© Darius Petras Mockus, 2016 – 2026
Viršžmogis, vokiškai „ubermensch“, yra viena iš kertinių F. Nietszches filosofijos sąvokų, kurioje jis apibrėžia tai, kaip supranta žmogų. Žmogus yra gyvūnas, kurio tikslas – rūšinio tipo evoliucija, kurioje jis tampa vis stipresnis ir galingesnis, įgyja vis tobulesnius sugebėjimus ir galias, skirtas valdyti žemę ir kosmosą. Nietzsche kalba ne tiek apie atskirą individą, kuris savo sugebėjimais … Skaityti toliau Bruno
Nepriklausoma Lietuvos Respublika paskelbta prieš trisdešimt vienerius metus, gavus istorinį šansą atkurti lietuvių tautos civilizacijos projektą, kuris būtų laisvas nuo okupacinių ir invazinių ideologijų, ieškant tautai tikrai baltiškų metafizinių pamatų tolesnei jos raidai. Metafizinius pamatus kloja filosofai, kurių istorinis paveldas, dabartinis statusas ir galimybės nėra labai aukšto lygio, išskyrus kelis išimtinius atvejus. Filognozijos projektas skirtas … Skaityti toliau Civilizacijų kryžkelė
Kaip visi žinome, žmonija praėjo tris vystymosi etapus: laukinį, kuris buvo gamtinio žmogaus pasaulis, su dominuojančia priekine sąmone; kultūrinį, kuris prasidėjo su kalbos išsivystymu ir paprastų kultūrinių daiktų ir įrankių gaminimo išplėtojimu; ir techninį, kuriame dominuoja protas, dirbtinio pasaulio gamyba. Savo sątvarologijoje tokį principą naudojo A. Šliogeris, kuris struktūrą aiškino tiek kaip istorinį procesą, tiek … Skaityti toliau Ašiniai žmonės
Vystydami filognozijos pradmenų projektą turėsime įveikti daug sunkumų ir išspręsti daug neišsprendžiamomis atrodančių problemų, viena kurių yra natūralios tvarkos apvertimo problema, kuri atrodo esanti vienintelis įmanomas civilizacijos kelias, tačiau geriau patyrinėję suprantame, kur jis mus veda – ne ten, kur norėtume matyti planetą ateityje. Vizionierių užduotis – parodyti tai, kas mūsų laukia ateityje, kokios mūsų … Skaityti toliau Vilties spindulys
Labiausiai į akis krintanti psichinio pasaulio savybė yra jo nenutrūkstamas judrumas, kuris reiškiasi kaip informacijos poslinkis. Poslinkis įveda skirtumą tarp vieno taško ir kito, kuriuos galima sujungti kryptiniu vektoriumi. Šią psichikos savybę patogu vadinti psichovektoriumi ir laikyti pagrindine žmogaus sąmonę apibūdinančia charakteristika. Nėra žmogaus neturinčio vienokio ar kitokio psichovektoriaus, negana to, tai būdinga visam gyvajam … Skaityti toliau Psichovektoriaus sąvoka
Šiame įraše nusprendžiau pasidalinti pačia naujausia informacija iš teorinės psichologijos srities ir tuo, kaip šia teorija pasinaudoti praktiškai, kaip „psytechnologija“ vertinant kitus žmones. Buvo mano galimybių leista padaryti tam tikrus teorinius sujungimus paimant detales iš mano sistemos ir sujungti jas į labai gražią ir praktiškai naudingą visumą. Įžangai tereikia priminti kelis mano terminus, kuriuos būtina … Skaityti toliau Žmonių tipologija
Jau pirmąjame „Filognozijos pradmenų“ tome buvo atskleista, kad sątvarą sudaro būtinoji ir nebūtinoji tvarka, kurios yra pareiga ir laisvė, valdančios žmogaus gyvenimą. Būtinoji tvarka suvokiama kaip gyvybės pagrindas, todėl neliečiama, neperdaroma ir neperkuriama; o nebūtinoji, kadangi ji yra kūrybos sfera, kurioje žmogus įgyvendina savo troškimus ir svajones, yra žmogaus fantazijų produktas. Aiškinau, kad būtinybė svarbi … Skaityti toliau Dievo ir Šėtono bažnyčia
Naudojantis pagrindiniais filognozijos konceptais, ateities metafizinę istoriją galima pavaizduoti kaip didžiosios sievos vis didesnį įtraukimą į mažosios sievos vidų, taip pakeičiant jų hierarchiją. Pradinėje stadijoje visa didžioji sieva yra suvokiama kaip esanti išorėje, su minimaliu jos atvėrimu viduje. Tokioje būsenoje didžioji sieva yra mažosios sievos fundamentas. Tuo tarpu kai ji įtraukiama į vidų, fundamento vietą … Skaityti toliau Transhumanizmo logika
Filognozijos pradinė mokykla 