Valdymo technologijos
Žmogus visą savo „techninę įrangą“ turi šioje realybėje, todėl yra labai pažeidžiamas. Jeigu savęs nesaugo, rizikuoja patekti į technologinę, socialinę arba psichologinę vergovę. Kūnas pažeidžiamas tuo, kad jį labai nesunku apriboti, uždaryti išoriškai; taip pat galima sukelti skausmą ir skausmo baimę; galima įsibrauti į jo vidų, sukeliant ligas, sutrikimus ir t.t.; įmanoma net panaudoti genetinį ginklą, su kuriuo valdomas organizmo sandaros patologinis kitimas. Žmogaus psichologinių funkcijų „techninė įranga“ taip pat tokia pati visa išorėje, visa surinkta smegenyse, sudarytose iš neuronų. Ši technologija pagrįsta tuo, kad yra vidinė neuronų hierarchija smegenyse, suskirstanti tinklus į vadovaujančius ir paklūstančius. Vadovaujantys neuronai valdomi tam tikrais signalais, pavyzdžiui, žodžiais, kurie užgrobia vykdymo neuronus smegenų viduje, uždarydami juos į uždarą išorinę grandinę. Tai valdymas su semantinėmis haliucinacijomis. Kitas būdas yra pakeisti vadovaujančius neuronus dirbtiniais neuronais, t. y. elektrodais ir implantais, plėvelėmis ir plokštelėmis ir t.t. Taip vykdantys neuronai irgi uždaromi į paklusimo „meta-struktūrą“.
Valdymas žodžiais jau praeitas etapas, nors savo vietą naujame pasaulyje išsaugojo. Jis buvo pakeistas implantų technologijomis, kurios veikia be sutrikimų ir reikalauja mažiau darbo, nes visą sistemą galima automatizuoti, atiduodant valdyti kompiuterizuotoms sistemoms ir dirbtiniam intelektui. Implantų technologijos veikia labai paprastai – per elektrodą į tinklą implantuojamas elektrinis sužadinimas ir neuronas įvykdo darbą, kuriam jis skirtais. Natūraliai neuronus valdo išoriniai receptoriai arba sudėtingos vidinės tinklų schemos, tačiau suradus galutines grandines, kurios atiduoda galutinę komandą, kai šiuos neuronus pasiekia veiksmo potencialai, galima juos įstatyti į išoriškai valdomą technologinę meta-struktūrą ir užgrobti galutinę funkciją. Šitaip žmogus išgirsta haliucinaciją, pamato vaizdinį, pagalvoja mintį, ar atlieka judesį, kurie yra ne jo. Sąmoningas valdymas šitaip pakeičiamas technologiniu valdymu, su kuriuo galima užgrobti visą žmogaus gyvenimą. Atimama valia, reikalinga pasipriešinimui vergovei, atimami lavinimuisi reikalingi sugebėjimai. Juk smegenyse veikia dviejų tipų signalai – veiksmo potencialai ir stabdymo potencialai. Reikiamu metu įjungus stabdymo potencialus, sustabdoma funkcija.
