© Darius Petras Mockus, 2016 – 2026
Žyma: istorija
Kiekvieno žmogaus pasaulį sudaro gyvieji ir mirusieji, su kuriais jis bendrauja tiesioginiu arba dvasiniu būdu. Tai vidinė perspektyva, kurioje į tikrovę žiūrima per sumatoriaus žiūroną, kuris nerodo tikro žmogaus likimo, kuris ištinka jį po kūno mirties. Tarus, kad tikras žmogus yra laisva dvasia, gyvūninė būsena nėra tikra jos egzistencija, greičiau smukimas į žemiausią lygmenį, į … Skaityti toliau Kiek reikia praeities ateityje?
Istorijos atsiradimas civilizacijoje turi dvi pagrindines prielaidas: kalendorinė gyvenimo santvarka, kurioje astronominis, sezonų kalendorius pakeičiamas į matematinį, kuriame laikas paprasčiausiai skaičiuojamas skaičiais, atsietais nuo tikrovės: metai dalinami į dvylika mėnesių, mėnesiai, į savaites, o savaitės – į dienas; ir didelis paveldo kiekis, kuris išdalinamas chronologiškai, į laiko juostą, kurioje ieškoma „raidos“, „vystymosi“, formalių epochų, erų … Skaityti toliau Universalus filosofijos istorijos modelis
Gilesnis žmogaus sandaros supratimas rodo, kad pasidalinimas į vidinį objektą ir subjektą yra tik iliuzinė žmogaus vidinio pasaulio interpretacija, nes pasaulis ir žmogus tėra sąmonėje sukuriama reprezentacija. Iš tikro yra vienas didelis subjektas, turintis U formos struktūrą, kur viena šaka yra „žmogus“, o kita „pasaulis“. Šis U subjektas priešpastatomas tikrai, nematomai transcendencijai, kuri yra subjektui … Skaityti toliau Dvasinė gyvenimo samprata
Naujausias civilizacijos psichovektorius, įveikęs kitas civilizacijas, yra mokslas, kuris šiuo metu neturi net tūkstančio metų istorijos. Mokslo išsivystymo pasekmė yra technologijos ir technika, kurios 20 šimtmetyje padarė tikrą proveržį ir galutinai įtvirtino mokslo viršenybę. Iš šio proceso 20 šimtmečio pabaigoje atsirado transhumanizmo ideologija, kurios esmė – technikos integravimas į visuomenę, ekonomiką, politiką, kultūrą ir net … Skaityti toliau Pagrindinis istorijos sigilas
Vakarų Europos civilizacijos pradžia galima laikyti 5 a. pr. m. e. Atėnus, kurie paklojo teorinį, kultūrinį ir politinį pamatą visai vėlesnei istorijai. Kokie šios istorijos iki 2021 m. kritiniai momentai ir kaip jie formavo Trečiosios Lietuvos Respublikos ideologines mąstymo formas, bus parodyta vėliau. Šiuo metu matome „leftistų“, nacionalistų ir liberalų didelę konfrontaciją, nesutariant kokia kryptimi … Skaityti toliau Ar aš esu “leftistas“?
Filognozijos pradinė mokykla 