Žvalgybos principai

Valdžios sistemos pranašumas pagrįstas informacijos valdymu ir organizuotu veikimu, susikuriant galimybę daugeliui įvykių užbėgti už akių ir su grėsmėmis susidoroti prevenciškai, neleidžiant joms pasiekti efektyvios konkurencijos lygio. Žemiausiame lygyje, liaudyje, žmogus informacija disponuoja tik apie save, apie artimus ir pažįstamus žmones – todėl jos apimtis yra minimali. Liaudis yra suskirstyta į stambesnius segmentus, už kuriuos atsakinga pirmo lygio žvalgyba, kuri visoje visuomenėje turi išsklaidytą agentūrų sistemą, kurios tikslas rinkti operatyvinę ir neoperatyvinę informaciją apie žmones. Ši sistema veikia teritoriniu principu ir apima kelias gyvenvietes, didesnį miestą, arba jeigu miestas labai didelis, jis padalinamas į rajonus, kurie išdalinti žemiausio lygio žvalgybos sistemai.

Šios sistemos esmė ta, kad tarp žmonių veikia įsislaptinę agentai, kurių darbas yra rinkti informaciją tam tikroje vietovėje ir raportuoti aukštesnei vadovybei, kuri subendrina informaciją ir talpiną ją į duomenų bazes, kurias gali pasiekti reikiamame lygyje veikiantys žmonės. Tokį žmogų atpažinti labai paprasta – tai būna laisvai bendraujantis ir disponuojantis iš įprastinio horizonto išeinančia informacija. Toks žmogus atrodo viską žino, tik neaišku iš kur ta informacija ateina. Bet paaiškinimas labai paprastas – informacija ateina iš sistemos duomenų bazių. Tokie žmonės žino įvairias detales, daro užuominas į privatų gyvenimą, rodydami, kad turi informacijos, kurią žinoti įprastiniais kanalais neįmanoma. Gali atrodyti, kad kažkas skleidžia apkalbas, bet tiesa ta, kad čia veikia masinio sekimo sistema ir kad žmogus, kuris kelia įtarimų yra įsislaptinęs sistemos agentas, aprėpiantis platesnį horizontą, nei paprastas žmogus.

Surenkama informacija ne tik apie veiksmus fiziniame lygyje, bet ir planus, atsiminimus, įsivaizdavimus iš sąmonės. Kol kas masinio sąmonės sekimo nėra, jis didelį mastą turi tik žemiausioje kastoje, bet jeigu žvalgyba surenka informaciją apie įtartiną žmogaus veiklą, paskiriama brigada ištirti žmogų psichotroninėmis priemonėmis. Daromos momentinės minčių ir atsiminimų skenogramos ir išaiškinamos visos aplinkybės apie dominančius įvykius. Tai veikia teritoriniu, organizuotu principu – paskiriama kelios dešimtys žmonių, kurie dirba konspiraciniuose butuose, kontrolės centre, darbovietėje ir viešose vietose. Taikinį stebi išoriniu stebėjimu, kontaktuoja ir bendrauja, aiškinasi judėjimą ir ryšių tinklą ir bendrą veiklos modelį. Gali tekti susidurti su įvairiomis provokacijomis, nusikalstamos veikos modeliavimu, pakišimu ir t.t. Tokia operacija vyksta tol, kol surenka dominančią informaciją ir galima pradėti organizacijos nustatytas susidorojimo procedūras.

Todėl reikia kontroliuoti ką darai, ką kalbi, su kuo susitinki – netgi ką mąstai ir atsimeni. Gali įsivaizduoti, kad jeigu nedarai jokio nusikaltimo, tai nėra ko bijoti, tačiau turi suprasti, kad visa informacija vis tiek renkama ir ji naudojama kompiuteriniuose visuomenės modeliavimuose. Tai yra „suskaičiuojami“ net tie, kurie „nieko nedaro“. Surinktą informaciją galima panaudoti bet kokioje psichologinėje operacijoje (psyop), kuriai koncepcijos ruošiamos net tiems žmonėms, kurie nedaro nieko neteisėto. Taip yra todėl, kad visuomenės valdymas yra ne pasyvus, bet aktyvus. Visos problemos sprendžiamos ne po fakto, bet iki faktų, Jeigu esi asmuo, pažymėtas raudona vėlevėle, įvertinamos visos potencialios grėsmės ir jos šalinamos net jeigu iki konkretaus momento nesi nieko padaręs. Gali kirsti per įsidarbinimo galimybes, per finansus, įstumti į sunkią psichosocialinę padėtį, padaryti alkoholiku ar narkomanu, kad problemos būtų tavo, o ne jų.

zvalgyba

Nesakau, kad stovi prie kiekvieno. Viskas vyksta subendrintu, teritoriniu principu, iš anksto analitiškai numatant problemines vietas. Tada su tomis konkrečiomis vietomis dirba specialios brigados tol, kol problemos, arba potencialios problemos, nelieka.