Visa ši sistema žinoma, tačiau kadangi prie jos prijungti visi žmonės, tai ji apsaugoma nuo viešinimo ir nėra galimybių ją kriminalizuoti, nes „stogą daro“ visi valstybės organizacijos zombiai. Apsaugos sistema yra hierarchinė, nes žemesnės klasės psichotroniką valdo aukštesnė klasė, kuri turi visas socialinių efektorių pritaikymo priemones, t. y., tuos, kurie šią situaciją bando paviešinti, išstumia į socialinį užribį, kuriame gali paleisti visas susidorojimo programas. Ši nusikalstama sistema tokia efektyvi, kad joje neįmanoma atlikti net pačių elementariausių gynybos veiksmų – susirasti ir išsiimti implantus, panaudoti surinktą medžiagą teisme. Valdantis žodis būna „psichinis ligonis“, o su technologine metastruktūra, su kuria valdomi neuronų tinklai, šiai „diagnozei“ paruošiamas pagrindas. Žmogus nevaldo nei savo elgesio, nei bendravimo ir tampa „neadekvačiu“. Dar blogiau kai iš išorinio kontrolės centro valdomi technoneuronai padaro nusikaltimą su pavergto žmogaus kūnu, nes tada žmogus atsiduria pačioje baisiausioje situacijoje, kuri žmogui įmanoma šioje tikrovėje. Žinoma, valdžiai pašalinti visus žmones nenaudinga, jie turi „dirbti“, tad valdymas apsiriboja kontrole, kad neiškryptų nuo sudarytos programos. Kai kam, ypač aukštesnėms klasėms, gali daryti net teigiamą poveikį – išplėsti gabumus, – bet tik tam, kad galėtų daryti paskirtą darbą. Jeigu kyla poreikis priešintis prievartai, iš karto įjungiamos „slopinimo“ programos: užblokuojama valia ir pasipriešinimui reikalingi sugebėjimai.
Išorinė „techninė įranga“, iš neuronų tinklų sudarytos smegenys, neapsaugotos nuo poveikio technologijomis, todėl reikia imtis specialių apsaugojimo priemonių. Nes kai į jas įsibrauna nusikaltėliai – nelieka jokių pasipriešinimo galimybių. Taip yra todėl, kad įsibrovimas kompleksinis ir valdo visas „pavojingas“ funkcijas – valią reikalingą tikslo pasiekimui, protą informacijos paviešinimui ir statusą, kad būtum „nepatikimas“ šaltinis. Tai yra uždaras ratas – nes nuslopinami arba su lobotomija išpjaunami valdymo neuronai, o užgrobtas neuronas vykdo tik tas komandas, kurias įdiegia implantas. Kol implantas per užvaldytą grandinę leidžia elektrines sroves, tol žmogaus kūnas arba protas vykdo to neurono komandas kurias galima perduoti į bet kokią smegenų vietą. Tai padaryti paprasta, nes visi procesai paskirsto neuronus į veikimo etapus. Tam tikri etapai yra pradiniai, o kiti galutiniai. Šitaip galima surinkti visų žmogaus funkcijų galutinių vykdymo etapų tinklus ir tose vietose pastatyti valdymo meta-struktūras, su kuriomis galima, naudojant kompiuterio programas, įjungti arba išjungti norimas funkcijas. Šitaip žmogus uždaromas į vidinį kalėjimą, nors iš išorės gali atrodyti, kad žmogus „laisvas“ ir kad į jo gyvenimą nėra įsibrovimo. Kalama mintis, kad visada „pats kaltas“.
Šitaip vakaruose vaizduojamas „laisvas“ pasaulis, nors iš tikro yra zombių vaidinamas spektaklis. Iš išorės pasižiūrėjus – žmonių niekas nekontroliuoja ir jie gali daryti ką nori. Bet esmė ta, kad „norai“ valdomi su dirbtiniais neuronais, todėl jie visada tokie, kokių reikia valdžiai. Sukūrus tokią vidinės vergovės sistemą, išoriniai kalėjimai nereikalingi, tačiau tik todėl, kad visi žmonės yra vidiniuose kalėjimuose. Todėl galima „demokratija“, „laisvė“, „žmogaus teisės“ ir t.t. Koks žmogus laikomas etalonu, nesunku suvokti patyrinėjus pramogų industriją, kuri nutaikyta ne į pačius intelektualiausius žmones. Nes ji taip pat naudojama ne žmogaus stiprinimui, bet naikinimui. Tai gali nuteikti pesimistiškai, tačiau žiūrėjimas į pasaulį per rožinius akinius – taip pat nesustiprina. Sunkiausia išsivaduoti iš vergovės tada, kai nežinai, kad esi vergas. Ir netgi apakintas propagandos sieki šios būsenos kaip teigiamos, nes nesupranti, kad tai – kalėjimas.
