Aprašius tiesos procento vertinimo kriterijus, galima pereiti prie detalesnio paaiškinimo to, kas ji yra ir kas yra ja pagrįsta logika, konstruojama konkrečios tiesos pagrindu. Žmogus mano teorijoje skirstomas į priekinę ir galinę sąmonę, kurios maždaug atitinka objektyvų ir subjektyvų pasaulį. Todėl visai natūralu, kad suvokimas gali būti pagrįstas labiau viena ar kita vieta. Pažinimas gali siekti atskleisti objektyvią tiesą, parodančią kaip iš tikro yra tikrovėje, bet jis gali būti ir daugiau kūrybinis, kuris ne ieško atitikimo, bet tikrovei primeta savo savavališkas simetrijas. Tai gali atsitikti dėl pažinimo metodų netobulumo, dėl nesugebėjimo suprasti, o gali būti ir specialiai siekiama, norint žmonių sąmonėms bendruomenėse primesti kokią nors formą tam, kad valdžia ar išnaudotojai gautų naudą iš formos sukuriamo elgesio. Tai gali būti tikėjimas maginiais ritualais, šamaniniais gydymo metodais ir pan., kai tariami ar tikri specialistai tikintiems klientams teikia savo paslaugas.

Kokie objektyvios logikos kriterijai paaiškinau, bet čia pakartosiu dar kartą, nes tai suprasti filognozijoje yra svarbu. Kai žmogus žino tikrą tikrovės formą, kai teisingai supranta jos sandarą ir veikimo mechanizmą, gali suplanuoti teisingas manipuliacijas, pavirstančias į iš tikro veikiančią technologiją. Tai objektyvioji tiesa ir ja pagrįsta logika. Jos kokybė priklauso nuo to, koks tiesos procentas naudojamas, kokios versijos yra gnostinis implantas. Pilnas veiksmingumas pasiekiamas tik žinant visą tikrovės sąrangą, o tai pasiekti labai sunku ir žmonija ilgą laiką turės tenkintis nepilna tiesa, todėl logikos objektyvumas ilgą laiką bus ribotas, bet įrodomas realiu veiksmingumu. Tačiau kai žmogus atsitraukia į savo galinę sąmonę, čia galima rasti visko, visokio neteisingo, kliedesinio folkloro, kuris turi tik psichologinę įtaką ir naudojamas psichologinėse operacijose šarlatanų ir manipuliatorių. Pavyzdžiui, toks yra folklorinis tikėjimas, kad maginis amuletas gali apsaugoti nuo nužiūrėjimo, prakeiksmo ir blogio. Toks tikėjimas paremtas tam tikru pasakinių tikrovės supratimu, turinčiu savo įsivaizduojamą simetroną, kurio pagrindu ir kuriama amuleto „technologija“. Ši technologija nėra objektyvi, nes jos simetrija paimta iš fantazijų pasaulio, neatitinka tikros tikrovės sandaros, ir tėra viso labo 0 versijos gnostinis implantas, kuris sukonstruotas ne iš tikrovės realaus tyrimo, bet iš paimtas iš vaizduotės.

Iš principo, abi tiesos rūšys gali būti svarbios visuomenės valdymui, nes remiantis vien objektyviu žinojimu, visų norimų žmogaus elgesio formų gauti neįmanoma. O reikia ir tam tikros etikos, tam tikro ribų supratimo, turi būti dalykai, kurie laikomi tabu visuomenėje ir pan. To be psichologinių manipuliacijų, be melo ir netiesos dažnai suformuoti būna neįmanoma. Todėl kūrybinis tiesos ir logikos elementas dažnai neišvengiamas. Tai pripažįstama net filognozijoje, ypač per trečio sąmonės kokybės kriterijaus įvedimą, kuris reikalauja laikytis nustatytų etikos normų pažįstant tikrovę ir taikant žinias technologijų kūrimui. Iš esmės šis reikalavimas yra pagrįstas moraliniu folokloru, nes daugelio dalykų, kurių reikia pagrįsti moraliam elgesiui, tikrovėje nėra ir žmogus juos ten turi įdėti savavališkai. Tačiau šis principas gali būti taikomas tik ribotai, pusiausvyroje su kitais dviem kriterijais. Nes visgi objektyvi tiesa yra svarbiausia ir ji tik šiek tiek turi būti prilaikoma, kad neperžengtų ribų pavojinga kryptimi.

Tačiau argumentai surinkinėjami tokio folkloro pagrindu stiprūs tik tiek, kiek atlieka šią funkciją – būtent ribojimo nuo savivalės. Tuo tarpu, kai reikalingos tikros, objektyvios, veikiančios žinios psichologinės technologijos netaikytinos ir šalintinos iš filognozijos, tai yra, visos psyopinės magijos, ezoterikos, gydymai, kovos su piktų dvasių pasauliu būdai, vibracijų kėlimai, dvasiniai augimai ir pan. Galima kelti vibracijas įsivaizduojamu kėlimu arba maldomi tiesiogiai bandyti kreiptis į tikrovės pagrindą, tačiau tokie psichovektoriai pagrįsti tik savęs psichologiniu programavimu, kuris arba neduoda jokios realios vertės, išskyrus įsitikinimą, arba žmogui žalingas, nes sukuria sveikatai pavojingų iliuzijų pasaulį.

