Šiame įraše parodysiu dar vieną A. Šliogerio kūrybos skaitymo metodą, kuriame išryškėja du pagrindiniai jo kūrybos etapai, kuriuos vadinu Tiesos ir Laisvės etapais. Jie sutampa su trečios ir ketvirtos respublikos laikotarpiais, kurie truko – pirmas 1990 – 2004 ir antras 2004 – 2019.

I. Tiesos etapas (1985 – 2004)

“Kas yra filosofija?“ – vadovėlis

“Transcendencijos tyla“ – sisteminė ontologija

“Būtis ir pasaulis“ – nesisteminė ontologija

“Post scriptum“ – nesisteminė ontologija

“Sietuvos“ – straipsniai

“Konservatoriaus išpažintys“ – straipsniai

“Daiktas ir menas“ – meno filosofija

II. Pereinamasis laikotarpis

“Niekio vardai“ – sisteminė ontologija

“Alfa ir Omega“ – sisteminė ontologija

III. Laisvės etapas (2004 – 2019)

“Filosofijos likimas“ – vadovėlis

“Niekis ir esmas“ – sisteminė ontologija

“Bulvės metafizika“ – nesisteminė ontologija

“Kasdienybės metafizika“ – nesisteminė ontologija

“Lietuviškos paraštės“ – straipsniai

“Nerimas“ – straipsniai

“Melancholijos archipelagai“ – fotomenas

IV. Filosofinė biografija.

“Pokalbiai apie esmes“ – filosofinis pokalbis

V. Disertacija.

“Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ – mokslinis tyrimas

Šią sistemą susiejus su pagrindinėmis ontologinėmis kategorijomis, kurios yra būtis, naikinimas ir niekis, gauname dvi A. Šliogerio ontologijos versijas:

1. Būtis ir naikinimas.
2. Būtis, niekis ir naikinimas

Būtis interpretuojama filotopiškai ir ontotopiškai, susiejant ją su tikrovės akivaizdaus pasirodymo vietove, o žmogus iš savo minusinės realybės yra būti naikinantis Niekio sūnus. Kaip priešprieša niekiui ir naikinimui priešpastatomas substancinis individas, kuris yra nedaloma būtis.

• Šliogeris