Smegenų veikimo principas
Smegenų sistema iš biologinės pusės nėra vientisa, net jeigu kvantinio lauko lygmenyje ji yra vientisų lauko kontinuumų samplaika. Laukas dalinamas į vienodų tipų kvantus, kurie formuoja aukštesnes struktūras. Aukščiausia struktūra yra ląstelės, vadinamos neuronais. Smegenyse yra apie 100 milijardų neuronų ir 100-500 trilijonų sinapsių. Neuronas yra elektrinė sistema, o sinapsės valdo signalo plitimą ir elektrocheminio režimo įjungimą pagal tai, kokie neurono receptoriai įjungiami su neuro-mediatorių mechanizmais. Pats neuronas yra 4/1000 milimetro dydžio, o palyginimui atomo dydis yra 3/100 000 000 milimetro. Vadinasi atomas yra šimtą kartų mažesnis už ląstelę.
Smegenų sistemoje yra tokie lygiai: atomų, iš kurių sudarytos srovės, ir kurie skleidžia elektrinius ir magnetinius laukus (nes yra jonizuoti); molekulių, kurios valdo signalo perdavimą iš vieno neurono į kitą; ir ląstelių, kuri yra bazinis signalizavimo vienetas. Ši sistema elementari, tačiau daug sunkiau įvertinti, kurioje vietoje vyksta pagrindinis smegenų procesas – informacijos susiejimas ir atvaizdavimas vidiniame suvokime. Neuronai yra sensoriniai, kognityviniai, tarpiniai, ir motoriniai. Kiekvienas tipas turi posistemę, kuri nurodo signalo apdorojimo fazę. :Surinkimo, analizės, suformavimo ir veiksmo. Pavyzdžiui, kognityviniai neuronai surenka informaciją, ją apdoroja, suformuoja reprezentaciją ir perduoda komandą vykdomiesiems neuronams. Įprasta manyti, kad neuronas savo funkciją atlieka tada, kai jis generuoja impulsą arba kai juo prateka elektros srovė. Srovę gali praleisti gretutiniai tinklai arba technologinis neuronas, taip kaip jau rašiau prieš tai. Atomai veikia neurono viduje, molekulės – tarp neuronų ir neuronų tinklai atlieka savo funkcijas visos centrinės nervų sistemos atžvilgiu. Su vidiniais prietaisais (nano-implantai) galima valdyti viduje esančius atomus, nes jie – kaip antenos, sąveikaujančios su fotonų lauku. Dar lengviau tokiu principu valdyti neuromediatorių molekules, kurios išskiriamos į sinapses ir elektrochemiškai įjungia arba išjungia neuronų grupes. Tam gali net neprireikti vidinių technologinių neuronų.
Žinome, kad fotonai sklinda labai dideliu greičiu ir reaguoja su LF ir QGF sistemomis. Tai reiškia kad jos gali fotonus sugerti arba juos išsklaidyti. Sugerti fotonai keičia kvantinių sistemų parametrus ir tai gali būti jų valdymo pagrindas. Esmė ta, kad $ QGF leftrightarrow FL $ struktūros yra elektrinio aktyvumo substratas. Q (kvarkai) ir L (leptonai) yra materijos kvantai, o G (gliuonai) ir F (fotonai) yra jėgos laukų kvantai. F (fotonai) yra elektrinio ir magnetinio lauko pagrindas, kurie dalyvauja arba informaciniuose procesuose, arba substancijos/būsenos kūrimo procesuose. Kitaip sakant, smegenyse reikia ieškoti dviejų struktūrų: informacijos apdorojimo ir reprezentacijos kūrimo. Informacija yra morfizmų perdavimas, kuris turi būti susijęs su tikrovės formomis; atvaizdavimas yra suvokimas kaip matymas arba supratimas. Potencialą kuria fotonai, o srovė yra materijos kvantų judėjimas. Ši sąveika vyksta iš dviejų pusių. Fotonai, kuria įtampos potencialus, o šie generuoja materijos kvantų sroves vidinėse neuronų struktūrose. Krūvių tankiai ir laukas labai svarbūs, nes rodo, kad neuronas veikia, vykdo savo funkciją. Jau sakiau, kad neuronai skirstomi pagal tai, kokiai funkcijos stadijai priklauso. Ir žinant šių neuronų vietas, galima tas fazes valdyti. Galima sužadinti pradinę fazę, nuo kurios funkcija prasideda arba įjungiama. Galutinę – kai duodama komanda funkcijos vykdymui. Taip pat tarpiniai paskirstomieji neuronai, kuriuos užblokavus galima sustabdyti funkciją ir t.t.
