Slaptos transhumanizmo teorijos pagrindas yra gnostinių laukų teorija ir atskleisti realybės sluoksniai, kuriuose šie laukai atsiranda. Sistema yra tripakopė, pradedant nuo Šaltinio, pereinant prie Pirminės tikrovės, ir galiausiai Introjekcijos. Šios pakopos parodo žmogaus rangą ir esmę, kuri gali būti dieviška, jeigu įsišaknijusi Šaltinyje, arba redukuota, pagrįsta tik empiriniu pasaulio rezervatu, kuriame neįmanoma apibrėžti jokios aukštesnės … Skaityti toliau Iliuminatų transhumanizmo samprata (1)
Kategorija: Žmogaus samprata
Energetinė rizoma ir objektyvumo pertvaros
Šiame įraše pabandžiau į „žmogaus“ padėtį pažiūrėti šiek tiek kitaip ir gimė idėja apie belaikį ir beerdvį apeironą, kur visa realybė yra kažkas panašaus į energetinę areonominę rizomą. Areonominė reiškia, kad nėra judėjimo per laiką ir erdvę, tik toninė būsenų kaita. Rizoma – tinklas, panašus į šaknį arba grybieną. Žmogus – tinklo mazgas, kuris areonominių … Skaityti toliau Energetinė rizoma ir objektyvumo pertvaros
Visas žmogus: sielos likimas
Žmogaus sandara Dauguma žmonių sutaria, kad jie sudaryti iš sielos ir kūno. Galimos įvairios šio klausimo variacijos, nuo idealistinio subjektyvizmo iki grubaus materializmo. Idealistinis subjektyvizmas tvirtina, kad žmogus yra tik sąmonė, savo viduje susikurianti fizinio pasaulio iliuziją. Materializmas teigia, kad žmogus yra tik fizinis kūnas, o siela yra tik žodis prie šio kūno, tai yra, … Skaityti toliau Visas žmogus: sielos likimas
Psichotroniniai ekranai
Pasauliai kaip sluoksniai Naujausias žmogaus realybės aprašymo laimėjimas yra U formos sluoksnių junginys, paaiškinantis skirtingus pasaulius, kuriuose galioja pamatiniai fizikos žinomi ir nežinomi dėsniai. Pagrindinis, labiausiai vidinis sluoksnis yra fizinis pasaulis, kurį aprašo „Standartinis Modelis“, turintis a) materijos kvantus, grupuojamus į leptonus ir kvarkus ir b) jėgos laukų kvantus, kurie sukuria tarp jų jėgas. Masė … Skaityti toliau Psichotroniniai ekranai
Dvasinė žmogaus prigimtis
Šios realybės sąmokslas prasideda nuo sąmonės sandaros falsifikavimo, dėl kurio žmogus nežino koks turi būti jo pasaulis. Tas pasaulis, kuriame jis gyvena sumodeliuotas taip, kad jį būtų galima efektyviau išnaudoti, o ne kad jis galėtų realizuoti savo prigimtį. Žmogaus psichika ir kalba – ideologizuota, naudojama ne žmogaus prigimties parodymui, bet vertinimams, kuriais sumenkinama tai, kas … Skaityti toliau Dvasinė žmogaus prigimtis
Metafizinis žmogus
Norint pamatyti, kas šioje tikrovėje yra žmogus, labiausiai trukdo kalba su savo pavadinimų sistema. Kuomet žiūrint į žmogų matoma tik ji, žmogus niekada neatsiveria kaip metafizinis. Ši taktika netgi dažnai naudojama metafizinio žmogaus pašiepimui, kai numojama: „yra tik kažkoks…., o įsivaizduoja….“. „Kažkoks“ reiškia koks nors pavadinimas. Kas žmogus „yra“ egzistuoja dvejose vietose: kalboje ir tikrovėje. … Skaityti toliau Metafizinis žmogus
Filognozijos pradinė mokykla 