Dažnai primenu, kad mano tikslas pažinimą išplėsti iki viso žmogaus spektro, bet tikrai ne implantuojant žemos vertės gnostinius implantus, tą galinę dalį planuoju pažinti objektyviai, maksimaliai tiksliai atskleidžiant tikrą gnostinės substancijos simetroną panašiai kaip tai buvo padaryta tiriant materiją priekinėje sąmonėje. Tai daroma tik dėl žinojimo, geresnio supratimo, tikrai ne tam, kad būtų galima užvaldyti ar pavergti, kurti sielai pavojingas technologijas. Tokio kelio atidarymas yra rizikingas, tačiau manau, kad filognozijos genijams užteks proto ir išminties savo technologijų apsaugojimui, nes kas jau kas, o jie tikrai mato visą žmogaus giliąją prigimtį, ir klaidingų sprendimų padarymo visas galimybes. O tai reiškia, kad reikės stumti iš kelio visus religinius, ezoterinius ir filosofinius 0 ir 1 versijos gnostinius implantus, karaliavusius virš 2000 metų ir pakeisti juos pranašesniais. Sunku pasakyti, kodėl pažinimas šioje vietoje tiek ilgai buvo užstrigęs. Nenustebčiau, jeigu tikras žinojimas iš mūsų buvo pavogtas karalių ir aristokratų luomo, kurie pasisavino šią planetą, o mus pavertė iliuzijų pasauliuose gyvenančias beždžionžmogiais. Tiesa tai ar ne – nežinau, tačiau 2000 metų toje pačioje vietoje man yra labai įtartina situacija – tai tiesiog neįsivaizduojama ir neįmanoma. Mums paprasčiausiai meluoja.

Laimei yra galimybė savo protą patobulinti teisingu supratimu, įvertinti kokioje vietoje yra mūsų tikrovės pažinimas. Įvertinti kokios vertės mūsų logikos ir jų pagrindu surinkinėjami argumentai. Religiniai, maginiai, ezoteriniai ir filosofiniai argumentai labai silpni ir jiems iki galutinio žodžio labai toli, todėl fanatinis susijaudinimas jų pagrindu yra kvailas, rodantis žemą supratimo lygį, netiesą žmogaus galvoje, savęs pervertinimą ir susireikšminimą. Žinoma, viskas ką čia sakau, taikau ir sau, nes laikau, kad filognozija tikrovės sumuoja ne daugiau negu filosofija, tačiau savo pradinį metodą laikau proveržiu, kuris gali sudaryti sąlygas pasukti pažinimą teisingu keliu. Sumatoriaus lygmenyje, manau, pateikiant keturių sąmonių struktūrą pasiektas optimalus variantas; taip pat labai svarbus yra objekto kūnų sandaros principas. Beveik viskas, ką paaiškinau ankstesniame straipsnyje ir šiame, paimta iš šių modelių. Todėl norint suprasti apie ką čia kalbu, reikia juos gerai įsisavinti. Tai padarius sėkmingai, gaunamas mano naujoviško metodo branduolys.

Taip pat reikia suprasti galinės sąmonės statusą, o būtent – kad ji programuojama. Žmogui gimus, galinė sąmonė būna tuščia, ji užsipildyti informacija pradeda tik tada, kai įsijungia priekinės ir centrinės sąmonės paveiksliukai, per kuriuos galinė sąmonė laipsniškai užpildoma turiniu. Tą dalį vadinu kaupiamuoju elementu. Tai reiškia, kad galinė sąmonė pilnai priklauso nuo aplinkos ir skirtingos aplinkos sukuria skirtingus sąmonių tipus. Čia galima turėti aukšto lygio žinias, bet čia gali būti suformuoti ir visiški kliedesių pasauliai, tikintys magija, mistika, ezoterika, religija ir panašiu folkloru. Teisingą tikrovės formą gauti yra labai sunku, bendruomenės ją gauna per labai ilgą laiką, kol atsiranda sąlygos kurti tikrą technologinę civilizaciją. Žinias galima naudoti ir neišmintingai, tačiau be jų žmogui geresnio gyvenimo nėra, nes kultai ir tikėjimai, kuriais vadovavosi senovės žmonės ikitechnologiniais laikais, nebuvo protingi ir humaniški, tie ritualai ir ceremonijos dažnai buvo net visiškai beprotiški, nes „liepdavo“ žudant ir kankinant aukoti žmones ar žiauriai juos luošinti. Papročiai ir tradicijos daugeliu atveju buvo žvėriškos, rodančios labai žemą supratimo lygį. Iš to matosi, kad pavojinga gali būti ne tik objektyvi, bet ir subjektyvi logika. Subjektyvi logika neretai būna dar nežmoniškesnė, nes būdavo visiška absurdiška beprasmybe.

Tokių dalykų turime ir šiais laikais, turime šių dienų subjektyvųjį folklorą, įvairių ideologijų pavidalu. Toks yra, pavyzdžiui, nacizmas, komunizmas, monarchizmas, etatizmas, elitizmas, transhumanizmas ir pan. Jų pagrindu kuriamos įvairios psyopinės susidorojimo schemos, semiančios savo principus iš tikrovės, kurios niekur išskyrus paklydusias galvas nėra. Tikrovė objektyvią formą turi tiek priekinėje, tiek galinėje žmogaus dalyje. Žmonija daug laimėtų, sugebėjusi atskleisti tikrą tiesą apie save ir tikrovę; manau, kad beprotybės pasaulyje tada labai sumažėtų. Tai bus pagrindinis filognozijos tikslas – išstumti folklorinę tiesą, folklorinę logiką ir folklorinius argumentus, kurie remiasi netikru, išgalvotu pasauliu. Turėsime dirbti tol, kol neliks nesutriuškintos nei vienos psyopinės susidorojimo technologijos visuomenėje, nesvarbu kaip iš to gyvenančios organizacijos priešintųsi.

• Filognozija