Psichotroninė technika nebūtinai valdo neurono vidų. Ji gali užgrobti ir sinapses. Reikia neužmiršti, kad molekulės sudarytos iš tų pačių atomų. Tai reiškia, kad tai tik į didesnę struktūrą sujungti $ sum (QGF leftrightarrow FL) $ laukai. Vadinasi molekulės (t. y. neuromediatoriai) irgi veikia kaip antenos. Tai reiškia reaguoja į poveikį, keičia savo parametrus ir dalyvauja sąveikoje su aplinka, ypač neuronų receptoriais sinapsėse. Koks pagrindinis neuromediatoriaus principas. Tai yra molekulė, išskiriama į sinapsę, iš kurios patenka į receptorių, kuriam tinka kaip raktas į spyną. Šis funkcijos atrakinimas vyksta ne atsitiktinio judėjimo ir pataikymo principu, bet neuronas iš sinapsės pats įtraukia molekulę veikiant elektrostatiniams laukams ir taip pat molekulę išstumia, nes receptorius negali likti visiems laikams „užkimštas“. Vienintelė jėga, kuri gali tai padaryti yra potencialiniai laukai. Kadangi molekulės ir receptoriai yra antenos, tai jas galima veikti su išoriniais elektromagnetiniais laukais. Galima netgi numanyti, kad skirtingos mediatorių molekulės turi savo specifines moduliavimo charakteristikas, tad galima naudoti tikslinio sužadinimo principą ir perjunginėti cheminius smegenų veikimo režimus. Tokia yra sinapsių psichotronika.
Kita vertus, per sinapses gali vykti ir natūralus neuronų valdymas, kai neuronai savaime poliarizuojasi ir „valingai“ sujungus molekules-raktus su receptoriais per potencialinę sąveika, įjungiamos neuronų tinklų funkcijos. Galima manyti, kad tokia sąveika įmanoma ir iš kitų tipų laukų, ne vien elektromagnetinio jėgos lauko, arba materijos lauko, kuris yra struktūrinis materialių smegenų vienetas. Gali kilti klausimas, kaip valdomi didesni plotai. Tai priklauso nuo charakteristikų hierarchijos. Skiriamoji geba turi būti keičiama nuo labai detalios iki visumos. Kaip pav., paveikslėlyje.
Šį principą kitur esu pavadinęs „holistine neurorecepcija“.
Matome, kad aprašytiems neurorecepcijos principams labai svarbus potencialinis laukas, kurio charakteristikas keičiant, galima valdyti tarpneuronines materijos sroves. Šios srovės yra morfizmų formavimo gnostiniuose laukuose pagrindas. Žinoma, kad yra srovė ir magnetinis arba elektrinis laukas, veikiantis abiem kryptimis. Tai leidžia daryti prielaidą, kad vienas psichotronikos principų yra moduliuotas elektrinis smegenų aktyvumas.
