Ankstesnėse knygose paviršiaus civilizaciją aiškinau kaip suskirstytą į genealogines grupes A ir valstybės organizacijos zonas Z, kurios segmentuoja visus žmones, įstato juos į apibrėžtus rėmus, formuoja gyvenimo stilių ir būdą. Kiekviena grupė turi savo paskirtį, tikslą ir galimybes, kurios apibrėžiamos pagal galią ir laisvaveiką, apibendrinamus kaip veiklos mastas. Šis vaizdas atsiveria pasižiūrėjus iš apačios, nuo planetos paviršiaus, tačiau jau žinant visą valstybės ar net planetos valdymo principą. Minėtas genealoginis ir organizacinis grupavimo metodas daugiau taikomas vienos valstybės analizavimui, tačiau tą patį galima padaryti ir su visa planeta, kurios santvarka turi tą pačią logiką. Pereidami į šį lygmenį, pakylame virš istorijos ir mito į vadinamąjį baltojo drakono civilizacijos veiklos mastą, kuris išeina už planetos ribų, vadinasi yra kosminis. Žemei valdyti skirta sistema grupuojama į organizacines zonas, analogiškas valstybės zonoms, tačiau šiuo atveju jau kontroliuojama visa civilizacija per istorinio proceso institucijas ir per mito kūrimą. Institucijos daugiausiai užsiima „globalizmu“, kuris supriešina vietinių tautų ir planetinės sistemos santvarkas ir valdžios institucijas, nors tai dirbtina ir neatitinka tikrovės, nes globalinė santvarka seniai sukurta ir veikia. Taip pat kuriamas mitas, susijęs su transcendentine arba anapus civilizacine realybe, kurios šeimininkai yra žmonijos antžmogiai. Mitas ne tik implantuojamas į galvas, bet ir paremiamas efektais, technologijų arba „apreiškimų“ pademonstravimu. Iš čia gimsta sąmokslo teorijos, kurių žinomiausia – technologijų sąmokslas, kuris demaskuojamas per NSO antigravitacijos atskleidimą ir per viešinamas operacijas, kuriose naudojama jau sukurta psichotroninė technika.
Baltojo drakono civilizacija yra atsiskyrusi civilizacija, kuri valdoma archonto, šios planetos valdovo, kuris yra kolektyvinė valdžia, sukurta sąmonių suliejimu, į kurios sudėtį įeina tūkstančiai sąmonių. Archonto sistema yra tinklas, kuris susideda iš artimojo rato, tolesnių rangų, kurie turi didesnį ar mažesnį atstumą nuo centrinės sąmonės, kurios tapatybė ir vieta nežinoma ir niekada neatsleidžiama. Tai yra kiti archonto kolektyvo nariai gali būti žinomi ir bendraujantys ne tik telepatiškai, bet pagrindinė sąmonė – anapus horizonto, nepasiekiama ir neidentifikuojama. Įprasta manyti, kad visi archontai – kūniški, turi protines ir fizines savybes, todėl jiems reikalinga gyvenama vieta, poreikių tenkinimas ir technologijos, reikalingos planetos valdymui. Šis aukščiausias taškas yra žymimas D1, kuris yra anapus planetos esantis valdžios kompleksas, kuris yra ir rezidencija, ir darbo vieta, kuri yra kažkas panašaus į centrinį štabą arba bazę. Šios zonos lokalizacija nežinoma, nes tam reikia įvedimo į aukščiausią lygį atsiskyrusioje civilizacijoje. Tada kita zona jau yra planetoje, kur yra aukščiausio rango kompleksai, turintys įvairią paskirtį: rezidavimo, darbo, mokslo ir t.t. Jie žymimi D2 ir išdėstyti planetoje nežinomose vietose, įvairiose valstybėse arba viršvalstybinėse teritorijose. Šių zonų teisinis statusas panašus į tą, kurį turi Vatikanas ir yra ne valstybės, kurioje ji yra, teisinėje jurisdikcijoje. Šiai kategorijai priskiriamos salos, povandeniniai statiniai, požeminiai miestai, aukščiausio lygio bunkeriai. Kitas trečias, D3, lygis nuo viršaus yra imperatorių ir karalių kompleksai, kurie visi integruoti į atsiskyrusią civilizaciją, yra archonto kolektyvo nariai. Jie yra valstybių uždaros zonos, kuriose turi teisę būti tik valdžios elitas, artimiausias imperatoriaus ar karaliaus ratas. Toliau eina respublikos su savo spec. tarnybų ir kariuomenių kompleksais, esančiais D4 zona, pavaldžia prezidentams ir visai jų valdomai organizacijai. Ir paskutinė zona, D5, yra visas likęs pasaulis, kuris jau turi valstybės santvarkos zonas, kurios žymimos nuo Z1 iki Z10.
