Žyma: F. Nietzsche

F. Nietzsche’ės egologinė kosmologija: linksmasis mokslas

F. Nietzsche’ės egologinė kosmologija: linksmasis mokslas

F. Nietzsche‘ės sątvarologinė kosmologija yra trečias variantas iš nagrinėjamų keturių, tad jame turime pamėginti surasti tai, kas ją skiria nuo ankstesnių, kuo ši sątvarologija unikali ir nepakartojama. Žinome, jog kiekvienas sątvaras turi tą pačią bazinę struktūrą, kuri yra būdinga įvairiems kitiems sątvarams, tačiau kiekviena egzistencija, jai užsikrovus  informacija, ji tampa individualia perspektyva, kuri mato transcendenciją … Skaityti toliau F. Nietzsche’ės egologinė kosmologija: linksmasis mokslas →

Archonto perspektyva

Archonto perspektyva

Šiame skyrelyje paaiškinsiu kaip sątvaras, žiūrint iš jo vidinės perspektyvos, pavirsta anapuspasauline realybe, kurioje kaip arena atsiveria gardo gyvenimas kaip apmąstymo objektas. Jeigu gardo pasaulį laikysime trimate erdve, trimačiu burbulu, turinčiu tris dimensijas, tai žmogaus antra, vidinė dalis yra tarsi ketvirta dimensija, kuri yra anapus šios trimatės erdvės ir yra tarsi ją gaubiantis 4D apvalkalas. … Skaityti toliau Archonto perspektyva →

F. Nietzsche’ės linksmasis mokslas

F. Nietzsche’ės linksmasis mokslas

Norint sėkmingai išvystyti filognozijos projektą, reikia jį teisingai įrėminti realybėje, kurios, mano manymu, vienas iš geriausių modelių pateiktas F. Nietzsche‘ės filosofijoje. Jis sėmėsi iš Schopenhauer‘io, kuriame yra pirmas šio modelio variantas, dar nepakankamai išvystytas ir netinkamas šiam tikslui. Vokiečių kalboje žodis das Leben reiškia ir „gyvybė“, ir „gyvenimas“, suprantami kaip vienis, tuo tarpu lietuvių kalboje … Skaityti toliau F. Nietzsche’ės linksmasis mokslas →

Elitinė išmintis

Elitinė išmintis

Dėl žinomų priežasčių F. Nietzsche‘ės filosofija nebuvo išvystyta iki galo, tačiau mąstytojas paliko mums pakankamai informacijos, kad galėtume tai padaryti patys. Jo gyvenimas buvo gana trumpas, 56 metai, ir paskutinį dešimtmetį jis buvo nedarbingas. Nepaisant to, kad jam pritrūko laiko užbaigti visus savo suplanuotus darbus, mums išliko jo užrašai, iš kurių galima susidaryti vaizdą, kokia … Skaityti toliau Elitinė išmintis →

Amžinos vasaros svajonė

Amžinos vasaros svajonė

F. Nietzsche‘ės sątvarologija filosofijoje yra viena iš atmainų, kilusių iš Antikinės Graikijos filosofijos, kurioje buvo daug mokyklų, tačiau aptariamam mąstytojui svarbiausios buvo dvi: Herakleito mokykla, atspindinti autentišką tragiškosios epochos pasaulėžiūrą; ir Sokrato, davusio pradžią posūkiui į protą ir racionalumą, kurį jis niekino kaip prasčiokišką stilių. Herakleitą domino natūrali gamta, kurią jis suprato kaip pamatinio prado, … Skaityti toliau Amžinos vasaros svajonė →

Antitechnika

Antitechnika

Kadangi F. Nietzsche‘ė, kaip ir A. Schopenhaueris, yra vienas iš giliausių gyvybės metafizikos pirmtakų, svarbu gerai išmanyti jo filosofiją, nes ji svarbi kaip vienas iš kertinių filognozijos akmenų. Nors filosofas garsėja savo antimetafiziniais pasisakymais, vis dėlto jį laikau vienu iš metafizikų, kuris transcendencijos sferą priartino taip arti žmogaus, kad ji beveik susiliejo su fenomenologija. Ši … Skaityti toliau Antitechnika →

F. Nietzsche’ės gyvybės ontologija

F. Nietzsche’ės gyvybės ontologija

Filosofijos istorijoje F. Nietzsche‘ė yra žinomas kaip autorius, turėjęs pretenzijų pakeisti Vakarų Europos civilizacijos psichovektorių, apvalant jį nuo krikščioniškos mitologijos ir teologijos, kuri, jo manymu, stabdo Europos iškilimą ir neleidžia jai tapti planetos šeimininke. Krikščionybės kertinis akmuo yra transcendentinio Dievo idėja, kurio garbinimu turi užsiimti žmogus, šiame garbinime matantis savo gyvenimo prasmę. Tuo tarpu F. … Skaityti toliau F. Nietzsche’ės gyvybės ontologija →

Istorija kaip dioniziškoji begalybė

Istorija kaip dioniziškoji begalybė

F. Nietzsches filosofijai būdingas bruožas yra pirmenybės teikimas psichologinei, o ne epistemologinei sątvaro analizei, kurio manymu, psichologinė sieva eina pirmiau už pažįstančią, todėl metafizinės pažinimo formuluotės nulemtos psichologijos. Daugelyje savo veikalų jis užsiėmė psichologine metafizikos dekonstrukcija, kurios pagrindinis teiginys, kad klaidos, klystkeliai, iliuzijos, netiesa metafizikoje kyla dėl silpnos psichologinės kompozicijos, kuri perkeliama net į civilizacijos … Skaityti toliau Istorija kaip dioniziškoji begalybė →