Socialinis kalėjimas
Psichotroninis principas yra pagrindinė valstybės valdymo priemonė. Ji dažnai naudojama klasiniu principu, kai aukštesnė klasė turi savo agentūrą ir žemesnio rango žmones kontroliuoja tokiomis priemonėmis. Tai liečia išsilavinimą, konkuravimą darbo rinkoje; žemesnė klasė apribota nuo tokių galimybių naudojant neuronų kalėjimą, kuris neleidžia pakilti į aukštesnį lygmenį. Taip pat su tam tikrais žmonėmis susidorojama destruktyvaus elgesio programavimu, tokiu kaip alkoholizmas, narkomanija, nusikalstamumas ir kitos elgesio patologijos. Tokiais atvejais tai jau yra tiesioginis naikinimas, panaudojant neuronų kalėjimo sistemą, kai ant jų uždedamas dirbtinis prietaisas, kuris išjungia natūralų, laisvą aktyvumą ir primeta tam tikrą valdžios nustatytą programą. Čia gali naudoti elektrodinius techno-neuronus arba nano-implantus, kurie įleidžiami į kraują ir, kaip vaistų molekulės, surenkami tam tikrose smegenų vietose ir veikia kaip antenos, priimančios išorinį signalą ir aplinkiniams neuronams perduodantys savo moduliavimo laukus.
Šitaip ir gaunasi tėvų socialinė klasė – kaip kalėjimas, iš kurio išeiti į laisvę turi atrodyti neįmanoma. Todėl šitaip naikinamos ištisos kartos, kurios vargsta apribotoje būsenoje. Iš išorės, atrodo, niekas nevaldo, tačiau viduje – neuro-kalėjimas. Pasipriešinimo neuronai išjungiami ir jo nelieka tūkstančiams metų į priekį. Priešintis nėra noro, nes nenatūrali tinklų hierarchija šį natūralų laisvės troškimą išjungia elektrochemiškai. Kad negalėtų kelti savo lygio, įjungiami mokymosi slopinimo prietaisai ir žmogus net nesidomi tokiais dalykais. Jiems atrodo, kad jie patys galvoja: „O kam man to reikia?“, tačiau tai – implantuota nuostata.
Norint iš to išsilaisvinti – būtina anarchinis nusiteikimas, tačiau reikia gerai pasverti, kokią kryptį jis turi pasirinkti. Tai gali būti primityvinimo kryptis, kažkas panašaus į primityvistinį anarchizmą („arčiau gamtos“), bet galimas ir kitoks, proto neatsisakantis, anarchizmas. Jis yra toks, kuris neatsisako konkuruoti ir laimi tokiomis pat priemonėmis, kokias naudoja valstybės organizacija. Tai yra svarbu, nes status quo be valdžios neįmanomas, tad norint su šia nuostata keisti valdžią, galima tik tobulinimo arba prastinimo kryptis. Be abejo, yra ir dar vienas, humanistinis variantas, kuriantis „gerovės valstybe“, kurioje neuronų kalėjimas būtų uždraustas. Tačiau matome, kad valdžia, nors ir galėjo pasirinkti šį variantą, jo nepasirinko – tad nėra daugiau apie ką šnekėti.
Kokios gali būti banditų priemonės jau aišku: elektrodiniai techno-neuronai, nano-implantai ir spindulinės priemonės. Kaip jas nustatyti: turi būti ieškoma nenatūralaus dirbtinio elektromagnetinio lauko, kurį kelia nano-implantai arba elektrodai. Taip pat naudojami spinduliniai ekranai, kuriais žievėje sukeliami gradientai taip, kaip TV ekranas sukuria gradientus akies tinklainėje. Toliau reikia žiūrėti ar nėra kaukolės kaulo pažeidimų, nes jie dažniausiai būna dedant elektrodų gardelę. Tai gręžimo, pjovimo žymės, kurios, aišku, užlipdomos su tam skirta mase, bet rentgeno arba tomografijos nuotraukose vis tiek matosi. Dideliems eletrodiniams implantams supleškinti reikia daug energijos, kuri pavojinga smegenims, tačiau jeigu į smegenis prileista nano-implantų, tai jie svyla panaudojus žymiai mažiau energijos. Žinoma, patiems tai daryti nepatartina, reikia gero specialisto. Jeigu jų surasti neįmanoma, tada geriau palaukti geresnių laikų, nes žmonės prie šio darbo jau ne vienas dešimtmetis sunkiai dirba.
Filognozijos pradinė mokykla 