Paprastas žmogus, gyvenantis D5 zonoje, suformuotas pagal tautinės valstybės istorijos ir mito gnostinių implantų modelius, nežino koks tikras civilizacijos principas, jam atrodo, kad prezidentas yra aukščiausia instancija ir linkęs už anomalinius įvykius, nelaimes, karus, marus, ekonomines krizes, atsakingais laikyti D4 zonos valdžią, tačiau tikrovėje ši atsakomybė siekia D1 lygmenį, kuris yra ne šios planetos. Pavyzdžiui, susidūrus su NSO ir jų sukuriamais anomaliniais reiškiniais, turimas reikalas su D1 zonos operacija, kuri yra „valstybinė paslaptis“ ir ją viešinti, tyrinėti, atskleidinėti yra draudžiama, bent jau taip buvo anksčiau. Taip pat, pasitaiko tokių atvejų kaip nežemiški kontaktai, pagrobimai, kurių metu žmogus išimamas iš jo gyvenamo pasaulio, perkeliamas į atsiskyrusią civilizaciją, o paskui sugrąžinamas, po ko, jis pasakoja savo istoriją, viešina įvykį ir prisideda prie atsiskyrusios civilizacijos mito kūrimo paviršiaus civilizacijos gyventojams, kurie jau seniai žino apie šią santvarką, tačiau iki šiol neturi įrodymų dėl mažo veiklos masto ir techninių galimybių. Peršokantis veiklos mastas niekada nepalieka artefaktų, įrašų, įrodymų ir žmogus lieka tik su keisto įvykio įspaudu atmintyje ir nieko negali pagrįsti. Šis principas taip pat ryškus ezoterikoje, kurioje dvasingumas jungiamas su technologijų ir nežemiškų gyvybės formų mitologija. Tuo gali užsiimti D2 ir D3 zonos, turinčios išvystytas kultūrinio psyopo priemones, reikalingas suvilioti sąmonėms, įdiegti į jas norimą elgesio struktūrą. Tuo užsiima valstybės tarnyba, kurios agentūra gyvena tarp paprastų gyventojų, kuriuos kontroliuoja ir valdo.
Imant proporcijas vienam milijonui gyventojų
10 jų turi ryšį su D1,
1000 turi ryšį su D2,
10 000 turi ryšį su D3,
100 000 turi ryšį su D4,
800 000 priklauso D5.
Ryšiui naudojamas telepatinis prietaisas, kuriuo informacijos perdavimas vykdomas nežinoma standartiniam mokslui lauko struktūra ir vadinamas šančiu. Informacija eina į centrinį štabą ir kontrolės centrą, kur subendrinama informacija, gaunamos užduotys ir komandos arba žvalgybiniai duomenys. Pagal šią logiką, tarus, kad yra 8 milijardai gyventoju, planetoje su archonto sistema sujungta apie 80 000 žmonių, kurie gyvena paviršiaus civilizacijoje, bet žino apie tikrą jos principą ir apie tai, kad valdžios hierarchijoje vietinių respublikų valdžią yra ne tikri „šeimininkai“, bet tik atstovai, kurie prižiūri vietinį gyvybinį procesą. Imant kaip pavyzdį Lietuvos respubliką, vieša yra D5 zona, kurioje vyksta gyvenimas, kuriama ekonomika, politinė santvarka, organizuojasi bažnytinės bendruomenės, vyksta kultūrinis gyvenimas. Po to eina D4 zona, kuri yra politinių partijų ir ministerijų veiklos sfera, kurioje užsiimama procesų kontrole ir taisyklių formulavimu. Tolimiausia yra D3 zona, kuri jau imperinė, kaip Europos Sąjunga, kurioje viešoji politika tik 10 proc. to, kas iš tikro vyksta ir paprastas gyventojas, gyvenantis apatiniame pasaulyje neturi apie tai jokios informacijos. Šiame lygyje matomas imperinis planetos valdžios struktūros segmentavimas, kur atrodo, kad imperija – aukščiausia instancija, virš kurios nieko nėra. Iš tikro visas šias atskiras D3 zonas, kurių priskaičiuojama iki dešimties, sieja D2 zona, kuri tiesiogiai nesikiša į D3 zonas, bet turi prieš jas pranašumą, kuris yra kosminės civilizacijos galimybės ir prieš žemės civilizacijos galimybes. Jeigu šios zonos konfliktuoja, tai tik žemesnės zonos lygmenyje, tai yra D4, nes nepasidalina valdžia, o karas D3 lygyje reikštų pasaulinį karą, kurį turėtų tramdyti D2 ir D1 zonos savo „nežemišku“ įsikišimu. Tam naudojamas hipostratinis ginklas, psichotronika, EMP, kurio tikslas – sugandinti centrinių štabų serverius ir visą žmonių interneto telepatinį tinklą, po ko subyra visa karinės operacijos strategija ir apmažėja pasipūtimas.
Pagrindinė šios situacijos problema yra tautiniai psichovektoriai, kurie žmogų suformuoja skirtingų kalbinės sąmonės formų, dėl ko sunku susišnekėti, bendrauti ir kiekvienas nori, kad imperija būtų kuriama „jo“ kalbos pagrindu. D1 ir D2 zonose seniai tautinės kalbos nenaudojamos ir turima sava višcivilizacinė kalba, kuri bendra visai archonto kolektyvinei sistemai visoje planetoje, todėl jie jau turi vieną kalbą, kuri iš tikro yra globalinės imperijos imperinė kalba. Tačiau ją turi teisę mokėti tik integruoti žmonės, o visi kiti gyvena tautiniuose garduose, puoselėja tautines kultūras, kurių pagalba uždaro savo psichikas nuo psyopinių invazijų ir kuria vienalytę tautinės kultūros terpę, kurioje puoselėja savo istorinius ir metafizinius projektus, stebimi iš dangaus ir vedami kelionėje, kurios galutinį tikslą žino tik atsiskyrusios civilizacijos elitas.
Filognozijos pradinė mokykla 