Visa ši sistema veikia teritoriniu ir horizonto principu. Žiūrint iš vidaus, suvokimas aprėpia ribotą plotą. Viskas kas neaprėpiama yra anapus horizonto. Čia veikia struktūros, kurios užsiima vidine žvalgyba aprėpties prasme. Kai peržengiamas horizontas iš išorės į vidų, naudojamos maskuotės ir ženklai, su kuriais žmogui sukeliamas paranojos jausmas, naudojant informaciją iš duomenų bazių, kuri būna surinkta neoperatyvinės agentūros. Konkretus žmogus arba žmonės gali žinoti daug asmeninių ir privataus žmogaus gyvenimo detalių. Tai rodo, kad vykdoma intervencija iš aukštesnių organizacijos lygmenų. Geriausia, ką tokioje situacijoje galima padaryti yra – nereagavimas, nes jeigu padarai veiksmą, tai tas veiksmas iš karto fiksuojamas kaip pozityvus indikatorius. Tada provokacijos tik dar labiau sustiprėja ir žmogų pradeda atvirai terorizuoti.

Tokioje situacijoje geriausiai primityvios asmeninės perspektyvos nenaudoti ir užsiimti kognityviniu modeliavimu. Geriausia žiūrėti į situaciją teritoriniu principu iš aukščiausios perspektyvos. Turi suprasti, kad aukščiausioje perspektyvoje disponuoja visa tavo informacija ir kad veiksmų planas kuriamas remiantis ja. Bet privalumas tas, kad šią informaciją žinai ir pats, ir gali modeliuoti visus sprendimus, kokiose vietose numatomas puolimas. Reikia įsivaizduoti, kad turi visą teritorinę informaciją iš aukščiausios perspektyvos, o save matyti kaip žemiausio lygio neksioną, kurio visa informacija yra atvira. Pavyzdžiui, žinai, kad turi planą važiuoti į kitą miestą, taip pat žinai, kad tavo planą žino aukščiausia žvalgyba. Jį galima vykdyti, bet turi turėti omenyje, kad pakeliui bus naudojamas objektyvus sekimas, gali būti naudojamos intervencijos ir provokacijos. Turi tam psichologiškai pasiruošti. Kai sugebi šitaip modeliuoti, jokių staigmenų padaryti negali niekas.

Turi suprasti, kad iki tam tikro momento operacija yra palaikoma „teisėtos“ lygyje, tačiau bet kada gali būti pereita prie juodosios, tai yra neteisėtos, operacijos (blackop). Žvalgyba tarp šitų būsenų juda laisvai, pagal situaciją ir poreikį. Jeigu turi laiko ir išteklių, gali sekimą patampyti beprasmiu judėjimu – ypač jeigu nesi tikras, kad esi kontroliuojamas ir nori išprovokuoti išsiduoti, surengti intervenciją arba modeliavimą, bet jau savo kontroliniu principu. Kad nutrauktų tokį tavo elgesį, jie išsidavimo ženklą duoti gali labai greitai, atseit, jeigu tau tokios informacijos reikia…, vis tiek nieko nepakeisi.

Sudėtingiausia padėtis yra žemiausio lygio liaudyje, kuri neturi jokių savo atsakomųjų priemonių. Jeigu pats esi kokios nors organizacijos vadovas, tai turi savo organizacijos viduje žvalgybą ir žinai visas grupių kontroliavimo sistemas. Galima savo agentūrą panaudoti prieš žvalgybą, kuri tada turi imtis daug rafinuotesnių priemonių, nei visiškai bejėgiško taikinio sekimo metu. Gali išaiškinti konkrečius agentus, pradėti juos kontroliuoti ir t.t. Bet tokiu atveju, žvalgyba dažniausiai naudoja informaciją, kuri turi sverto efektą. Be to, ir tokiame aukštesniame lygyje – daug užverbuotų vadovų ir jie gali panaudoto grupinį spaudimą, vadinamą mobingu. Reikia neužmiršti, kad kiekvienas lygis turi dar aukštesnį lygį, kuris užsiima žvalgyba ir kad visiškai laisvas nuo šios sistemos yra tik aukščiausio rango žmogus. Aukščiausia organizacijoje sąmonė, kuri surenka visą žemesnės sistemos informaciją, kontroliuoja kiekvieną žmogų. Tokio žmogaus didžiausia problema visada būna artimiausia aplinka, su kuria susitvarkyti yra mažiausiai priemonių. Su žemesniais lygiais susitvarko per kitus, per organizuotą sistemą ir techninėmis priemonėmis. Su pačia artimiausia aplinka reikia kontaktuoti tiesiogiai ir antžmogis turi su šiais žmonėmis „sutarti“. Net techninės priemonės yra pažeidžiamos, nes yra priėjimas prie žmonių, kurie tas technines priemones naudoja ir gali jas neutralizuoti.

Ši artimiausia aplinka dažnai būna suorganizuota okultiniu principu ir čia naudojamas labai stiprus smegenų plovimo poveikis. Taip pat yra dalinamasi nauda, nors tai labai pavojinga, nes dalinimasis sukelia ne tik dėkingumą, bet ir pagundą. Labiausiai organizacijos viršūnę susieja išorinis priešas ir iš išorės kylantys pavojai, kuriuos kelia stiprūs konkurentai. Tada mafija suinteresuota laikytis kartu ir neiširti. Kai priešų nėra – atsipalaiduojama, vienybė susilpnėja.

Iš žemesnių lygių prasibrauti prie aukštesnių ir būti žvalgybos nepastebėtu – neįmanoma. nebent tai darytum fiziniu principu, bandydamas prasibrauti fiziškai iš didelės masės aplinkos, kuri naudojama kaip maskuotė.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s