti savo statusą, kad neprarastų bilieto į ateitį.

Iš šio samprotavimo matosi kokie yra psichologiniai / ideologiniai tipai Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje: auksiniai žmonės, turintys bilietą į ateitį – jie už genderizmą, padeda platinti šią ideologiją; paskutinė kartą – įvairios nebinarinės lytinės tapatybės žmonės, kurie turi hedonistinių malonumų gyvenimą, „iškrypėliai“; ir „pažangos“ priešai, tradicionalistai, kovojantys už tradicinės šeimos neliečiamumą.

• Angelų diena